PĖDOS SAULĖJE

Parašė ROMUALDAS KISIELIUS

GYVENI MAS Žuvėdra perskrido per mano laivą ir nepaliko jokio šešėlio laivo denyje ir jokių pėdų erdvių saulėje . . . Ir dabar aš žinau, kad visas žmogaus gyvenimas yra tik žuvėdros skridimas . . . PATARIMAS Neieškok žemėje, nė laimės, nė pavasario! Nes čia ir laimė turi savo nelaimes, o pavasaris turi savo rudenį . . . Todėl būk laimingas tuščiomis rankomis, kad galėtum džiaugtis su prabėgančio momento saule . . . DIENA Rytą, saulei tekant, gimė kūdikis, ir visos širdys džiaugėsi . . . Vakare, saulei gęstant, mirė žmogus, ir visos širdys verkė . . . Ir taip praėjo diena, be jokio ženklo, be jokių pėdų . . . MĄSTYMAS Aš žarstau savo sudegusių dienų pelenus ir galvoju, kad visi pelenai žemėje yra gyvi ir visos dulkės yra nemirtingos . . . Nes subyrėję žiedai kasmet sugrįžta į vasaros pievas atsigerti gyvojo žemės kraujo ir atsigaivinti mėlynosios jūros saulėje . . . LAIVAI Gyvenimo audrų verpetuos mūsų laivai į tolius plaukia . . . O toliuos auksaplaukė saulė, kurios mes siekiam kaip apsvaigę, kurios mes niekad nepasieksim . . . Pasieksim tik uolų krantus ir tartum bangos jų glėby sudušim SAULĖ Stebėdamas krintančius meteorus, aš dainuoju jums apie amžinąją saulę, kurios amžinumu aš pats netikiu. Nes matau, kad čia visos pėdos pasibaigia, visi žodžiai nutyla ir laiko rankose visos saulės užgęsta . . .