Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mano šermukšnis (eilėraštis) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė OBCARSKAS ČESLOVAS VALDEMARAS   
Tai buvo prieš daug metų, tolimoje praeity.
Buvau dar vaikas ir klaidžiojau po pavasario girias,
ir atradau šermukšnį pelkių pakrašty,
žaliais lapeliais pasipuošusį, tokį mažytį.
Iškasęs jį, aš parnešiau namo.
Pasodinau jį kieme, ties langinėm,
kad augtų ir žydėtų vaismedžių draugystėj,
šalia pražydusiųjų vyšnių, obelų,
tarp jazminų, alyvų,
prie baltosios ievos,
kurią kadaise mano motina
prie gimto namo pasodino, —
tik ją vėliau metalo bėgiai ten sulankstė...
Taip metai ėjo. O šermukšnis augo.
Jis išsklaidė plačias šakas. Įaugo žemėn.
Atėjus rudenim, jo žalios šakos linko
sunkiomis kekėm, raudonom it kraujas.
Praėjo daug dienų. Ir aš iškeliavau
į tolimas šalis, palikęs
žalias girias, tėvynę ir šermukšnį, „
beaugantį prie mano namo mėlynų langinių,




kurio daugiau jau niekados nebemačiau.

Tik mano motina man kartais rašė,

kad tas šermukšnis, mano pasodintas,

jau dideliu medžiu išaugo.

Kaip ji, skaudžioj vienatvėj ir beribiam ilgesy,

ilgai naktim žiūrėdavo pro langą.

Ir jai atrodė, kad aš stoviu ten kieme,

kaip tas šermukšnis, į skliautus rankas iškėlęs,

ją guosdamas, iš tolimų šalių atklydęs.

Ir aš tikiu, kad vieną rudenį dar grįšiu,

ir apkabinsiu su skausmu ir meile tą šermukšnį,

kurį kadaise aš šviesioj vaikystėj

prie gimto namo ten pasodinau,

ir prie kurio kamieno po žeme i

r mano motina dabar ten miega.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai