Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Romas Kalanta. Iš amerikiečių "Time" (VII.31) paskelbtos nuotraukos patyrėme jį buvus švelnų ir mąstantį žmogų. Išraiškus jo veidas neliudija "psichinio ligonio", kaip sovietinei gydytojų ir kitų ekspertų komisijai buvo įsakyta nutarti. Priešingai, tai veidas žmogaus, kuris blaivia sąmone suvokė savo tragišką likimą, bet ryžosi herojiškai jį prisiimti, kad gyvybės auka paliudytų savosios tautos laisvės ilgesį.


R. Kalantos liepsnos auką sekusios masinės jaunimo demonstracijos ir darbininkų streikas, vėliau tokios pat gyvybės aukos kitų (23 metų darbininko Stonio Varėnoj, 60 metų darbininko Andriuškevičiaus Kaune susideginimas, dar vieno sutrukdytas pasiryžimas tuo būdu pareikšti protestą), Vilniaus studentų demonstracija prieš rusus tarptautinių rankinio rungtynių metu (birželio mėn. pusėj) ir ankstesnis 17.000 tikinčiųjų skundas Jungtinių Tautų sekretoriui atkreipė viso pasaulio spaudos akis į pavergtąją Lietuvą. Vakarų Berlyno "Der Ta-gesspiegel" (V.24) gegužės 19 demonstracijas Kaune vadino panašiomis j tikrą tautinį sukilimą. "The New York Times" (V.28) konstatavo, kad tai buvo Sovietų S-goje aštriausias viešas tautinis protestas nuo Armėnijos riaušių 1965 m. Londono "Economist" apibūdino Lietuvos įvykius tik viršūne ledkalnio, kurio tikro dydžio niekas nežino.

Šiaipjau sovietų pavergtosioms tautoms labai santūrus The New York Times dienraštis VII.6 kitam savo straipsniui davė antraštę "Rusifikacija" ir jame pabrėžė du dalyku: 1. viešumon išsiveržusioj lietuvių rezistencijoj reiškiasi jaunoji karta, gimusi ir išaugusi sovietiniame režime ir nebeatsimenanti nepriklausomos Lietuvos; 2. kol lietuviai vieni reiškia savo protestą, Maskva turi pakankamai jėgos nepasitenkinimą užgniaužti, bet yra pagrindo prileisti, kad panašus tautinis nusiteikimas yra gyvas ir kitose "nerusiškose respublikose". Ir tas pats dienraštis, ir kiti amerikiečių dienraščiai pakartotinai grįžo prie Lietuvos temos. O įtakingasis savaitraštis "Time" (VII.31) pasirūpino ne tik geru informaciniu straipsniu, bet ir R. Kalantos atvaizdu, kurį persispausdino ir visa mūsų spauda.

Nevienas dienraščių išspausdino ir pačių lietuvių pasisakymus dėl dabartinės savo tautiečių padėties tėvynėj. Los Angeles Times pats užsakė straipsnį prof. V. S. Vardžiui, kuris liepos 4 numery įdėtame straipsny ryškina, kad šių metų demonstracijos Lietuvoje iš naujo ir dramatiškai liudija antimaskvinio nacionalizmo kilimą; iš antros pusės tai žadina tautinių ir liberalinių jėgų Sovietų Sąjungoje augantį suartėjimą. Tautinės laisvės ir pilietinių teisių troškimo susiliejimas kelia galimybę koalicijos tarp rusų liberalinių ir nerusų tautinių jėgų. Tokia koalicija buvo reikšminga Rusijos istorijoje. Ji gali ir ateity tokia būti. Tad, Vardys baigia, "revoliuciškos protesto mirtys ir demonstracijos Lietuvoje turėtų būti žvelgiamos ne kaip izoliuoti incidentai, bet kaip didelės reikšmės įvykis sovietų vidaus plėtojimesi".

Ir kitų kraštų lietuviai ne tik savo pačių demonstracijomis, bet ir per gyvenamųjų kraštų spaudą padėjo sklisti informacijai apie Lietuvos tragiškuosius įvykius. Ypač Italijos spauda parodė daug dėmesio, per pastaruosius mėnesius paskelbdama Lietuvos klausimu apie 250 straipsnių. Tam reikalui daug pasitarnavo prel. V. Mincevičiaus redaguojamos itališkosios Eltos informacija.

Pasaulio krikščionių demokratų sąjunga V.30 priėmė rezoliuciją kreiptis į visas vyriausybes, kad Lietuvos nepriklausomybės ir religinės laisvės klausimas būtų svarstomas artimiausioj Jungtinių Tautų sesijoj. Šiuo metu vargu ar galima ko tikėtis iš Jungtinių Tautų — jų sąžinė apkurtusi. Užtat juo reikšmingiau, kad laisvojo pasaulio spauda žadina laisvųjų tautų sąžinę.

— Paskutinieji Lietuvos įvykiai šiemet ypač sudramatino "baisiojo birželio" (1941 m. trėmimų) minėjimą. Iš jų išskirtinas Detroito minėjimas VI.11, kuris buvo surengtas drauge visų baltų. Kalbai buvo pakviestas D. Martin, JAV valstybės departamento pareigūnas Pabaltijo reikalams.

Amerikos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas John Krol ir tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas vysk. J. J. Dougherty VI.9 padarė pareiškimą dėl religijos persekiojimo okupuotoj Lietuvoj ir birželio 18 dieną paskelbė maldos diena už Lietuvos Bažnyčią. Reiškiant brolišką sulidarumą su Lietuvos katalikais ir Amerikos lietuviais, šiame pareiškime Bažnyčios ir tarptautinės institucijos raginamos atkreipti dėmesį "į sunkius teisingumo ir žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje" ir skatinamos paremti pastangas, kad tai būtų atitaisoma. Australijoj Melboume arkiv. J. Knox kvietimu tos arkivyskupijos bažnyčiose VII.9 melstasi už Lietuva.

— JAV prezidento skelbiama Pavergtų Tautu savaitė buvo atitinkamai paminėta daugely kolonijų, o JAV kongrese jos proga padarė pareiškimus 9 senatoriai ir 53 kongresmanai.

— "Gimtasis Kraštas" gegužės 11 ir 18 numeriuose paskelbė A. Keraičio ir I_ Šileikio straipsnį "Kur nuves šis kelias? (Emigracijos liberalai ir jų santykiai su kraštu)". Straipsny reiškiamas nusivylimas šviesiečiais - santariečiais, metmeni-ninkais, akiratininkais, nes ir jų esanti "ta pati buržuazinė ideologija". Čia, Amerikoj, jie nesideda į "antiimperialistinę JAV jaunimo kovą", o nuvykę Lietuvon siekią "ideologinę diversiją" prabrukti "į Lietuvos inteligentų aplinką". Tuo būdu jie ir parodą, kad tarnaują ne Lietuvos interesams, o atlieką "kažkieno kito užduotį". Reiškiamas pasipiktinimas, kad net dovanojant Vilniaus universitetui knygų jo 400-mečio proga, buvę įdėta antisovietinių knygų: "Ar tai ne intelektualinis įžūlumas, netgi chamizmas?". Pagyrimo susilaukia tik veiksnių kritika: "Iš tikro, negalima užmiršti, jog būtent liberalų spaudoje, o ne kur kitur, buvo paskelbti straipsniai, kuriuose aštriai, sveikai, netgi įdomiai pasisakoma prieš pačius nacionalistinės veiklos principus (J. Mekas, V. Trumpa, F. Jucevičius ir kt.), kuriuose esama drąsaus, doro buržuazinių vertybių perkainojimo".

M i r t y s. — Pavėluotai pasiekė žinia, kad III.7 Lenkijoj mirė muzikologas Viktoras Žadeika. Buvo gimęs 1892. Mokslus ėjo Varšuvos konservatorijoj (1909 -19). Nuo 1919 dėstė Kauno muzikos m-loj, vėliau paverstoj konservatorija. 1934 - 38 drauge buvo Kauno valstybinio teatro direktorius. Paskelbė straipsnių muzikos istorijos ir pedagogikos klausimais, su B. Sruoga parašė Kipro Petrausko monografiją (1929). Pasitraukęs į Lenkiją, dirbo Slavvno muzikos m-los direktoriumi.

— Kanados Londone V.l mirė kun. Vincentas Rudzinskas, sulaukęs 70 metų amžiaus. Lietuvoj jis suorganizavo Alėjų (Raseinių aps.) naują parapiją ir pastatydino jai gražią bažnyčią. Kanadoj pastoracinį darbą dirbo Londone, vėliau YVindsore, kol prieš dešimt metų buvo ištiktas paralyžiaus.

— Vilniuj V.25 mirė pedagogas Vincas Ruzgas, sulaukęs 82 metų amžiaus. Kairiųjų mokytojų veikėjas, pedagoginio muziejaus steigėjas ir ilgametis vedėjas, vadovėlių ir kitų pedagoginių leidinių autorius.

— Čikagoj VI.30 mirė dr. Zenonas Ašoklis, sulaukęs 66 metų. Dirbdamas pradžios mokytojo darbą, baigė Vytauto D. un-te teisę. Vokietijoj Koelno un-te įsigijo teisių doktoratą. 1950 apsigyvenęs Cicero, buvo tarp aukštesniosios lituanistinės m-los steigėjų ir jos mokytojas. Parengė Lietuvos geografijos vadovėlį (1968). Buvo Lietuvių Bibliografijos Tarnybos leisto Spaudos metraščio vienas redaktorių.

— Vašingtone VII. 12 mirė geografas dr. Vladas Viliamas. Gimė 1904.X.15 Nor-kūnėlių k., Obelių vis., Rokiškio aps., taigi — rytų aukštaitis. Baigęs Rokiškio gimnaziją 1926, Kauno un-te studijavo geografiją. Po šių studijų baigimo gavo Rockefellerio fundacijos stipendiją studijoms gilinti Berlyno un-te. Parašęs disertaciją apie Baltijos valstybių erdvę ir jų rytines sienas, įsigijo daktaro laipsni (1936). Akademinę karjerą pradėjo 1937 kaip prof. K. Pakšto asistentas geografijos katedroje. Matematikos - Gamtos Fakultetą perkėlus į Vilnių, 1941 - 44 buvo vyr. asistentu (dėstė ūkio geografiją) ir drauge lektoriavo Pedagoginiame Institute. Vokietijoj 1945 - 49 buvo Augsburgo lietuvių gimnazijos vicedirektorius ir drauge 1946 - 47 profesoriavo Pabaltijo un-te. Amerikoj iš pradžių buvo apsigyvenęs New Yorke, nuo 1958 dirbo Vašingtone Kongreso bibliotekoj.

Dar studijuodamas, "Gamtos Drauge" išspausdino darbą apie Kuršių nerijos kopas, kuris buvo ir atskirai išleistas (1932). Iš "Kosmose" spausdintų darbų atskirai išleista Vilniaus krašto geografinė apžvalga (1940). Drauge su Č. Pakucku išspausdino geologijos ir fizinės geografijos vadovėlį (1938). Yra rašęs ir šiaip įvairioj spaudoj. JAV buvo "Tėvynės Sargo" redakcijoj, paskelbė Lietuvos demokratinių seimų apžvalgą.

Dr. Vl. Viliamas buvo ir visuomenės veikėjas. Nuo gimnazijos veikė ateitininkuose, dvejus metus pirmininkavo Moksleivių Ateitininkų S-gai, 1931 rudenį išrinktas Vytauto D. un-to Studentų Atstovybės pirmininku, tuo pat metu pirmininkavo Pabaltijos studentų s-gai SELL. Nuo 1937 buvo Lietuvos geografinės d-jos sekretorius. JAV 1951 - 58 buvo krikščionių demokratų centro komitete ir Vidurio Europos krikščionių demokratų s-gos štabe.

— Lietuvoj VII. 14 eismo katastrofoj mirė kalbininkas Napalys Grigas, sulaukęs 76 metų. 1930 - 41 dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos sekretoriumi, žodynininko darbą tęsė ir sovietiniais metais, drauge su kitais rengdamas "Lietuvių kalbos žodyno" III - VI tomus. Su A. Lyberiu parengė J. Balčikonio ir kt. redaguotą "Dabartinės lietuvių kalbos žodyną" (1954), kuris buvo ir JAV perspausdintas, ir "Lietuviu kalbos rašvbos žodyną mokykloms" (III leidimas 1966).

— Čikagoj VII.23 mirė Leonas Prapuolenis, 1941 birželio sukilimo vadas. Buvo Himęs Daugėlaičių k., Kybartų vis., Vilkaviškio aps. 1913.VI.9, tad buvo tik pradėjęs 60-sius metus. 1933 baigęs Kybartu gimnaziją, stojo į karo m-lą, iš kurios 1936 išėjo leitenantu. Klaipėdos Prekybos Institutą baigė 1939. Lietuvą ištikusi sovietinė okupacija baigė užsimotą jo profesinę karjerą (buvo su kitais suorganizavęs muilo gaminių fabriką Gulbę) ir pradėjo rezistencinę jo istoriją. Nors L. Prapuolenis baigė ir komercinius mokslus, bet buvo ne "pirkliškos" prigimties, o kovotojiškos dvasios: pavojus jį ne baimino, o greičiau viliojo. Sudarius pogrindžio centrą — Lietuvių Aktyvistų Frontą, nuo 1940.X.9 buvo jo įgaliotinis. Organizavo rezistencinius vienetus, palaikė ryši su LAF centru užsieny, bet sugebėjo neįkliūti. Prasidėjus vokiečių - sovietų karui, stojo sukilimo priešakin ir per Kauno radiją 1941 birželio 23 rytą paskelbė sukilimo pradžią ir laikinosios vyriausybės sudarymą. Kaip LAF įgaliotinis, dalyvavo šioj vyriausybėj. Kai po šešių savaičių ši vyriausybė buvo priversta savo veiklą sustabdyti, L. Prapuolenis kaip LAF Įgaliotinis suorganizavo memorandumą dėl vokiečių civilinės valdžios skriaudų Lietuvai. Už tai 1941.IX.27 suimtas ir išvežtas Į Dachau koncentracijos stovyklą, kurioj išbuvo ligi 1942 balandžio mėn., kol paleistas K Škirpos dėka per feldmaršalą Keitelį. Bet ir toliau buvo laikomas Vokietijoj policijos priežiūroj. Karui baigiantis, pasitraukė i Šveicariją. 1948 grįžo į Vokietiją,. kur buvo Vienybės Sąjūdžio atstovu VLIKr ir BALFo įgaliotiniu prancūzų zonoje. Į JAV atvyko tik 1955. Apsigyvenęs Čikagoj, buvo tarp LB ir ALTos veikėjų Vadovaudamas LFB Čikagos sambūriui, pernai buvo surengęs iškilmingą 194i birželio sukilimo 30 metų sukakties minėjimą. Į jo laidotuves buvo atvykę Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas K. Škirpa, ministro pirmininko pareigas ėjęs J. Brazaitis, tos vyįiausybės nariai dr. Ad. Darnusis ir prof. B. Vitkus.
— Čikagoj VII.24 mirė gen. Stabo avia-.ijos pik. Juozas Rapšys, sulaukęs 73 merų. Stojęs savanoriu 1919 sausio mėn., dalyvavo kovose su bolševikais ir buvo sužeistas. Pagijęs stojo i karo mokyklą, po kurios baigimo dalyvavo kovose su lenkais. 1927 iš pėstininkų perėjo į aviaciją. 1932 baigė Vokietijoj karo akademiją. Buvo karo aviacijos štabo viršininkas ir lektoriavo karo m-loj ir Aukštuosiuose karininkų kursuose. Rašė karinėje spaudoje. Nuo gimnazijos dienų ateitininkas.
— Lietuvoj VII.28 mirė kraštotyrininkas Balys Buračas, sulaukęs 75 metų. Mokytojavo pradžios m-lose, lankė Kauno meno m-lą, buvo įvairių laikraščių bendradarbis bei foto korespondentas. Keliaudamas po Lietuvą, fotografavo liaudies architektūros paminklus, piliakalnius, kaimo buities vaizdus, rinko kraštotyrinę medžiagą ir tautosaką. Surinko apie 2400 įvairių eksponatų, užrašė per 3000 liaudies dainų. Įvairių nuotraukų padarė apie 30.0000. Paskelbė apie 600 straipsnių apie liaudies gyvenimą ir papročius. Po karo ligi 1954 mokytojavo, kol pasitraukė į pensiją. Paryžiaus pasaulinėj parodoj 1937 už savo nuotraukas buvo laimėjęs aukso medalį.
— Lietuvoj liepos mėn. pabaigoj mirė kooperatininkas Balys Žygelis, sulaukęs 85 metų. Demokratinių seimų (1920 -26) valstiečių liaudininkų atstovas, Lietuvos Mokytojų Profesinės S-gos pirmininkas 1921-33, šios s-gos įkurtos kooperatinės bendrovės "Spaudos Fondo" ilgametis pirmininkas ir direktorius. Didelis jo nuopelnas buvo Lietuvių Enciklopedijos leidimo suorganizavimas. Sovietams užėjus, buvo paskirtas Valstybinės Leidyklos direktoriaus pavaduotoju, bet per 1941 birželio trėmimus išgabentas Rusijon, kur ketveris metus kalėjo Uralo šiaurėje.
— Filadelfijoje VII.31 mirė prof. dr. Antanas Salys. Plačiau jį paminėsime vėliau.
— Argentinoje VIII.3 mirė dailininkė Ona Draugelytė - Kučinskienė. Buvo gimusi 1904 mokytojo Petro Draugelio šeimoje, tarp kurio vaikų žinomi M. Galdikienė ir dr. EI. Draugelis. Tapybą studijavo Kaune, Prancūzijoje ir P. Amerikoje. Ištekėjusi už konsulo J. Kučinsko, buvo iš Lietuvos išvykusi į Argentiną dar nepriklausomybės metais. Yra rengusi parodų Buenos Aires, kurios muziejus įsigijo jos darbų. Lietuvos Dailininkų S-gos parodose dalyvavo nuo 1938.
— Argentinoj Buenos Aires VIII.12 mirė choro vedėjas Vaclovas Rymavičius, baigdamas 73-sius metus. Išvykęs Į Argentiną, ten 1929 Buenos Aires suorganizavo lietuvių Šv. Cecilijos chorą ir jam vadovavo ligi mirties.
— Vilniuje VIII.23 mirė kompozitorius ir dirigentas prof. Balys Dvarionas. Atskirai apie jį bus vėliau.
— Čikagoj VIII.26 mirė gydytojas dr. Kristupas Gudaitis, sulaukęs 74 metų. 1919 stojęs savanoriu, dalyvavo nepriklausomybės kovose ir buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. Medicinos mokslus baigė 1930. Hamburgo un-te 1948 įsigijo medicinos daktaro laipsnį ir 1948-49 dėstė patologiją Pabaltijo un-te. Paskelbė straipsnių "Medicinos" žurnale ir įvairiuose evangelikų leidiniuose. Kovodamas su vokiečių įtaka, per 10 metų pirmininkavo Lietuvių Evangelikų S-gai, o nuo 1938 buvo Lietuvos Evangelikų Liuteronų konsistorijos prezidentas. Išspausdino knygą "Lietuviai evangelikai" (1957). Buvo ir mūsų žurnalo rėmėjas.

S u v a ž i a v i m a i. — JAV ir Kanados vyr. skautės ir skautai vyčiai buvo suvažiavę Clevelande gegužės 27 - 29. Paskaitas skaitė A. Zaparackas, G. Sužie-dėlienė, kun. J. Staškevičius, A. Balašai-tienė ir kt.
— Filadelfijoj birželio 24 - 25 vyko Atlanto pakraščio LB apygardų ir joms nepriklausančių apylinkių pirmininkų suvažiavimas. Bendruomeniniais klausimais referavo B. Raugas, A. Vakselis, J. Kapočius, centro valdybos pirm. V. Vo-lertas ir kiti nariai. Suvažiavimas pritarė centro valdybos linijai rūpintis ir Lietuvos laisvinimo uždaviniu. Lietuvos reikalų komisijos dabar pavadinamos Talkos Lietuvai sekcijomis. Jų veikia jau 15.
Šaulių III kultūrinė savaitė šiemet surengta Kennebunkporte liepos 8 - 15. Paskaitas skaitė Vl. Pauža, Sibiro kalinė EI. Juciūtė, šaulių ideologo Vl. Pūtvio dienoj — E. Pūtvytė ir V. Mantautas, gyd. K. Pautienis, G. Karosas, inž. J. Stašaitis (savaitės organizatorius ir vadovas), kontroversiniais tautinės vienybės klausimais kalbėjo "Aidų" red. J. Girnius.
— JAV ir Kanados LFB (frontininkų) savaitė buvo Kanadoj, Springhurste liepos 22 - 29. Apie dabartinę Lietuvą kalbėjo V. Vardys, Al. Baronas, G. Procuta. Jaunimo klausimais paskaitas skaitė V. Bartusevičius ir K. Girnius. Apie Z. Ivinskį buvo paskaitytas J. Brazaičio žodis. Be to, kalbėjo St. Barzdukas, Ad. Darnusis ir kt. Meno vakaro programą atliko rašytojas Al. Baronas ir solistas V. Verikaitis.

Kunigų Vienybės metinis seimas posėdžiavo Marianapoly rugpiūčio 9 - 10. Kunigų ir pasauliečių santykius svarstė kun. A. Miciūnas, M.I.C., ir inž. V. Kut-kus. Kun. K. Pugevičius kalbėjo apie parapiją kaip etninės grupės židinį, kun. Pr. Raugalas — apie persekiojamą Bažnyčią. Plačiai diskutuotas lietuvių sielovados centralizacijos ir autoritetingo atstovavimo klausimas, V. Kut-kui iškėlus reikalą rūpintis Amerikoje lietuvių vyskupijos įsteigimu.
— JAV ir Kanados VI mokytojų studijų savaitė Dainavoj vyko rugpiūčio 6 -12. Savaitė pradėta J. Girniaus paskaita apie tautinį auklėjimą. Lituanistines temas svarstė W. R. Schmalstieg, A. Klimas, Br. Vaškelis su žmona ir A. P. Gureckas. Jaunuolio kelią į lietuvybę ir nuo jos nupiešė R. Černius. Įvairiais pedagoginiais klausimais kalbėjo V. Kavaliūnas, A. Augustinavičienė. J. Andrulis, J. Kavaliūnas, St. Rudys, J. Čeponkutė. Kai kurie klausimai dar svarstyti simpoziumų būdu. Lituanistiniams jaunimo kursams vadovavo St. Barzdukas. R. Kinka ir A. Balašaitienė (lankė ir pažymėjimus gavo 23), tautinių šokių grupei — J. Matulaitienė ir G. Gobienė (lankė 26. pažymėjimus gavo 20). Dainavimo mokė St. Sližys. Šios studijų savaitės programa parengė Pr. Joga.
Ateitininkai sendraugiai, kaip pernai, taip ir šiemet savo savaitines stovyklas buvo surengę Dainavoje ir Kenebunk-porte.
Dainavoj stovyklauta rugpiūčio pirmąją savaitę. Paskaitas skaitė Vc. Kleiza. Al. Baronas ir kt. Kas iš kitų kalbėjo, lig-šiol dar nebuvo spaudoj žinių.
Kennebunkporte stovyklauta rugpiūčio 20 - 27. Įvairiomis temomis paskaitas skaitė J. Girnius, A. Kučas, Č. Masaitis. J. Vaišnora (MIC), gyd. J. Vydas, dail. V. Vizgirda ir kt. Vadovaujant s-gos pirmininkui A. Sužiedėliui, diskutuotas struktūrinio persiorganizavimo reikalas.
LRKSA — Katalikų Susivienijimo 65-sis seimas vyko Čikagoj liepos 30 -rugpiūčio 2. Šiam susivienijimui 38 metus pirmininkavęs L. Šimutis pasitraukė iš pareigų (ir buvo išrinktas garbės nariu), o nauju pirmininku trejų metų kadencijai išrinktas Th. E. Mack. Buvęs pirmininkas savo įpėdiniu buvo rekomendavęs J. B. Laučką, bet pastarasis rinkimus pralaimėjo, nors ir mažu balsų skirtumu. Naujasis pirmininkas lietuviškai nebemoka. Toks seimo nusistatymas nieko gero ateičiai nežada. Senųjų ateivių nusistatymas prieš naujuosius vis tebejaučiamas ir SLA, kurio 57-sis seimas šiemet vyko Miami Beach birželio 26 - 30.
Europos lietuvių XIX-ji lietuviškųjų studijų savaitė vyko Stuttgarte liepos 17 -23. Skaityta 15 paskaitų bei pranešimų. Penkios paskaitos buvo skirtos dabartinei Lietuvos padėčiai: apie aukštąsias studijas ir mokslinį darbą informavo doc. S. Mickūnas (iš Kauno Politechnikos Instituto) ir prof. R. Vaišnys, aplamai švietimo klausimus analizavo dr. A. Ruk-ša, Bažnyčios padėtį nušvietė kun. R. Krasauskas, pokarines laisvės kovas apžvelgė dr. K. J. Čeginskas. Tautiškumo ir religijos santykį svarstė kun. dr. J. Jūraitis. Lietuvos Respublikos 1922 konstituciją nagrinėjo dr. J. Norkaitis. Prof. P. Rabikauskas įvertino Z. Ivinskį kaip istoriką. Dr. J. Grinius nagrinėjo B. Sruogos dramas. Kun. L. Budrecko paskaita buvo apie muziką J. Naujalį. Vokietijos LB istorijos pateikė kun. B. Liubinas, apie Lenkijos lietuvių gyvenimą informavo dr. O. Vyšniauskienė. V. Natkevičius ryškino pastarųjų 30 metų rezistencinio sąjūdžio idėjas. Vyko įvairių parodų. Koncertavo pianistė R. Lampsatytė ir dainininkė B. Gailiūtė - Spiess. Savaitei vadovavo dr. K. J. Čeginskas. Dalyvių buvo apie 90 (iš 7 kraštų).

R a š y t o j u o s e. — Lietuvių Rašytojų Draugija išleido pirmininko L. Andriekaus suredaguotą 16 puslapių leidinuką "Lietuvių Rašytojų Draugija 1972". Pateikiama trumpa LRD istorinė apžvalga, įstatai, draugijos narių sąrašas su adresais, mirusieji draugijos nariai.
— B. Brazdžionis, nuo 1955 redagavęs iliustruotas mėnesines "Lietuvių Dienas", pasitraukė iš redaktoriaus pareigų ir išėjo į pensiją.
Čikagoj VII.4 Čiurlionio galerijoj surengtame poezijos vakare savo kūrybą skaitė K. Bradūnas, H. Nagys ir J. Šva-baitė, Kennebunkporte vasarotojams buvo surengti trys literatūros vakarai: viename jų savo poeziją skaitė J. Aistis (VII.27), kituose dviejuose — N. Maza-laitė, J. Aistis, P. Jurkus, A. Landsbergis. CIevelande VI.24 A. Augustinavi-čienė pristatė V. Kavaliūno romaną "Aidai ir šešėliai".

T e a t r a s. — Čikagoj Jaunimo Centre VI.18 buvo inscenizuotas V. Krėvės "Raganius", pagrindinius vaidmenis turėjo St. Kielaitė - Kelečienė, J. Kelečius, L. Barauskas.

M u z i k a. — Mūncheno operos festivalio atidaryme VIII.l korėjiečio Isang Yun operoj "Sim Tjong" pagrindinį angelo vaidmenį turėjo L. Šukytė.
— Solistai P. Bičkienė ir L. Stukas su pianistu V. Puškoriumi ir aktorių V. Žukausku šią vasarą su vyčių ekskursija buvo išvykę į P. Ameriką ir ten surengė koncertus Bogotoj, Buenos Aires, Mon-tevideo, Sao Paulo ir Caracas.
Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos rengiamoj Lietuvių Dienoj VI. 18 koncertavo solistai G. Čapkauskienė, St. Baras ir vietinis R. Dabšys. Parapijos choras atliko savo dirigento Br. Budriū-no kantatą "Tėviškės namai".
Janina Nomeikaitė - Armonienė, sopranas, išleido ilgo grojimo plokštelę "Dainos ir arijos". Iš lietuvių kompozitorių įdainuota J. Gruodžio "Rugiagėlės", K. V. Banaičio "Tulpės", VI. Jakubėno "Gėlės iš šieno" (visų trijų žodžiai K. Binkio), J. Žilevičiaus "Ratai", G. Gudauskienės "Daug pavasarių" ir O. Met-rikienės "Jado auskarai". Kitą dalį sudaro G. Pergolesio, J. B. Weckerlino, R. Schu-manno, Grečaninovo ir F. Chopino dainos. Be to, įdainuotos 4 arijos iš operų, tarp jų iš J. Karnavičiaus "Gražinos". Dainininkei akompanuoja kompozitorius
VI. Jakubėnas. Plokštelė pasižymi muzikiniu ir vokaliniu išbaigtumu, taip pat geru techniniu atlikimu. (VI. Jkb.)

D a i l ė. — Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos Lietuvių Dienoj VI.18 buvo pakviestas surengti parodą V. Vizgirda iš Bostono. Buvo išstatyti 43 paveikslai: peizažai, natiurmortai, portretai.
— Australijoj Richmondo (Vic.) VVare-house Galleries surengė VIII.l - 19 surengė V. Simankevičiaus grafikos parodą, kurioj buvo eksponuoti įvairios technikos 23 darbai. Anksčiau, V.l - 15 Havvthorno miesto dailės galerijoj savo 27 metalo skulptūras rodė Ad. Jankus.

M o k s l a s. — Liuksemburge vykusiame Tarptautinės Katalikų Medicininės Psichologijos kongrese VII.28 pirmininko pareigas trijų metų kadencijai perėmė prof. dr. V. Bieliauskas (buvo išrinktas Paduvos kongrese 1969).
— Inž. A. V. Dundzila paskirtas Pur-due un-to Calumet skyriaus elektroninių skaičiavimo mašinų centro vedėju ir suteiktas jaunesniojo profesoriaus titulą.
— P. Sungailos rūpesčiu Monash un-te (Melbourne) lingvistikos laboratorijoje leistas kursas lietuvių kalbos fonetikai ir morfologijai. Šios laboratorijos vedėju yra austrų kilmės kalbininkas dr. E. Baur. Šeštadienio aukštesniosios mokyklos lygio lietuvių kalbos kursas, kuriam šiuo metu vadovauja P. Sungaila, šia laboratorija naudojasi kaip pagalbine priemone. Monash un-te yra galimybė įvesti ir nuolatinį lietuvių kalbos kursą, jei būtų pakankamai studentų.

J a u n i m e. — Moksleivių Ateitininkų Sąjungos nauja centro valdyba sudaryta CIevelande su pirmininke E. R a z  g a i t y t e priešaky. Paskutinius dvejus metus s-gai sėkmingai vadovavo torontiečiai su E. Girdausku priešaky.
— Detroito lituanistikos kursus (vedėjas K. Jurgutis) baigė 8 lankytojai (7 mergaitės ir 1 berniukas). Clevelando lituanistinius pedagoginius kursus (vedėjas V. Kavaliūnas) šiemet baigė 2 lankytojos (R. Balytė ir R. Čyvaitė). Tai šių kursų III laida. Iš viso parengta 16 jaunų mokytojų.
— Vasario 16 gimnaziją šiemet baigė tik 1 abiturientė (R. Žutautaitė), kitiems dviem nepavyko išlaikyti baigiamuosius egzaminus.
— Clevelando Grandinėlė rugpiūčio mėnesį gastroliavo Europoj. Anglijoj šoko Londone ir Manchestery, Vokietijoj — Bonnoje (rotušės aikštėj, žiūrovų ligi 1000, tarp jų ir pats miesto burmistras), Timmen-dorfer Strand prie Baltijos jūros, Hamburge (universiteto didžiojoj salėj, žiūrovų apie 900), Stuttgarte (miesto parke, žiūrovų ligi 2000). Romoj VIII.16 buvo gauta audiencija pas popiežių, kuris paprašytas pasimelsti už Lietuvą. Buvo išvykę jaunimo 58 ir suaugusiųjų 22.

I š   v i s u r. Cicero VIII.l minėta Lietuvos respublikos konstitucijos 50 metų sukaktis. Apie tą Steigiamojo Seimo priimtą konstituciją paskaitą skaitė M. Mackevičius. Dabartiniais Lietuvos politinės padėties klausimais kalbėjo ALTos vicepirm. dr. VI. Šimaitis.
— Lietuvių Moterų Klubų Federacijos nauja pirmininke išrinkta Irena Banaitienė. Buvusi ilgametė pirmininkė V. Jo-nuškaitė - Leskaitienė pakelta garbės pirmininke. Lietuvių delegacijos pirmininke Pabaltijo Moterų Taryboj išrinkta M. Sa-matienė (ankščiau buvo G. Žilionienė).
Jaunimo Žygio už Tikėjimo Laisvę Komiteto pirmininko pareigas iš A. P. Muliolio perėmė R. Bublys. Jaunimo kongrese apie komiteto veiklą referavo O. Kliorytė (pranešimas išspausdintas "Drauge" VIII.22).
Lietuvių Fondo 1972 metų pelno skirstymo komisiją šiemet sudaro: pirm. dr. A. Razma, J. Račkauskas, dr. G. Ba-lukas, V. Kamantas, St. Rudys ir Č. Grin-cevičius.
UBA - BATUN metinėj konferencijoj New Yorke V.21 K. K. Miklas perrinktas pirmininku antrai kadencijai.
Brazilijos LB tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas inž. Z. Bačelis, nariais — J. Lukoševičius ir J. Valavičienė. valdybą sudaro pirm. Alf. Petraitis, kun. Pr. Gavėnas, J. Dimša, R. Steponaitytė, A. Sliesoraitis ir P. Šimonis.
Illinois Lietuvių Gydytojų Draugijos nauja valdyba: pirm. D. Giedraitis, K. Pemkus, A. Paulius, J. Plikaitis ir R. Vienužis.

Detroito naujos Dievo Apvaizdos bažnyčios kertinis akmuo pašventintas VIII.13, šventinimo apeigas atliko klebonas kun. M. Kurmauskas; statybos komitetui vadovauja inž. A. Rugienius (anksčiau vadovavo A. Dainius).
Baltimorės Lietuvių Svetainės 50 metų sukaktis iškilmingai minėta V.6. Tarp garbės svečių buvo Baltimorės burmistras. Pagrindinis kalbėtojas — W. F. Laukaitis, buvęs Baltimorės miesto pašto viršininkas.
— Kai dėl kongreso įsikišimo labai susiaurėjo Free Europe, Inc. finansiniai ištekliai, buvo sustabdytas ir mėnraščio East Europe leidimas. Tačiau atrodo, kai tas mėnraštis bus radęs naują atrama, nes jau pasirodė leidžiamas Robert Spe.-ler & Sons leidyklos New Yorke. Nois naujasis leidėjas nurodo, kad naujasis "East Europe" neturi ryšio su ankstyves-niuoju, tačiau ne tik numeracija pratęsiama, bet ir išvaizda tokia pat. Buvę* "East Europe" mėnraštis okupuotųjų Estijos valstybių atžvilgiu laikėsi labai santūriai, galima sakyt, nedraugingai. Gal naujasis "East Europe" tuo atžvilgiu bus palankesnis.




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai