Aidai.eu Apžvalga

LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS

Parašė A. Mažiulis

Lituanistikos Instituto taryba penktajame suvažiavime Cleveiande gegužės 16 d. Iš kairės: dr. B. Vaškelis, dr. J. Puzinas, J. Dainauskas, pirm. dr. J. Gimbutas, L. Dambriūnas, dr. D. Krivickas, Ant. Tamošaitis, dr. T. Remeikis, Ant. Mažiulis. A. Gulbinsko nuotr.

Penktasis Lituanistikos Instituto suvažiavimas dar 1974 m. gegužės mėn. buvo sutartas ruošti Clevelan-de 1975 m. gegužės mėn. 24 - 26 d.d., būtent, Vainikų dienos savaitgalyje. LI buvo apsisprendęs kaip tik savo suvažiavimus ruošti lietuvių gyvenamose apylinkėse, kur galima, ir lietuvių salėse, nes visos paskaitos skiriamos lietuviams ir skaitomos lietuvių kalba. Tuomet Clevelandas atrodė LI suvažiavimui visai tinkama vieta. Ten dar nebuvo nei LI, nei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos, nei kurio kito, grynai lietuvių mokslo reikalams skirto, suvažiavimo. Antra — ten gausus ir judrus visokios veiklos lietuvių židinys, turįs ir erdvius Lietuvių namus ne tik su didele sale, bet ir atskirais kambariais, kurie tinka paskaitoms. Taip pat Clevelandas atrodė LI suvažiavimui patogus dar vienu požiūriu: didelė LI narių dalis telkiasi Clevelando - Chica-gos - Toronto trikampyje, todėl visai LI vadovybei atrodė, kad Clevelandas — viena iš patogiausių vietų šiam suvažiavimui. Tačiau, pasiruošimo darbams įpusėjus, paaiškėjo, kad tame pat Vainikų dienos savaitgalyje bus šaukiami dar du kiti suvažiavimai, kurie šiandieninei lietuvių visuomenei gali būti net svarbesni: Amerikos Lietuvių Tautinės S-gos sukaktuvinis seimas — taip pat Clevelande ir Amerikos Lietuvių Gydytojų S-gos suvažiavimas — Chi-cagoje. LI vadovybei nieko daugiau neliko, kaip tik atkelti patį suvažiavimą viena savaite anksčiau, būtent, į 1975 m. gegužės 16 - 18 d.d., kurios visais atžvilgiais buvo gana nepatogios.Suvažiavimo ruošos darbams vadovavo LI pirm. dr. J. Gimbutas ir vietoje sudarytas talkos komitetas: pirm. K. Žiedonis, vicepirm. J. Mals-kis ir M. Lankauskienė, sekr. St. Barzdukas, ižd. St. Astrauskas, o tarp LI ir šio talkos komiteto koordinatorius buvo dr. R. Šilbajoris. Vietos informaciją ruošė clevelandie-čiai: Pr. Karalius, V. Rociūnas ir J. Stempužis. Suvažiavimui lėšų teikė JAV LB Krašto valdyba. Jos pirm. J. Gaila buvo atvykęs į suvažiavimą ir pietų metu padarė aktualų pranešimą LB reikalais.
Penktadienį (gegužės 16) Cleve-landą pasiekė net patys tolimiausie-ji LI nariai — iš Albertos (Kanadoje), Washingtono, Bostono ir kt. Tą vakarą jau buvo jų susirinkę per 20, ir jie visi dalyvavo susipažinimo vakarienėje, pasidalindami įvairiais darbų reikalais bei sumanymais.

LI suvažiavimą pradėjo numatytu laiku — šeštadienį (gegužės 17), 10 vai. Talkos komiteto pirm. K. Žiedonis ir prie garbės stalo pakvietė LI pirm. dr. J. Gimbutą, kun. G. Kijauską, S.J., M. Lenkauskienę, prof. dr. J. Puziną ir prof. dr. R. Šilba-jorį. Kun. G. Kijauskui, Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos par. klebonui, sukalbėjus maldą, stud. Čy-vaitei ir B. Kazėnui sugiedojus himnus, dr. J. Gimbutas atidarymo žodyje pasidžiaugė, kad LI moksliniam darbui susitinka įvairių pažiūrų bei amžiaus žmonės, įstengdami nugalėti tolimiausius atstumus, nes jų visų rūpestis yra tas pats: skleisti atvirą mokslo žodį, kuris Lietuvos okupantui daugiausia nepatinka, ir tuo mokslo žodžiu kovoti už savo krašto laisvę.
Priešpietinis posėdis buvo skirtas Lietuvos istorijai, kuri šiandien daugiausia mūsų priešų slopinama ir iškraipoma. Vincas Trumpa (Washing-ton, D.C.) vysk. M. Valančiaus metus pradėjo paskaita "Vysk. M. Valančius istorijoje ir istorikas", pabrėždamas retą gyvenime atvejį, būtent, kad tas pat asmuo savo veikla kuria istoriją ir kartu rašo istoriją. Vysk. M. Valančius yra toks nuostabus asmuo, kurio niekas jau neišbrauks iš mūsų tautos praeities, nes jis tikrai kūrė Lietuvos istoriją, vadovaudamas pasipriešinimui prieš rusus, išmokydamas tautą skaityti ir branginti savo kraštą. Tai mes dabar lyg h* pamirštame. Taip pat vysk. M. Valančius mūsų istoriografijoje yra pirmasis kritiškas istorikas, nors S. Daukantas jau ir buvo reiškęsis kiek anksčiau. Valančiaus parašytoji "Žemaičių vyskupystė" pilnai paremta dokumentais ir labai kritiškai atlikta. Tad nenuostabu, kad lenkiškąjį jos vertimą redagavo ir įvadą parašė geriausias XIX a. lenkų istorikas prof. S. Smolka, tuo pabrėždamas, kokiu rimtu istoriku Valančių laikė jis ir anų dienų kiti istorikai. Nors vysk. M. Valančius teparašė tą vieną istoriografinį darbą, tačiau didelė istorinės tiesos meilė pastebima ir kituose jo raštuose.

Prof. dr. J. Jakštas (Cleveland, Ohio) kalbėjo tema: "Lietuva viduramžių prancūzų autoriaus Pilypo de Mėziėres traktate". Šis XIV-XV a. prancūzų riteris yra keliavęs visoje anų dienų V. Europoje ir girdėjęs daug įvairių žinių apie Lietuvą. Mat, jis gyveno paskutiniaisiais Gedimino metais, kai Lietuva garsėjo V. Europoje. Vėliau tas riteris lankėsi Vokiečių ordino valdose. Šio keliautojo traktatas išgulėjo archyvuose beveik šešis šimtus metų ir tik prieš porą metų tebuvo surastas; Pilypas de Mėziėres daug kur teikia žinių Lietuvos istorijai, nors jos visos gana smulkios. Bet atminus, kad XIV a. antrojoj pusėj teturime nedaug medžiagos apie Lietuvos valstybę, šios nuotrupėlės įgyja nemažos reikšmės. Šiom abiem paskaitom pirmininkavo prof. dr. J. Puzinas.

Pažymėtina, kad, pakeitus suvažiavimo savaitgalį, teko numatytas trijų

Lituanistikos Instituto dalyviai. Iš dešinės pirmoj eilėj: Ant. Tamošaitis, VI. Butkienė, B. Saldukienė, Ad. Kontautas, P. Leonas. Antroj eilėj: dr. T. Remeikis, dr. J. Jakštas, arch. J. Mulokas, L. Dambriūnas, W. Schmalstieg, Ant. Mažiulis. Toliau kun. J. Kidykas, S.J., dr. Br. Vaškelis, G. Bijūnienė, Ant. Vaičiulaitis, V. Žemaitis, J. Blekaitis ir kt. A. Gulbinsko nuotr.

dienų paskaitas sutelkti į dvi dienas, taigi 20 paskaitų sutalpinti į 13-ka valandų. Tokiu būdu susispaudė Lietuvos istorija su lietuvių literatūra, sociologija su tautotyra, o kalbotyra su psichologija. Kam nors kelias minutes užtęsus, tekdavo atsisakyti ir numatytų diskusijų. Susidarydavo ir nelaukto judėjimo, nes dalis klausytojų pakildavo ir išeidavo paskaitos metu, kad galėtų kitoje laiku būti.
Popietiniame šeštadienio posėdyje buvo tęsiamos Lietuvos istorijos paskaitos dar salėje. Ten pirmasis kalbėjo J. Dainauskas (Liberty of In-tern. Relations, Chicago, 111) tema "Kriavo akto autentiškumas". Kria-vo aktas ne vieno užkliudomas, ir ne vienas kelia įvairių abejonių dėl jo tikrumo. J. Dainauskas tokių įrodymų surinko devynetą ir laikė aktą vėlesnių laikų falsifikatu, nors ir jo prielaidos bei įrodymai vis dėlto dar nesugebėjo įtikinti nei istorikų, nei kitų, kad šį aktą reikia nurašyti iš mūsų istorijos šaltinių. Gerai atsimenu, kad prof. dr. Z. Ivinskis yra ne vieną kartą plačiau sustojęs prie Kriavo akto autentiškumo, paliesdamas visus J. Dainausko suminėtus įrodymus, bet rasdavo tikėtinu vien tik dėl jo lotynų kalbos ir dokumentinės ano meto terminologijos. Ir kai po II pas. karo buvo pradėti plačiau tyrinėti pergamentai, fotografuojami nauju būdu, kuris iškelia "nutrintus" senuosius užrašus, tai prof. Ivinskis prileisdavo, kad gali "iškilti", t. y. būti surastas naujas aktas Lenkijos istorijai, bet jis nesugriautų Kriavo akto autentiškumo, o jį tik patvirtintų.

Dr. J. P. Slavėnas (State Univ. of \ Y.. Buffalo) palietė labai opų mums klausimą: "Lietuva amerikoniškuose istorijos vadovėliuose". Ir tikrai Amerikos leistuose vadovėliuose tiek vidurinėms, tiek ir aukštosioms mokykloms Lietuva labai įvairiai ir dažai gana neteisingai paliečiama, paprastai priplakant ją prie slavų. Dr. J. P. Slavėnas, dirbdamas šio krašto aukštojoje mokykloje, parinko ne tik vadovėlių pavyzdžių, bet, primindamas vieną kitą patirtą susikirtimą su kitais dėstytojais, praskleidė gana liūdną vaizdą, kuriuo tikrai verta susirūpinti.

Paskutinė Lietuvos istorijos skyriaus paskaita buvo prof. dr. J. Pu-zino (iš Chicagos) tema "Lietuvių genčių prekybiniai santykiai su Romos imperijos provincijomis pirmaisiais amžiais po Kristaus", kur platokai palietė ir Pabaltijo kraštų gintarą, jo prekybinius kelius bei įvairias Romos imperijos prekes, surandamas dabar Lietuvos kapuose ir t.t. Prof. dr. J. Puzinas, dar būdamas Lietuvoje, šiuo Lietuvos proistorės laikotarpiu daugiausia yra domėjęsis, rašęs, o šiai paskaitai panaudojo ir paskutinius Lietuvoje paskelbtus darbus. Tik vienas klausimas ne vienam girdėjusiam paskaitą vis kilo, būtent, kad dar iki šiol mes neturime aiškios Lietuvos istorijai "genties" ir "tautos" vartosenos, t. y., vis dar nepasakome aiškiai kada lietuvių gentis virsta tauta.

Lietuvių literatūros skyriaus paskaitoms vadovavo prof. dr. Br. Vaškelis (Laffayette College, Easton, Pa.). Pirmoji paskaita buvo A. Vaičiulaičio (VVashington, D.C.), tema: "Valančiaus raštų stilius", gausiais pavyzdžiais iškelianti jo raštų būdingas stilistines plonybes (plg. "Aidai", 1975 m., 5 nr.). Prof. dr. R. Šilbajoris (Ohio State Univ.) kalbėjo tema: "Icchoko Mero kūryba", paliesdamas ne tik plačią jos apimtį, keliamus klausimus, vaizdavimo būdą, bet trumpai apibūdindamas ir autoriaus gyvenimo kelią. Prelegentas pažymėjo, kad Merui emigravus į Izraelį, jo kūryba Lietuvoje jau oficialiai "užmirštama". Paskutinį įnašą šio suvažiavimo literatūrai atidavė dr. K. Keblys (Southfield, Mich.) paskaita: "Vaizduojamojo požiūrio technika Škėmos ir Sluckio romanuose". Aplamai, toks palyginimas po II pas. karo Lietuvoje gyvenančio ir svetur klajojusio autoriaus buvo daugeliui naujas ir iš-keliąs įdomių klausimų. Pasakytina, kad lietuvių literatūros paskaitų skyrius šiuo suvažiavimo metu buvo gerokai nuskriaustas, nes turėjo naudotis gana nedideliu kambariu, kai Lietuvos istorijos paskaitos gi vyko salėje, nors ten klausytojų nebuvo daugiau.
Sociologijos paskaitoms vadovavo dr. D. Krivickas (VVashington, D.C.). Prof. dr. B. V. Mačiuika (University of Connecticut) skaitė tema: "Socialinės ir kultūrinės problemos su-kolektyvintame Lietuvos kaime", iškeldamas ne tik pačius klausimus, bet ir visas tas sunkias sąlygas, kuriose tie klausimai sprendžiami arba net nustumiami į šalį ir užmirštami. Prof. dr. V. S. Vardžio (Univ. of Oklahoma) paskaita vadinosi "Tautiškumas ir socialinė kaita Baltijos respublikose". Ji buvo itin gerai paruošta, gausiai panaudojant statistinius davinius ir labai aiškiai pra-skleidžiant, kaip vietiniai gyventojai "atmiešiami" rusais, t. y. okupuoti kraštai ne tik sovietinami, bet ir rusinami. Aplamai, šiom abiem paskaitom buvo didžiausias susidomėjimas, bet joms skirtieji kambariai buvo nedideli, nes salė turėjo būti užleista banketo ruošai . . .

Tautotyros ir kraštotyros skyriaus paskaitoms vadovavo A. Mažiulis (Boston, Mass.). Pirmąją skaitė Indianos universitete daktaro laipsniui besiruošianti E. Bradūnaitė, jauniausia LI tikroji narė. Jos paskaita lietė mums gerai žinomą "Eglės žalčių karalienės" pasaką, kuri taip būdinga lietuviams ir latviams, ką itin yra iškėlęs norvegas J. O. Swan. Plačiau palietusi pasakos estetinį pradą, prelegentė kėlė vieną įdomų klausimą — kodėl ši pasaka neplito po slavų kraštus, nes paprastai pasaka lengvai keliauja ir kitų pasisavinama bei perpasakojama. Atrodo, jog su E. Bradūnaitė tenka sutikti, kad išskirtiniai senojo lietuvių tikėjimo įvaizdžiai bus varžę šios pasakos kelionę į kaimynus, nes tie įvaizdžiai svetimiesiems buvo nesuprantami.

Antroji šio skyriaus paskaitininke, taip pat moteris — B. Saldukienė (VVashington, D.C.) — gvildė temą: "Lietuvos geologinių sluoksnių amžius", peržvelgdama Lietuvos 2 km gylio gręžinius bei atodangas ir paprastai bei aiškiai pateikdama Lietuvos žemės geologinį piūvį tiek iš šiaurės į pietus, tiek nuo Baltijos jūros į rytus. Nors paskaita ir buvo "kieta" ne vienam klausytojui, bet B. Saldukienė brėžiniais ir lentelėmis padėjo susidaryti mūsų krašto geologinį vaizdą.
Sekmadienio rytas (Sekminės buvo skirtas pamaldoms, kurios buvo
Dievo Motinos Nuolatinės Pagal-, bos lietuvių bažnyčioje. Čia už gyvus ir mirusius LI narius bei lietuvius mokslininkus mišias aukojo ir pamokslą pasakė klebonas kun. G. Ki-jauskas, S.J., iškeldamas mokslo meilę tiesai.
Sekmadienio (gegužės 18) popietė vėl buvo skirta paskaitoms, kurių laikas taip pat kirtosi ir reikėjo rinktis, ką ir kur klausyti. Lietuvių kalbos skyriui vadovavo L. Dambriūnas (Washington, D.C.). Pirmoji paskaita buvo prof. dr. William R. Schmalstiego (Pennsylvania State Univ.) tema: "Priebalsių palatozacija prieš priešakinius balsius baltų kalbose, specialiai atsižvelgiant į prūsų kalbą". Nežiūrint, kad paliestas toks labai specialus baltų kalbotyros klausimas, šio, prof. dr. A. Salio paruošto, baltisto susirinko pasiklausyti 52 dalyviai ir svečiai. Prieš paskaitą išdalinta jos platesnė santrauka padėjo klausytojams puikiai ją sekti, ir nebuvo reikalo prūsų bei kitų kalbų pavyzdžių ištisai rašyti. Tenka pastebėti, kad lietuvių k. skyriaus visų paskaitų buvo išdalintos plačios santraukos. Tai leido taupyti šiam skyriui skirtąjį laiką, kurio dar liko klausytojų pasisakymams.

Prof. dr. A. Klimas (Univ. of Ro-chester, N.Y.) peržvelgė "Baltų ir slavų kalbų santykių tyrinėjimus 1970-1975 m/', pagrindinai sutelkdamas dėmesį į naujuosius baltų - slavų prokalbės sprendimus, kurie vis dar naujai iškyla ir dažnai turi ne tik kalbotyrinį, bet ir politinį atspalvį. Paskaitos metu dr. A. Klimas porą kartų kreipėsi į savo studijų draugą prof. dr. W. Schmalstiegą, kad ir šis tuo klausimu čia išsireikštų, nes tą sritį šiuo metu plačiau tyrinėja ir priklauso lingvistų komisijai, kuri turės pasisakyti dėl baltų ir slavų prokalbių. Baigiamąja šio skyriaus paskaita buvo paliestas mūsų bendrinės kalbos kelias per paskutinius 50 metų. L. Dambriūno paskaita "Bendrinės lietuvių kalbos raida" buvo tikrai gera visos eilės klausimų apžvalga, iliustruojama gausiais žodžių pavyzdžiais, daugiausia paimtais iš "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" 1972 m. laidos.

Psichologijos posėdžiui vadovavo dr. D. Krivickas, ir čia tebuvo tik viena prof. dr. V. Černiaus (Temple univ., Philadelphia, Pa.) paskaita, nes prof. dr. Z. Rekašius neatvyko ir tuo pačiu jo paskaita "Lietuvos demografinių procesų modeliza-vimas" iškrito. Dr. V. Černius kalbėjo "Akultūrizacijos klausimu", kur lietė iš lietuvių moterų surinktus pasisakymus. Buvo apklaustos lietuvės moterys du kartus: tuoj atvažiavusios ir po keliolikos metų, palyginant jų atsakymus su naujom, taigi akultūracinėm, apraiškom. Paskaita sukėlė daug įvairių pasisakymų, ypač neigimų.
Dviejų dienų LI suvažiavimo baigmei buvo parinktas menotyros skyrius, kurio paskaitos vyko salėje ir nebetrukdė jų kiti skyriai. Šiam skyriui vadovavo dail. A. Tamošaitis iš Kingston, Ont. Pirmąja skyriaus paskaita buvo LI svečio arch. J. Mu-loko (Chicaga) "Lietuvių architektūros problemos Amerikoje", kurią papildė įvairių tautų architektūros nuotraukų parodėlė. Pagal prelegentą, šiame krašte matyti įvairių tautų architektų darbuose jų kilmės krašto architektūriniai bruožai. Jų neturėtų vengti ir lietuviai, t. y. ir mes turime išsakyti savo kultūros laimėjimus bei lietuviškuosius siekimus, bet nepamėgdžioti vien tik kitus. Pats architektas J. Mulokas šiuo atžvilgiu yra pasiekęs įdomių sprendimų bei laimėjimų. Paskaitą jis iliustravo skaidrėmis, bet jų neatrinko ir pilnai nesuderino su paskaita. Eilė tokių "įsibrovėlių" skaidrių sumažino įspūdį ir ištęsė kalbėjimą. Kitas LI svečias, kun. A. Kezys, S.J., palietė "Lietuvių išeivijos sukurtos kultūros vaizdinę dokumentaciją etninių studijų reikalams". Tai buvo daugiausia skaidrės iš įvairių Amerikos vietų, kur dar yra išlikę lietuvių bažnyčios, antkapiai ir pan. Apžvalga buvo įdomi, ir reikia džiaugtis, kad šis palikimas buvo pradėtas, nors ir pavėluotai, sistemingai fotografuoti. Čia matėme dar ir tuos Šv. Kazimiero kapinių Čikagoje antkapių paminklus, kuriuos vos prieš keliolika dienų amerikietiški vandalai jau buvo sunaikinę.

Dėl nenumatytų užtęsimų po kun, A. Kezio, S.J., paskaitos LI pirm. dr. J. Gimbutas, padėkojęs visiems rengėjams ir talkininkams, atsisveikino ir turėjo išskristi. Taigi suvažiavimo uždarymas buvo įterptas tarp menotyros skyriaus paskaitų. Baigiamoji paskaita apie dail. M. K. Čiurlionį įvyko po "oficialiosios" dalies. Dail. A. Tamošaitis kalbėjo tema "Čiurlionio dailės bruožai", iškėlė jo dailės kūrinių ne tik muzikalumą, bet ir "gamtiškumą", kur jis gamtos realiais objektais "žaidžia kaip muzikiniais". Taip pat palietė ir įdomų Čiurlionio simbolizmą. Žodžiu, jei suvažiavimas buvo pradėtas minint vysk. M. Valančiaus metus, tai baigtas antruoju iškiliu šių metų lietuviu — M. K. Čiurlioniu.

Be visos eilės paskaitų, suvažiavimo metu LI nariai, kurių dalyvavo 32, turėjo savo visuotinį susirinkimą be svečių. Tarybos posėdyje buvo 10 narių (iš 14). Aptarta LI leidinių reikalai, lėšos ir t.t. Tarp svečių matėsi ir žinomas kultūrinių reikalų mecenatas dr. Jonas Lenk-taitis. Suvažiavimo metu buvo ir balius, kuriame meninę dalį atliko LTM Čiurlionio ansamblio moterų choras. Jam dirigavo komp. A. Mikulskis. Kanklių ansambliui vadovavo O. Mikulskienė. Solo dainavo Ir. Grigaliūnaitė. Baliaus metu buvo perskaityti sveikinimai raštu. Kiek ilgiau kalbėjo LB garbės pirm. St. Barzdukas. Vįsam tam pobūviui vadovavo M. Lenkauskienė.
Baigiant šio LI suvažiavimo pastabas, reikia jį vertinti teigiamai, nors Clevelando lietuvių visuomenė ir mažai juo domėjosi — teatsilankė vos 124 lietuviai. Jei buvo maža jaunimo, galima dar suprasti, nes šeštadienį pasitaikė vietos lituanistinės mokyklos baigiamieji egzaminai, o sekmadienį — vieno universiteto taip pat baigimo šventė, sutraukusi gerą būrį ir lietuvių, bet kai nesimatė eilės patriotų, tenka stebėtis. Iš kitos pusės, tenka ir pasidžiaugti, kad prie registracijos stalo vietos jaunimas ir šiaip jaunieji talkininkai džiugino gera lietuviška žodžių tartimi. Pasirodo, kad, sutelkiant pastangas šeimoje ir mokykloje, galima daug pasiekti.
A. Mažiulis

— Elena Juciūtė, buvusi Sibiro kankinė, laimėjo 3000 dol. Kipro Bielinio premiją už atsiminimų knygą "Pėdos mirties zonoje".

Sukurta: Kretingos pranciškonai