A. Maceinos "Filosofijos kilmė ir prasmė" Prof. dr. Antano Maceinos naujoji knyga Filosofijos kilmė ir
|
Arterinių kraujagyslių ateroskleroziniams pakenkimams būdinga tai, kad sienelės vidiniame sluoksnyje
|
ĮVADASRevoliucija — skambus žodis, savo šaknis įleidęs į daugelį tikrai istorinių įvykių. Šiais
|
Kas yra BažnyčiaAntrojo Vatikano susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią sako: "Pabaigus darbą,
|
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais "Filosofuoti reiškia ne mokyti ar mokytis, o klausimų
|
Vėlesnėms krikščionių kartoms pagonijoje Paulius buvo Evangelijos, Gerosios Naujienos, nešėjas iš
|
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais 2. Santykis su filosofijaMano gyvenimą valdo kažkokia
|
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais d. Atgrasą pažinimo teorijaiĮžvalga, kad metodologija
|
Žemiau spausdinamasis straipsnis yra parašytas kaip įvadinis skirsnelis platesnės apimties darbui. Jo
|
3. SUSTINGIMO TRAGIZMAS
Kultūros kūrinys yra išvidinio žmogiškojo pasaulio apraiška. Tai, kas
|
Kiekviena kalba turi savo stilių, kuris yra tautos dvasios gelmių atspindys. Šveicarų beletristas H.
|
Pernai, liepos 5, sulaukęs 86 amžiaus metų, Bostone mirė architektas Walter Gropius. Architektūros
|
Mokslo ateitis, man rodos, nelengviau įspėjama kaip atskiro žmogaus; technologai mums dar neišrado
|
Iš profesijos esu gydytojas, o iš pamėgimo patologas. Tai yra medikas, kuris stengiasi patyrimo (paprastų
|
4. Netikros būties tragikaKultūrą žmogus kuria dėl to, kad gamta neduoda nieko, kas reikalinga jam
|
Religinis gyvenimas* Prancūzų kard. S a h a r d' a s , tardamas prancūzų akademikams NotreDame
|
RELIGINIS GYVENIMAS
Kartas nuo karto kova su blogybėmis sukelia visuomenėje nerimo ir net
|
Bendras vargas žmones labiau suartina negu geros dienos. Po vyravusio individualizmo ir nihilizmo
|
* Londone sudaryta speciali komisija, pasistačiusi sau uždaviniu derinti visų krikščionių bažnyčių
|
Viešų ir privačių mokyklų klausimasIKalbėti apie akademinę laisvę1 populiaru, tik kad nebūtų
|
Martin Heidegger (g. 1886) savo filosofinio mąstymo savitumu, įrikiuojančiu jj į didžiuosius žmonijos
|
Religijos laisvė antikiniame pasaulyPagoniškasis pasaulis religijos laisvės nepripažino: religiją
|
II. BŪTISAntrojoje savo filosofijos fazėje Heideg-geris gvildena Būties problemą — jau nebe vien tiktai
|
Neseniai Vakarus pasiekė šių metų Nobelio literatūros premijos laureato A. Solženicyno sukurta malda.
|
III. ŽEMĖ IR DIEVAIPasaulis yra Heideggerio filosofijoje pagrindinė problema. Kalbėdamas apie žmogų,
|
|
|