Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIN-YUTANGUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS DOM. GIRDŽIUS   
(Atsiskyrimo proga)
Rytietis. 20 a. vidurio didžiausias kinų rašytojas ir
mokslininkas. Ruošdamasis dvasininko misijai, gerai pažino
Vakarų krikščionybės teologiją ir filosofiją, bet vertino
daugiau pagoniškąją išmintį. Parašė 13 stambesnių veikalų.
Mirė pernai pavasarį New Yorke, pasiekęs 80 metų amžiaus.
Redakcija


Geltonasis Didžiūne,

Tavo išmintingus žodžius ryte rijau, pasisotinęs nusirašiau, kad turėčiau rytojui, iš krašto į kraštą su Tavim tampiaus, Tave nešiojaus, norėdamas suprasti TAO AŠĮ. Gal būčiau supratęs, jei nebūtum iškeliauti pasiskubinęs, sukeldamas godumą prie Tavo palikimo, lllustrissime. Kiek žodžių palikai parašytų, bet linotipininko dar nepamatytų, kiek tiesų išmąstytų? Ar John Day paskelbs Tavąjį testamentą, paskutinįjį lapą, nurodydamas, kad Tavo lobiai ne tokie, kaip Krezo ar Onasio. Ar bus gausiame lobyne atsakymas, kokio iki šiol dar nesu radęs Tavo raštuose? Kas iš to, kad sužinojau,

jogei Tavo žmonės geria arbatą ir bambuko pavėsy viena akimi pravira stebi gyvenimą su meile ir saldžia ironija;

jogei Tu praleidai du didžiausius karus, bet labiau nei mirties saugojais vulgarumo;

jogei tinkamiausias laikas gerti arbatai tai po pusiaunakčio mėnulio apšviestoj altanoj (su lieknomis konkubinomis), o netinkamiausias, kai tarnai pešasi;

jogei blogas laiškas, jei nesibaigia postscriptum. Į tokį laišką gali atsakyti eilinis raštininkas;

jogei, radęs Tavo knygoj rašybos klaidų, skaitytojas tik džiaugsis, nes jausis sugebąs pataisyti;

jogei, jei žmogus nesako sau pačiam "ką daryt, ką dabar daryt?", Tu nežinai iš tikro, ką su tokiu filistinu daryt;

jogei pirma kvailumo žymė — kabinėtis prie žodžių, antra — meilė definicijai;
jogei didžiai pasigailėtinas tas kraštas, kuriame žinojimas be supratimo, grožis be meilės ir teisingumas be pasigailėjimo;

jogei išmintingas tyli, mokytas kalba, kvailys — ginčijasi;

jogei primityvus žmogus myli savo vaikus, o kultūringas — tėvus;

jogei, jei, kasant tunelį iš priešingų galų, prakasama pro šalį, bus du tuneliai;

jogei geras toks generolas, kuris, paėmęs miestą, sustoja, netęs damas pergalės;

jogei Dievas toks didis, kad atleis tau, jei meti kunigystę ir grįžti atgal pagonybėn.

Nėra galo žinojimams. Jei nori žinojimams galo, turi visus suvesti į VIENĄ, mirtingajam nepasiekiamą. Nematydamas galo, Tu ėmei ir palikai Manhattan su biauriais krėslais ir ėdžiomis grab-and-run restoranuose, su pakerėplintais žioplais dangoraižiais ir juose paikais snukiais prie telefonų prikibusiais, sirenų spiegimą paskui Patriciją. Palikai pragmatinį kraštą ir išvykai ten, kur tarp Juodųjų Kalnų ir Baltųjų Vandenų Tavo protėviai suprato TAO AŠĮ, niekur nė karto nepasirašęs, kad esi daktaras.
Servus et discipulus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai