Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   

RUDENS LIETUS

Drėgnoje alėjoj atsispindi

susigūžę medžiai milžinai;

apkabinę verkiančius žibintus,

šnabžda jie ir supasi liūdnai.


Drumzlini šaligatvių upokšniai
neša peteliškes ir lapus.
Tolumoj kriokliai malūnų šniokščia,
sukdami putojančius ratus...


Plaukia vasaros žiedai ir žodžiai
ir mergaičių juokas pasroviui...
Miesto akys pilkos ir nuobodžios,
sklidinos lietaus lašų gelsvų...
 

KARALAITĖ

Pilkam mieste ir vakaro tamsoj
praėjo ji, kaip saulės spindulys, pro mano langą.
Pašaukt norėjau ją. Paliesti ranką
ir tyliai pasakyti jai: — Sustok!


Ateik, užtiesk vėsiais plaukais man veidą,
ir paskandink savų akių žvaigždes
manų ištroškusių akių gelmėn...
Man taip nubodo niūrūs, rūškanoti dangūs!


Skurdžioj gatvelėj sutrupa vežėčių aidas —
ir sminga man širdin, lyg juoko geliančio ledai.
Pilkam mieste, migloto vakaro drėgmėj
tu sutirpai, kaip saulės spindulys už mano lango

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai