POESIS ET VEMTAS Kadaise poetą vaizdavausi povą — susimąsčiusį, svajingą, išdidžiai ir lėtai
|
Bus rytas.
Peronu eis užbaigę darbą pečkuriai,
betiksliai degančiais žibintais nešini;
į tolumas
|
Važiuodami iš Čikagos į Floridą, mes patraukėme tuo keliu, kuris eina per Kumberlando kalnų grandinę.
|
Praeitam šimtmečiui baigiantis, kada modernioji Norvegija pradėjo formuotis, "keturi didieji" norvegų
|
Elisabeth Langgaesser, žymi savo originalumu ir dideliais gabumais dabarties vokiečių rašytoja ir poetė,
|
Jau kelinti metai švedų spauda iškelia, kad Paer Lagerkvist jau pilnai pribrendęs Nobelio premijai.
|
Likimo kūdiki, gal dešimt metų jau tave pažįstu žemėj, apglobtoj tylos, Ir visados pirmiausia man
|
33. Eilėraščiai
1951/7 rugsėjis;
Autorius : Juozas Kėkštas
Iš rinkinio "Ramybė man"
ŽOLĖ IR KAULAI
Vienoj kelio pusėj žmonės,
Kitoj kelio
|
Kalbėki man
Apie gražiausius daiktus žemėje;
Kalbėki valandas, dienas, metus,
Kad nuo tų žodžių
|
IŠ LIETUVIŲ POEZIJOS ANTOLOGIJOS APGARBSTYMAS MOTINOS (RAUDA) Motinėle tu mano, aš tau
|
Iš knygos "Sudiev, kvietkeli". Aplinkiniais keliais prasisunkė žinios į Viščius, kad Petras
|
37. Eilėraščiai
1951/8 spalis;
Autorius : VLADAS ŠLAITAS
TAIP TURI BŪT
Nunoko jos.
Dabar jos tamsiai mėlynos. Pro vaismedžių
šlapius lapus jos žiūri
|
38. NEMUNO ŠALY
1951/8 spalis;
Autorius : K. GRIGAITYTĖ
Širdin žodžiai įdainuoti
Su lakštingalos giesme.
Tyliai, tyliai supas luotas
Rausvam Nemuno
|
Pastabos del A. Maceinos "Laiškų rašytojams" apie poeto būtį ir kūrybą Praeitų metų "Aidų" 10 nr.
|
I Dulkėtą kelią Nuklojo nubyrėję lapai. Prieš mano liūdesio pirkelę Nusilenkė nudžiūvę
|
AUŠRA
Iš lėto suotėmis subyra.
Taip gera žemėje visoj.
Ir guli sniegas — rausvas, tyras,
Pirmoje
|
42. MIŠKE
1951/9 lapkritis;
Autorius : A. M. KATILIŠKIS
Šūvio trenksmas sudraskė mišką. Perplėšė jį į dvi dalis ir tiško į viršų ir aplink iš savo
|
43. Eilėraštis
1951/9 lapkritis;
Autorius : BALYS SRUOGA
SUTEMA
Sutema medžių šakelėmis
Leidžias melsvais kamuoliais.
Sielvartą sutemą veliasi
|
Tai buvo taip seniai, kad nežinome, kaip tą laiką nusakyti, nes atsitiko anksčiau, negu atsirado mūsų
|
Į rudens pilkąsias lygumas įsižiūrėjęs,
begalinį liūdesį sieloje pajuntu.
Taip krūtinę slegia
|
47. GEORG TRAKL
1951/10 gruodis;
Autorius : HENRIKAS NAGYS
Tamsioj žemėj ilsisi šventasai svetimšalis. Nuo jo švelnios burnos pasiėmė Dievas jo skundą. Kai
|
48. Eilėraščiai
1951/10 gruodis;
Autorius : GEORG TRAKL
NUSKAIDRINTAS RUDUO
Galingai baigias metų taip laikai:
Auksinis vynas liejas, vaisiai
|
|
|