Juozas Laučka — dviejų pasaulių žmogus Spausdinti
Parašė V.V.   
Lietuvoje gimnaziją baigusiems keleriais paskutiniais nepriklausomybės metais (1936-1940) Juozas Bronius Laučka buvo veik nežinomas. Bet Vokietijos stovykliniais laikais apie jį sužinota, kaip apie Balfo reikalų vedėją.

Šiemet Juozas Laučka sulaukė 70 m. amžiaus, išrinktas Ateitininkų federacijos vadu. Artimesnis žvilgsnis į jį nustebina daugeliu atvejų.
— Su kokia nuotaika sutikote kvietimą kandidatuoti į Ateitininkų federacijos vadus? — J.L. buvo užklaustas Drauge (1979.DC.1).

— Su dideliu nusistebėjimu, nusižeminimu, baime, abejonėmis ir dėkingumu, — atsakė neamerikietiškai kukliai.
Štai trumpa Juozo Laučkos, lietuvio ir amerikiečio, biografija.

Gimė 1910.1.23 Brockton, Mass., užaugo Vabalninke ir 1928 baigė Panevėžio gimnaziją. Iki 1930 Lietuvos universitete studijavęs teisę, grįžo į JAV, kad užsitikrintų šio krašto pilietybę. Čia trejus metus redagavo Bostono Darbininką, buvo Lietuvių darbininkų sąjungos centro sekretorium. 1933 parvyko Lietuvon ir 1936, baigęs VDU, vėl grįžo į JAV. 1937-1938 Kolumbijos universitete studijavo viešąją teisę, o 1963 Georgetown un-te gavo politinių mokslų magistro laipsnį. 1936-1945 Amerikos redaktorius, 1938-1939 New Yorko pasaulinės parodos lietuvių dienos rengimo komisijos pirmininkas, 1940.X. 15 lietuvių delegacijos pas JAV prez. F.D. Roose-velt narys. Pirmosios Balfo valdybos narys, 1944 reikalų vedėjas, 1945-1948 NCWC įkurdinimo tarnybos lietuvių skyriaus vedėjas.

1951 pradėjo dirbti Amerikos Balso lietuvių skyriuje. Atidarius šį skyrių ir Miunchene, 1952 buvo paskirtas jo vedėju. Šiose pareigose išbuvo iki 1958. Tada buvo perkeltas į Washingtoną. 1962 paskirtas pareigūnu RIAS (amerikiečių radijuje) Vakarų Berlyne. Ten išbuvo ketverius metus ir vėl grįžo į AB Washingtone redaktorium. Šias pareigas ėjo iki pasitraukimo į pensiją 1973.II.1.

Radijas ir spauda yra visuomeninio gyvenimo labai svarbi dalis. Bet dar mokydamasis Panevėžio gimnazijoje, J.L. buvo rajono moksleivių ateitininkų pirmininkas, 1928-1930 moksleivių ateitininkų sąjungos c.v. sekretorius ir pirmininkas, 1934-1935 VDU studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1936 pusę metų su dr. J. Leimonu, kaip pavasarininkų atstovai, lankė Lietuvos vyčius su paskaitomis. Buvo Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos centro valdyboje (1936-1952), 1941-1946 jos pirmininkas. 1940.VIII.9 lietuvių katalikų veikėjų suvažiavime Pitts-burghe J.L. buvo išrinktas vienu iš trijų delegatų tartis su tautininkais ir sandariečiais dėl Lietuvos gelbėjimo tarybos, kurios nariu jis buvo.

1943-1951 buvo Liet. kultūros instituto vicepirmininkas ir sekretorius, 1944.IX.28 lankėsi su ALT delegacija valstybės sekretoriate. 1949 jam teko svarbus darbas — III Amerikos lietuvių kongreso N.Y. (XI. 4-6) rengimo komiteto pirmininkavimas. Kongresas sutraukė 750 atstovų ir pasisakė Lietuvos laisvės, genocido, lietuvių pabėgėlių bei kitais klausimais.

Apie J.L. girdėjome mažai, nes apie savo darbus jis pats nerašė; kuklumą pamilęs, į žodines aukštumas nesiveržė. Be to, 1951 įstojo į federalinę tarnybą, gal sudarančią nepatogumų viešiau reikštis. Būdingas jo pasisakymas 1979.IX.1 Drauge:

"Gal dar pridėtinas žodis kitas apie New Yorko komitetą Lietuvos prezidentui A. Smetonai priimti 1941 metų kovo mėnesį. Komitetas organizuotas Lietuvos gen. konsulo Jono Budrio iniciatyva. Kviesti laikraščių redaktoriai, organizacijų atstovai. Socialistai griežtai atsisakė komitete dalyvauti. Organizuotoji katalikų visuomenė laikėsi beveik nuošaliai — neutraliai. Man atrodė, kad, Lietuvai esant okupuotai, visai ne laikas vesti sąskaitas su užsienin pasitraukusiu Respublikos prezidentu. L.K. Federacija nesiuntė į komitetą savo atstovo, tačiau apsisprendžiau savo atsakomybe aktyviai dalyvauti prez. A. Smetonos sutikime ir pagerbime. Steigiamajame komiteto susirinkime buvau išrinktas valdybos iždininku. Tai bene vienintelį kartą esu buvęs iždininku bet kurioje organizacijoje ... Su manimi drauge į Prezidentui sutikti komitetą įėjo ir mano bendradarbiai "Amerikos" įstaigoje — Danielius J. Averka ir Eleonora Bartkevičiūtė. Komitetas dirbo labai sklandžiai. (. . .) Už kelių mėnesių buvau išrinktas Federacijos pirmininku, kurio pareigas ėjau penkerius metus. L.K. Federacijos valdyboje išbuvau apie 15 metų".

Remiantis 1973.II.8 Draugu, Juozas Laučka tada buvo geros sveikatos, pilnas energijos, gyvai besidomįs visuomeniniu gyvenimu. Jis toks liko iki šiandien ir trumpu laiku jau daug darbo pašventė Ateitininkų federacijai.
V. V.