Eilėraščiai

Parašė Zenta Tenisonaitė

CHIMERA Kaip paslaptingas paukštis nerimas širdy suriko, įdiegdamas į sielą ilgesio dyglius. Ir pamatau svajonėse žalias akis nefrito - sapnus gražius, pasakiškus ir nuostabius. Sekioju kas sekundę saulės šviesos spindulėlį, užburtos mano mintys magiška daina. Tiktai sapne man pasirodo pasakų Chimera - puošni, viliojanti ir amžinai jauna. Ir taip kiekvieną dieną, valandą ir kas minutę seku žibėjimą miražų mėlynų. Nebematydama, kad vėjas valtį jau pasuko - į vakaro pakrantę ir tarp akmenų. ŠALTAS PAVASARIS Parke žmogus. Iš geležies nulietas vyras. Kėdė. Staliukas ir žvakidė. Ir knyga. Lyg ne skulptūros kūrinys. Tarytum gyvas. Atėjęs pailsėt. Užsnūdęs lyg staiga. Atrodo išminčius senyvas. Gal poetas? Šaltam pavasariui nukalta statula. Dabina rytmetys fantazijos saulėtos metalą —akmenį harmonijos toga. MAGNOLIA NIGRA Mildai Atsimenu pasaką tikrą — žydėjo miškai ir kalnai. Pražydo Magnolia nigra, radastų ir tulpių laukai. Pražydo ir eglės, ir pušys, ir saulė žydėjo žaliai. Tą nuostabų rytą atbusi apsvaigęs ir žalias visai. Ir dieno žydėjo kaip rožės, ir sniegas žydės tik žaliai. Užmerkęs akis, atsilošęs, klausysi kaip gieda miškai. Pražydo Magnolia nigra, linų, vasarojų laukai. O pasakos visad sugrįžta, dangus kada žydi žaliai.