VEIKSNIAI LIETUVIŲ BENDRAVIMO KLAUSIMU Spausdinti
Šį rudenį vyko net trys veiksnių suvažiavimai. Chicagoj rugsėjo 28 -29 ALTa buvo sušaukusi Amerikos lietuvių VIII kongresą. Bostone gruodžio 7-8 posėdžiavo VLIKo seimas. Abu renginiai, apskritai imant, sklandžiai praėjo. Bet ir viename, ir antrame iškilo aikštėn mūsų gyvenamo-sios žaizdos. ALTos šauktajame kongrese ne tik nebuvo pakviesta dalyvauti šio krašto Lietuvių Bendruomenė, bet dargi viešai prasiveržė projektas organizuoti antrą Lietuvių Bendruomenę ("Naujienos" paskelbė netgi šios naujosios bendruomenės tarybos prezidiumą ir jo paskirtą valdybos pirmininką). VLIKo seime paaiškėjo, kad šiais metais šis vyriausias laisvinimo kovos orga-nas nesulaukė iš ALTos jokios paramos, kaip kad ligi šiolei sulaukdavo. Tai verčia spręsti, kad esama Įtampos ne tik tarp ALTos ir JAV LB, bet taip pat tarp ALTos ir VLIKo. Iš tikrųjų, nereikalinga ir tiesiog beprasmiška tiek viena, tiek antra Įtampa.

Lietuvos laisvinimo darbo konferencija, vykusi VVhite Plains, N.Y., spalio 26 - 27, uždariau organizuota, pasiekė pozityvių sprendimų. Jos išvadų komisijos (A. P. Gurecko, dr. VI. Šimaičio ir J. Valaičio) sutartas išvadas paskelbė jau visa spauda. Norime atkreipti dėmesį tik į pirmąjį išvadų skyrių, aptariantį Lietuvos laisvinimo darbo sampratą ir lietuvių bendravimo klausimą.

Pareiškiamas laisvinimo veiksnių nepakeičiamas nusistatymas "siekti nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo" ir protestas "prieš okupanto vykdomą pagrindinių žmogaus teisių paneigimą Lietuvoje, ypač prieš religijos persekiojimą ir Lietuvos žmonių bendravimo su kitais kraštais varžymą".

Lietuvių bendravimo klausimu taip pasisakoma: "Kiek įmanoma okupacinio režimo varžtų ribose, laisvojo pasaulio lietuviams tikslinga puoselėti ir plėsti ryšius su pavergtoje Lietuvoje gyvenančiais tautiečiais išeivijos tautiniam tapatumui su savo tauta išlaikyti ir solidarumui su ja ugdyti. Tuos ryšius mezgant ir palaikant, išeivijos lietuviams tenka vadovautis savo sveika nuovoka, sąžinės jautrumu ir tautiniu sąmoningumu, vengiant bet kurių veiksmų, kurie galėtų pakenkti, Lietuvos valstybiniam tęstinumui ar lietuvių tautos pastangoms išlikti ir išsivaduoti iš okupacijos".

Tai visai blaivus sprendimas, kurį prasmingai papildo ir toliau primenamas reikalas: "Tolerancijos puoselėjimas ir jos laikymasis mūsų išeivijos organizacijų, spaudos ir pavienių asmenų tarpe yra būtinas. Nesilaikymas šio svarbaus dėsnio apgailėtinai kenkia išeivijos tautiniam solidarumui ir laisvinimo darbo sėkmei".

Po tokio visų veiksnių sutarto nusistatymo reikia tikėtis atitinkamo prablaivėjimo ir mūsų spaudoje. Vienos dalies dėjimasis "patriotais", antrą dalį apšaukiant "bendradar-biautojais", yra niekas kitas, kaip žalingas tarpusavio nesantaikos puoselėjimas . Vis tariamai buvo remiamasi veiksnių nusistatymu, nors tokiam rėmimuisi ir anksčiau nebuvo pagrindo. Kas vis vien negalės iškęsti nekėlęs erzelynės dėl savo atitinkamo charakterio ar kitų motyvų, gal būt, ir toliau vykdys vienų prieš kitus kurstymą lyg kokią misiją. Bet visuomenė jau žino, koks yra tikrasis visų laisvinimo veiksnių sutartas šiuo klausimu nusistatymas.