Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Tikrovė Supermarkete PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS   
(Ištrauka iš romano, kurioje Rimas Karulis, sukrėstas keisto sapno, vėl atranda tikrovę supermarkete)

Rimas skinasi kelią pro šeštadieninį ūžimą ir klegėjimą, pro spalvotą, supakuotą perteklių. Žmonos ir vyrai suglaudę pečius, akys įbestos į sąrašus. Po Rimo kojomis pasimaišo paklydę vaikai. Žmonos dar kvepia virtuve, kai kurios virtuve ir miegamuoju. Tūtelėmis susukti plaukai, skubomis padažytos lūpos, pusiaukelėje sustoję ziperiai. — Daddy, — sušunka mažas pasišiaušėlis Charlie Brown marškiniais ant medinio arklio prie supermarketo lango. Jo arklys sustojo supęsis. Rimas mikliai išžvejoja dešimtuką, medinis arklys vėl pradeda suptis. Grūstyje Rimas pastebi tėvo įtaringą žvilgsnį, pusžilius krūtinės plaukus besikerojan-čius virš pilkai baltų apatinių marškinių. Rimas jam pasiunčia draugišką šypsnį ir skinasi kelią tolyn. Prie greitosios eilės kasos senutė gėline skrybėlaite atidaro susiraukšlėjusį rankinuką. Rimo akys prilimpa prie jos stambių ružavų pirštų ružavai nudažytais nagais, besirausiančių rankinuko privatybėje, pastumiančių suglamžytą "Lucky Strike" pakelį ir po popierinėmis nosinaitėmis atidengiančių kelias pasislėpusias monetas.
Rimas pastveria jos tuščią vežimėlį ir stumia jį tolyn. Valso garsai pasigirsta iš garsiakalbio, kabančio virš krautuvės vedėjo aptvertos platformos. Prisitaikydamas prie bendros nuotaikos, Rimas stumia vežimėlį valso ritmu prie skalbyklos reikmenų lentynos. Jis abiem rankom pakelia pačią didžiausią "Ali" miltelių dėžę ir akimirkai priglaudžia prie savo krūtinės jos lipnią keturkampę masę. Iš gretimos lentynos jis pagriebia už jos riestai-ninės skylės plastikinį skalbinius minkštinančio skystimo indą "Rain Barrel" bardu. Daiktų paklusnumas veikia Rimą raminančiai. Jis pasuka savo vežimėlį į gėrimų lentynas. Priešais jas du jaunuoliai atraitotomis rankovėmis juokauja su dviem uniformuotomis krautuvės tarnautojomis. Rimas sustoja ir akys godžiai prabėga merginų jaunomis gerklėmis ir ružavais chalatėliais. Jaunuoliai atsisuka į jį, jų veidai apsiniaukia, ir Rimas pastumia savo vežimėlį priekin. Jo lūpos jau netoli šypsenos. Aukštas vaikinas Pepsi Colos uniformoje žvaliai klijuoja etiketes ant Pepsi Colos bon-kučių. Gražiai nuaugęs, saulėje nudegęs, jis galėtų vaidinti jauną gengsterį televizijoje. O vis tik jis, laimingas čia, niūniuodamas klijuoja etiketes. Rimas ima gėrėtis Pepsi Colos darbuotojo buities tikroviškumu ir prasmingumu. Kokie sveiki ir gražūs turėtų būti jo sapnai, pagalvoja jis. ir pasipurto prisiminęs savąjį. — Hey, wassamata. buddy. — Rimas išgirsta šiurkštų balsą. Į jį žiūri piktos, mažytės akys iš tris dienas neskusto akmeninio veido. Rimas nesusitvardo atvirai nesižavėjęs veido tikroviškumu, bet nekantrusai iššaukiančiai stukteli jo vežimėlį savuoju, norėdamas praeiti. Jo statini-nis kūnas, aptemptas trumparankoviais apatiniais marškiniais, grėsmingai pasvyra Rimo pusėn. Rimas įmeta savo vežimėlin Coca Colos dėžutę ir skubiai patraukia jį į šalį. Lentynų eilės gale jis sustoja prie kalno "Baumeister" alaus skardinių, po šešias už $1.09. Kalnas žvelgia į jį iš aukšto, galingas, bet ne priešiškas. Rimas pristumia vežimėlį prie didžiojo šaldytuvo ir jo akys susiaurėja. Kas atsitiko, ar elektra buvo sugedusi? Koncentruotos apelsinų sunkos skardinės guli bejėgės, aplipusios savo gelsvo sirupo syvais. Kaip lavonai masinėse duobėse? Rimas nuveja šiurpų vaizdą ir žengia prie ledų šaldytuvo. Iš jo sklinda ūžimas. Apšarmojusių ledų ir statinėlių niūniavimas, eskimų vienagaidis choras. Kairėje šaldytuvo pusėje išdėlioti YOO-HOO! ledai. YOO-HOO! Ledų dainos žodžiai? Rimas pasilenkia prie šaldytuvo ir sušnabžda atsakymą, YOO-HOO! Jis nusišypso, pirmą sykį po savo sapno. Įmetęs vežimėlin porą dėžučių ledų, Rimas, niūniuodamas, pasuka sąsiauriu tarp duonos kepalų dešinėje, šaldytų žuvų ir daržovių kairėje. Aplinkui vyrų ir žmonų rimti veidai, susikaupę supermarketo tikrovėje. Rimas geidžia juos sustabdyti, pasikeisti su jais bent keliais žodžiais, užtikrinti juos, kad jis puikiausiai supranta jų rimtį. Bet jo vežimėlis atsimuša į sūrių ir dešrų vitriną. Paragaudamas kiekvienos, jis skaito dideles raides— D-E-L-I-C-A-T-E-S-S-E-N. Halvos skerspiūvis patraukia jo akis savo saldžiomis rievėmis. Delikatesų vitrinoje produktai dar nuogesni, tikroviškesni po įpakuotųjų ir permatoman popieriun suvyniotųjų. Jis nebegali suvaldyti savo rankos, kuri pasineria raugintų agurkų statinėn ir mėgaujasi jų agurkiškumu. Apy-šviesė negrė kreminiai rudame kostiumėlyje žiūri į jį nustebusiomis akimis. Jos baltutėliai dantys nebejuda įsmigę į riešutinės spalvos šokolado gabalą . . .
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai