|
Iš ciklo "Atsukau laikrodį" (Eil.) |
 |
 |
 |
|
Parašė Lidija Šimkutė
|
 Įėjęs spindulys
Nušvietė aukso juostą ant grindų,
Atgimsta spalvų esybė,
Atbunda lubos,
Kalbasi stalčiai ir komodos.
Rytas renkasi rūbus
Ateinančiai dienai.
*
Užkerėtame name
Neįprasta šviesa ir keistas kvapas
Kažką svaigino.
Prie ilgo ąžuolinio stalo
Sukniubusi meldėsi kėdė.
Spintoje slypėjo paslaptys.
Iš kažkur aidėjo
Satie: Gimnopedis.
Staiga pakilo audra,
Nukrito paveikslai.
Namų šuo sulojo,
Kai praėjo profilis,
Pridengtas šaltu žvaigždynu.
*
Ranka rašė sienomis.
Iki kraujo nutrinti nagai
Siekė nepasiekiamo.
Seilėmis suvilginti sakiniai
Paliko kartėlį burnoj.
*
Užmigusiame kambaryje
Budi paniurusi freska.
Šalia jos voratinklis
Raizgo Fra Angelico mįslę
Neatspėtuose žvilgsniuose.
Išsilaisvinę iš vilties ir nusivylimų
Atsisakę atminties,
Dalinamės dienomis be aušros ir vakaro:
Naktimis be miego,
Kūnu be Dievo.
*
Dienos šešėlis nusigręžė nuo ryto.
Vakaro džiaugsmas apsnūdo.
Laikas ir gamta tapo įvardžiu
Dienai pasimetusiai savaitėje.
Mano paslaptis
Luošoje eilių eisenoje:
Trapus ilgesys,
Baltas
Rankose
Plyštantis
Popierius.
*
Juoda anglimi piešiu šešėlius ant juodo fono,
Žiūrėdama pro tamsią miglą į baltas negro akis.
*
Sugersiu laiką,
Kad liktų tik smiltys,
Kad akinančios kopos
Ir šviesios mintys
Taptų paminklais.
*
Praeina rytmečiai tyri, permatomi, tušti.
Sustingusi šviesa,
Priėjusi prie lango,
Žaidžia tylos kamuoliais.
Sapnas
dvelkia toliu,
glosto pečius,
miegančias krūtis.
*
Blakstienų uždanga kaip vartai užkrito taką.
Liko naktis be pažado: tiršta, juoda.
 *
Uždusęs rytas, palietęs kaktą,
blakstienas,
Nuslinko prie medžio.
Nustebo šakos,
Suvirpo lapai,
Išklausę monolitinį refreną.
*
Nemiga persunkta pagalvė
Dvelkia neapykanta laikui.
Tiksinčios minutės
Subėga į dienas
savaites,
metus.
*
Atsirėmiau į praeitį,
Vaškiniuose rėmuose
Kabančią tirpstančiose mintyse.
Išgėrusi rasos,
Prieš saulėleidį,
Atsukau laikrodį.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
