KUNIGAI SOVIETINIAME TERORE Spausdinti
Parašė Bl. Ramelis   
"Krikščionio gyvenime" knygų serijos leidinys Nr. 8 yra Mato Raišupio parašyti Dabarties kankiniai, išleisti Čikagoj 1972 (436 psl., kaina 10 dol.). Antrinė antraštė apibrėžia, kuri dabarties kankinių dalis šioje knygoje aprašoma, būtent: "Lietuvos vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų kryžiaus kelias pirmojoje ir antrojoje sovietų okupacijoje". Tad faktiškai tai knyga apie Lietuvos dvasiškių patirtą sovietinį terorą. Eiliniai tikintieji teužsimenami tik viena ar kita proga. Kaip iš knygos matyti, autorius nesiėmė apskritai atvaizduoti sovietų okupuotos Lietuvos religinę padėtį. Jam visų pirma rūpėjo suregistruoti, kiek sovietų okupacijoje nukentėjo tikinčiųjų dvasiniai vadovai.
Aplamai imant, autorius daug naujų dalykų nepateikia. Beveik apie viską jau buvo rašyta mūsų spaudoje. Bet kas išblaškyta periodikoj ar kitose knygose, autorius ėmėsi sutelkti j vieną vietą.

M. Raišupis, atrodo, yra nebe naujokas žurnalistas. Rašo lengvai, gana sklandžiai, vienur reportažiškai pasakodamas, kitur giliau įsijausdamas, dėl to nevengdamas nė retorinio į-taigumo. Gausiai naudojamos citatos iš spaudos ar atskirų leidinių. Parašyta lengva žurnalisto plunksna, ši knyga lygiai prieinama bet kokio išsilavinimo žmonėms. Nesunkiai, rodos, galėtų ją paskaityti ir tas jaunimas, kuriam šiaip lietuvišką knygą sunku beįkąsti.

Knyga suskirstyta į keturis skyrius: I. Kai laisvės saulė nusileido, II. Gegutėle, tu anksčiau parleki, III. Katakombų bažnyčia, IV. Audra te-besiaučia (penktasis skyrius yra prie-dinis: sąrašai, statistikos, lentelės). Šios skyrių antraštės, galima sakyti, poetiškai parinktos, bet knygos tėkmės iš jų nematyti. Tiesą sakant, užuot žengę pirmyn, visą laiką lyg sukamės tame pačiame rate. Nuosekliam knygos išplanavimui autorius, atrodo, neskyrė dėmesio. Dėl to jaučiama sistemingumo stoka. Dėl to neišvengiama ir kartojimosi. Lygiomis eina ir 1941, ir 1971 metų įvykiai. Apie tuos pačius asmenis skaitome keliose vietose. Užuot sukus galvą, kaip viską sistemingai sugrupuoti, atrodo, lyg autorius viską būtų išmetęs į orą ir leidęs kiekvienam dalykui nugulti, kur papuolė.

Natūraliausia būtų buvusi chronologinė medžiagos sistematizacija: pirmoji sovietų okupacija, nacių metai (jų aukos taip pat minimos), sovietų antrosios okupacijos partizaninės laisvės kovų metai, pagaliau dabartinis, arba "postalininis", laikotarpis. Taip pat galima kelti klausimą, ar netiksliau būtų buvę vienoj vietoj aprašyti vyskupus kankinius, o paskiau jau eiti prie atskirų kunigų. Keliose vietose minimas ir bažnyčių naikinimas. Būtų tikę ir tai į vieną vietą sutelkti, ten prijungiant ir naujai statytos Klaipėdos bažnyčios istoriją. Vienaip ar antraip medžiagą nuosekliau susisteminus, bendrasis vaizdas būtų daug ryškesnis. Dabar gi lyg palikta jį susidaryti pačiam skaitytojui iš penktojo statistinio skyriaus. Beje, jame duotas pilnas 1940 m. kunigų sąrašas su jų likimu, nors daugeliu atvejų jį žymi tik "?".

Palikus šį sistemingumo klausimą, reikia įvertinti, kad autorius sukaupė daug medžiagos. Kiek kokių spragų pasitaikė, sunku pasakyti. Atskirai aprašomų kunigų kankinių skyriuje pasigendu kun. P. Raudos, buvusio gimnazijos direktoriaus ir vieno iškiliųjų kapelionų. Kad jo reikėjo, autorius gali įsitikinti bent iš to, kas apie jį duota Lietuvių Enciklopedijos papildymų tome.

"Krikščionio gyvenime" knygų serijos kalbą tikrina VI. Kulbokas. Tad šios serijos leidinių kalba nereikia skųstis. Bet lieka dar vietovardžių ir asmenvardžių klausimas. Knygoj kažkodėl Jenisėjaus upė paverčiama Janisėjumi. Gi mūsiškiai Babtai perkrikštijami į Baptus (ne korektūros klaida, nes vienodai keliose vietose — 216, 388, 429 psl.). Sovietinio ateizmo apaštalas J. Jaroslavskis paverstas Jeroslavskiu. Visur klaidingai rašoma ir lietuviškojo "kultkomisaro" pavardė: jis ne Rugienius, o Rugienis.

Knygoj duodama ir nuotraukų, tarp kurių yra ir pirmą kartą matomų. Gaila, kad nevisos nuotraukos švariai atspausdintos.

Kaip kiti "Krikščionio gyvenime" leidiniai, taip ir "Dabarties kankiniai" išleisti skoningai, kietais viršeliais, su dail. T. Valiaus pieštais įrašais. Mielai knygą skaitys visi. kurie ją įsigys. Tik, gal būt, ne vienam kils klausimas, kad ne tik dvasininkai kentėjo sovietinį terorą, bet ir kiti, ypač mokytojai, karininkai etc. Mūsų tautos martirologija dar laukia savo istoriko. Bl. Ramelis