Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KALBOTYRINIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Skardžius   
William R, Schmalstieg and Antanas Klimas. Lithuanian - English glossary of linguistic terminology.
Department of Slavic Languages, the Pennsylvania State University, 1971. 115 psl.

Šių autorių tikslas yra parūpinti lietuviškai anglišką kalbotyrinių terminų žodynėli baltų kalbotyros studentams ir tyrinėtojams. Tam reikalui jie yra rinkę terminų iš maždaug 50 pastarųjų metų lietuviškų kalbotyrinių knygų ir periodinių leidinių, taip pat iš mokyklinių vadovėlių, žodynų ir kitokių šaltinių. Bet tas žodynėlis nėra normuojamasis: jame duodamieji žodžiai esą tokie, kokie iš tikrųjų buvę rasti minėtuose šaltiniuose, ir autoriai visai nesiima spręsti apie jų vertę (to pass any value judgement of them).

Apskritai imant, daugumas žodynėly duodamųjų terminų yra gerai parinkti, tinkamai išversti į anglų kalbą, ir tie iš jų, kurių kaip reikiant negalima išversti, tinkamai aprašyti, pvz.: aukštaičių viduriečių tarmė, aukštaitis vakarietis, derinamasis pažyminys, dūnininkų tarmė, dzūkų tarmė, greitakalbė, kirstinė priegaidė, palengvos kartotinis veiksmažodis, pusdzūkis, sudurtinis pra-dėtinis laikas, žemaičių dzūkų tarmė, žiemgalis ir kt. Taigi šis darbas yra didžiai vertingas ir naudingas visiems, kurie lietuvių kalbą studijuoja ir tyrinėja Įvairiuose užsieniniuose kraštuose. Už tai jie nusipelno didelę mūsų padėką. Ir aš čia, jų prašomas, ketinu tą darbą ne kaip nors "kritikuoti", bet tik dėl jo pareikšti vieną kitą pastabą, aikštėn iškelti praleistą ar nepastebėtą dalyką ir nurodyti vieną kitą nevienodumą.

Visų pirma, skaitydamas šį žodynėlį, aš pasigedau visos eilės terminų, kuriuos, mano nuomone, būtų buvę pravartu įtraukti į žodynėlį, nes jie šen bei ten raštuose buvo arba tebėra vartojami, pvz.: afrikatinimas — affrication (teduotas suafrikatini-mas); anakolūtas (teduotas anako-liūtinis); antdantis — alveolae; antsluoksnis — superstratum (teduotas superstratas; plg. posluoksnis "sub-stratum" šalia substratas); aprašas
— description (pvz. tarmės aprašas; teduotas aprašymas); asmeninimas (ir personifikacija) — personifiea-tion; asmeninti (ir personifikuoti) — personify; aspektas — aspect (teduota aspektolbgija ir veikslas "verbai aspect"); atgalinis darinys — retrograde formation, Rūckbildung (teduotas prieveiksmis atgal "back, back\vard"); augmuo ir augmentas
— augment; baigmuo — Auslaut; barbarizmas — barbarism; bazė — basis; bendrinė kalba — Standard language, Gemeinsprache (šis terminas jau buvo įsigalėjęs prieš karą ir dabar vis daugiau pradedamas vartoti Lietuvoje); dalykas — thing. object, subject; diatėzė — diathesis; distancinė, arba nuotolinė, asimiliacija — assimilation at a distance (teduota disdaktinė asimiliacija); ekspresija — expression; ekspresyvūs — expressive; epas — epos (teduotas epinis); heteroklizė ar heteroklltas — heteroclite; hipo-stazė — hypostasis (teduotas hipo-statinis); hipotaksė — hypotaxis (teduotas hipotaktinis); islandas ir is-landietis — Icelander; islandų kalba — Icelandic language; įvadas — introduction; izoliacinė kalba — iso-lating language (teduota izoliuojanti kalba); jaunagramatikis — young grammarian (teduotas jaungramati-kis); jungtinis — copulative (teduotas sujungūnis); katalogas — ca-talogue; kataloguoti — to catalogue (teduotas katalogizavimas); kompaktus — compact (teduotas kompaktiškas); kryptis — direction, Rich-tung; Kuršas — Courland; kuršy-bė — Couronianism (teduotas kuro-nizmas); Latgala — Latgalia. latgalis — Latgalian; latvybė — Letticism (teduotas leticizmas); linkmė — in-clination. trend. tendency (teduota tendencija); literatūrinė kalba — li-terary language (duotoji nacionalinė literatūrinė kalba iš tikrųjų yra ne literary language, bet national literary language. nes pažyminys nacionalinė, kaip ir bendranacionalinė arba bendratautinė, tiesiogiai nepriklauso pagrindinei sąvokai; antra vertus, literatūrinė kalba Lietuvoje yra ne tik literatūros kalba, bet ir bendrinė kalba: be tam tikro paaiškinimo kitataučiui kartais gali būti tai nevisai aišku); malajas, -jė — Ma-layan (teduotas malajiėtis, bet malajų - polineziėčių kalbos); maloninė, ar maloninė, reikšmė — hypo-coristic meaning (teduota malonumo reikšmė); naujovė — innovation; neigtūkas — neigiamas žodis ar neigiamas priešdėlis, negation (teduotas neiginys), painiava — confusion; parataksė — parataxis (teduotas pa-rataktinis); parentėzė — parenthesis; pašnekesys — conversation; patroni-mikas — patronymic; pėrbalsa — Umlaut (teduotas umliautas; pėrbalsa jau vartojama A. Senno bei A. Salio žodyne ir Liet. Kalbos Vadove); perfektas — perfect; perfektįįvinis
— perfective; pėrkaita — Verande-rung, VVandel (pvz. priebalsių pėrkaita; duota priebalsių kaita ir priebalsių pakitimas '''consonant-shift, consonant alternation, Laut-verschiebung"); pleištaraštis — cu-neiform writing (teduotas dantiraštis ir hibridas kyliaraštis); plėtotė, plėtra — development, expansion; polinėzas ir polineziėtis — Polyne-sian; paroksitonas — paraxytone; pratarmė — foreword; pratyba — exercise (teduotas pratimas); priedainis — refrain (teduotas refrenas); priešybė — contrary, contrast; pro-indoeuropiečiai — Proto-Indo-Euro-pean; prdslaviai — Proto-Slaves; provincialyhė — provincialism (teduotas provincializmas); raiškūs — expressive; reikšmės skolinys — Bedeutungslehnwort (teduotas vertinys "loan translation"); romanų kalbos — Romance languages; romėnai
— Romans; rotaeizmas — rhotacism; sandūra — juxtaposition, s a teminės kalbos — Satem languages; savitas, -a — individual, peculiar (teduotas savitumas); senovinė bažnytinė slavų kalba — Old Church Slavic language; sinkretizmas — syncretism; slavėti — to become Slave, to be-come slavicised (teduota suslavė-ti); sudėtinis žodis — compound \vord; šumeras — sumerian person
duotas paprastai lietuvių kalboje nevartojamas šumeras); šakninis vardažodis — root noun, VVurzelnomen; švabas — dabartinis Sivabian, Schvva-be (duotas tik senov. svėbas "Swa-bian"); tautovardis — ethnonym; tolygūs — adequate; varijuoti — variate, varijavimas —variation ir variacija "t. p." (duotas variavimas "variation", bet mes neturime *va-riūoti "variate"; tėra variuoti "daryti variuotą, traukti variu"); varingas — Varangian, Varingian (K. Būgos vartotas terminas; duotasis variagas yra paskolintas iš rus. va-riag, kuris savo keliu yra kilęs iš sen. skand. *varingr; plg. jotvingas arba jotvingis ir rus. jatviag, lenk. jačioing) ir kt.

Kai kurių terminų duodamos nevisai tikslios ar tikslingos formos ar jų reikšmės, pvz.: akimirkos poveikslis — momentary (verbai) aspect, instantaneous aspect (žodynėly duotas poveikslis yra "subaspect", taigi turėtų būti akimirkos veikslas, ne poveikslis); ajoliėtis — Aeolian person (šiaipjau rašoma pvz. egiptietis, ne aigiptietis ir kt., taigi pagal lotynišką tarimą turėtų būti ir eo-liėtis, plg. LE VII 428t.); baltarū-sas — Belorussian (yra klaida vietoj baltarusis; plg. baltarusių kalba); hebraiškai - aramėjiškoji kalba — Hebrevv - Aramajc language (bet šiaipjau žodynėly duodama aramė-jų, hebrajų kalba); hiksoslas "Hyk-sos" (lietuvių kalbai neįmanoma forma hiksos); isoglbsinis — isoglossal (o isoglbsos ar isoglbsės nėra; teduodama izoglosa, izoglbsė); kalbinis, -ė — linguistic, language, speech (neaišku, ką čia bendro turi linguistic su language, speech); kentuminis — centum (atrodo, daug geriau būtų davus ken-tuminė kalba "centum language", nes šiaipjau būdvardis kentuminis paprastai kitam reikalui nevartojamas); pra- — prafix which denotes "proto" when combined with the name of a language (pvz. pralietū-vių kalba "proto-Lithuanian language"; šiaipjau lietuvių kalboje vartojamas priešdėlis pro- "proto": protėvis, prosenolis, prosenis, prokalbė, prosenovė, protautė, taigi ir probalčiai, progermaniai, prolie-tuviai, prdslaviai ir kt.; priešdėlis pra- tevartojamas slaviškos kilmės žodžiuose arba slaviškuose perdirbiniuose, pvz.: prabobė, prabočius, pradiėdas ir kt. Pačiame žodynėlyje šalia pralietuvių duodamas ir prbbaltis "proto-Balt"); prozbdija, prozbdinis (bet ir prosbdinis, archi-prosodema) ir kt. Dar skyrium paminėtina daiktavardis — noun ir vardažodis — substantive. Ang. noun ir substantive savo reikšmėmis skiriasi nuo liet. daiktavardžio (vok. "Substantivum, Gegenstandswort) ir vardažodžio (vok. Nomen, t. y. kaitomasis daiktavardis ir būdvardis). A. Senno ir A. Salio žodyne vardažodis vokiškai verčiamas "Nomen, Nennwort (Sammelbezeichnung fūr Haupt- und Eigenschaftswort)". Taigi ir šiame žodynėlyje gal būtų buvę ne pro šalį vardažodį "substantive" kiek plačiau paaiškinus.

Tam tikra žodynėly duodamųjų terminų dalis dabar jau nebevartojami ir yra nebūdingos darybos, pvz.: brūgas — Phrygian; įdėjimas — epenthesis; [naginis — įnagininkas; naudinis — naudininkas; žo-dykilminis (A. Jauniaus terminas) — etymological ir kt. Bet panašių terminų seniau buvo ir daugiau vartojama, ypač A. Baranausko ir K. Jauniaus raštuose, pvz.: esybėvardis "daiktavardis", įvardovietė "Įvardis". laukis "linksnis", sąjama "skiemuo". santaika "sintaksė", smagumai "kirtis", žodžiūgis "žodžių daryba" ir kt., žr. mano Liet. kalbos žodžių daryba, 597t.; žodynėlio autoriai tačiau jų neduoda, ir gerai daro, taip elgdamiesi. Jeigu šiame žodynėlyje būtų buvę norima kalbotyrinių terminų raidą daugiau nušviesti, tada būtų suprantamas ir jų dėjimas; bet jeigu to ištisai nedaroma, tad ir atsitiktinis tik jų kelių pavartojimas nebuvo labai reikalingas.

Žodynėlyje ypač nemaža pasitaiko kirčiavimo nevienodumų. Visų pirma įvairuoja priesagos -inis būdvardžių kirčiavimas. Paprastai stengiamasi išlaikyti pagrindinio žodžio kirčio vietą, pvz.: {vardinis, kaftini-mėtrinis, norminis, nosinis, prie-balsinis, priešflėksinis, prieveik:-minis, principinis, sintaksinis, titulinis, trūpmeninis, veiksmažodini vienkartinis ir kt. Bet gana dažnai šios rūšies dariniai kirčiuojami ir priesagoje, pvz.: akcentlnis, daikta
vardinis, įnaginis, kontekstinis, lek-sikinis, linijinis, prielinksninis, objektinis, paradigminis, pokirtinis, postpozicinis, sintagminis, tranzity-vinis, vardininkinis, veikslinis, visuomeninis ir kt. Pagal aukščiau minėtą sistemą galėtume laukti: akcen-tinis, būdvardinis, daiktavardinis, įnaginis, kontekstinis, lėksikinis, prielinksninis, objektinis, paradigminis, pokirtinis (plg. pokarinis, pomirtinis ir kt.), postpozicinis, sintagminis, tranzity vinis, veikslinis, visuomeninis, nors, reikia pastebėti, kai kas vis dėlto anksčiau yra kirčiavę ir principinis, sintaksinis, titulinis, trupmeninis, veidrodinis, veiksmažodinis ir tt.

Toliau vienas kitas žodis kirčiuojamas neįprastai, pvz.: apibendrinamoji reikšmė, aprašomoji gramatika, dvildipsnis, grynas, kalbos ugdytojas, parodomasis, pažemaitė, sandas, sąsajumas, skatinamasis, -oji, sudaromasis, -oji, vaizdingasis, variantas. Bendrinei kalbai teiktinesnės yra formos: apibendrinamoji reikšmė, aprašomoji gramatika, dvi-laipsnis (plg. dvigalvis dvinosis, dvi-pėdis, dvisiūlis . . .), grynas, -a (grynas, -a yra tarminė forma), kalbos ugdytojas (norminė forma tėra ugdyti), parodomasis, -oji, pažemaitė, sandas (plg. indas, samdas ir kt.), sąsajumas (plg. sąsaja — sąsajūs, santara — santūrūs, santūra — santūrūs ir kt.), skatinamasis, -oji, sudaromasis, -oji, vaizdingasis, variantas ir kt. Aiškiomis, veikiausiai korektūros, klaidomis laikytina: doū-nininkas, lenkybė (paprastai žodynėly kirčiuojama -ybė: graikybė, lietuvybė . . .), parodomoji funkcija, tarmė-mokslis, teiginys (pažymėta tik trečioji kirčiuotė, bet nenurodyta kuri — 3a ar 3b). Turi būti: douninin-kas (plg. žem. douna, dūna), parodomoji, tarmėmokslis, teiginys 3b.

Iš visa, kas aukščiau pasakyta, galime pasidaryti šiokių išvadų. Autoriai yra susirinkę apsčiai terminų, bet jų rinkinį, sistemingiau parinkus, galima dar šiek tiek papildyti. Reikėtų kiek išlyginti kai kuriuos pasitaikančius nevienodumus ir patikslinti ar daugiau paryškinti kai kurių terminų reikšmes. Ypač reikėtų kiek galima suvienodinti kirčiavimą. Bet šios antrinės pastabos nei kiek nesumažina didžiosios viso žodynėlio vertės: tai yra, kaip minėjau, didžiai naudingas ir numaningai parašytas darbas.
Pr. Skardžius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai