Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠVIESOS METŲ ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
GINTARO MEDŽIAI
Kaip mes paguosim anuos medžius,
Kurie iš skausmo gintaru verkė —
Baltijos jūra nebeišdžius,
Ir paukštis savo lizdo nesergės.

Koks tasai paukštis, koks tasai lizdas,
Iš mano žodžio nesužinosi —
Už laiko ūbaus žemės jaunystė,
Už laiko amžiai krauju rasosis.

Ir tu gulėsi gintaro medi,
Ašarų jūros dugne paskendęs,
Vasarų savo lapus numetęs,
Anksti apverkęs manąją gentį. . .


NEPRAKEIK

Neprakeik, o žmogau šviesos metų,
Jei atskirtas nuo saulių jauties —
Neprakeik šios nakties!

Jinai tavo ilgesio motina,
Įgimtos vientulystės sesuo —
Nebijok jos tamsos!

Tai toga, kuria tu apsisiautęs
Su nematomom saulėm kalbi,
Jog buitis nuostabi.

Vieną valandą jausies užtemęs,
Kitą valandą jau nusagstys
Perlais togą naktis.

Ir tu liksi nokturnų poetas
Šviesos metų ženkle
Savo giesme gailia.

PRIE EL PASO
Ten saulė leisis prie El Paso —
'Valdovė tyrų iškilni,
Žiūrės kalnai, lyg piktos dvasios,
Į savo veidus vandeny.

Žiūrės kalnai į upės dugną
Ir jau neatpažins savęs —
Jų veidus kaitins saulės ugnys,
Nuplaukdamos srove.

Liepsnosis Rio Grande upė,
Kurios tu vingių nežinai.
Diena, į brėkšmę įsisupus,
Suaimanuos liūdnai.

Liks už kalnų tik rausvas ruožas
El Paso slėnio pakrašty,
Liks iš valdovės saulės grožio
Tiktai naktis, tiktai naktis.

El Paso, Texas, 1974.111.28


GRAND CANYON KATEDROS
O, katedros be durų,
Be kryžių, be vitražų,
O, paslaptin pasmardinę mūrai —
Kas jus krauju nudažo?

Ar tai actekų genties kraujas,
Kadaise saulei paaukotas,
Save iš naujo atnašauja,
Kai mūrai ima raudonuoti?

Regėjom baugią panoramą,
Ties amžių paslaptim sustingę;
Žiūrėjo prarajos neramios
Į mūsų veidus sielvartingus.

Žiūrėdamos pavergė širdis,
Lyg būtume jau saulės aukos,
Kol katedros staiga pavirto
Į Montezumos lobių auksą.

Grand Canyon, Ariz. 1974.V.6


SU GRAND CANYON ATSISVEIKINUS

Palikome ten katedras,
Platformas, kupolas;
Palikome visas šventoves uždaras,
Ugnis ir smilkalus.

Graudu, kad negalėjome
Įžengti į jų vidų —
Per saulės paskutinį suspindėjimą
Tik juodvarniai teskrido.

Kaip nūn suvoksime,
Užgimę jūrų lygyje,
Kokio tų katedrų giedosena,
Kokia liturgija ...
.
Ir kas per vyskupai
Mums laimint ranką ties,
Kai tu ažūrine kapa užsisupai,
Didžioji paslaptie!

Flagstaff, Ariz. 1974.V.8





SONATA

Tyrų vėjas sonatą užtraukė —
Kas prieš jį Stradivarijo smuikas?
savo smuiku graudint mane liaukis,
Virtuoze išpuikęs!

Jei tą plonąją stygą paliesi,
Tu iš proto visus išvarysi:
Rio Grande ilgesiu liesis,
Saguarai draskysis . . .

Iš urvų lys žingeidžios gyvatės
Paklausyt ir numirti ant saulės —
Tyrų broli, užbaigęs sonatą,
Ar apdengsi smėliu mano kaulus?

Phoenix, Ariz., 1974.IV.5


YRA SAULĖ!
Yra saulė, tik tujos nematai,
Yra meilė, tik jos nejunti,
Ir stebiesi, kad žiūri piktai
Iš dangaus pilnatis.

O kaip ji į tave nežiūrės,
Kaip ji tavo aklumo nesmerks —
Tu skeveldra aušrinės žvaigždės -
Atsimerk, atsimerk!


KILK IŠ MIEGO

Apžavi naktis atrodys
Užmario gamtovaizdžiuos.
Apžavus ir mano žodis
Tave padaubiais vedžios.

Kilk iš miego! Tuoj pašauksiu
Šalto gaisro pažiūrėti:
Dauboje liepsnosis aukštis,
Ir pasaulis tirps iš lėto.

Auksas, užkastas senelių,
Auksas, saugomas vaiduoklių -
Ten liepsnosis mano siela,
Atmokėjus skausmo duoklę . . .



LAIMĖJIMAS

Tai jau laimėjome! —
Laimėjome patys save
Egzorcizmų kalbėjimu,
Dievo upių srove.

Turėjo išsikraustyti
Ir septintasis velnias.
Dabar ledų sukaustytos,
Vėl atsidusit, gelmės!

Kas mus pakrikštijo
Vardan Tėvo, Dvasios, Sūnaus -
Tas viduržiemių šaltyje
Saule kaulus apsiaus.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai