Eilėraščiai |
Parašė Ona Mikailaitė |
OBELYS Oi obelys, jūs obelys, kam žydit? Kam kraunate naštas nežinomam rytojui? Oi obelys, jūs obelys — jūs senos damos, dabinate kreivas šakas, vai, elegantiškom skarom — nepaisote — gerai! — rūgštaus rytojaus . . . PO LIETAUS Žemė naujai pakrikštyta, ir saulė žaižaruoja nuprausta, vakarui rengiasi. Tik jaunos kregždutės susijaudinusios aplink lakioja Kažko ieško? Gal anos — prieš lietų — žemės . . . MĮSLĖ Ar girdėjote kada besijuokiantį medį? Taip, medžiai juokiasi, juokiasi. Kada ar girdėjai žmogų po medžiais bemąstantį — bemąstantį: AŠ ir MANO . . .? Taip, medžiai juokiasi. |