Naujas skulptorius. - Mūsų plastinis menas ir šitose sunkiose sąlygose sugebėjo išsiauginti prieauglį, kai tuo tarpu kitos meno rūšys naujom jėgom beveik nepasipildo. Čia didelį vaidmenį suvaidino Freiburgo i. Br. „Ecole des Arts et Matiers“, kuri per lietuvišką vadovybę ir profesūrą sugebėjo sutelkti daugiausia lietuvių studentų. Salia šitos mokyklos įvairiose meno akademijose dar studijuoja būrelis lietuvių. Kada mūsų spauda paminėjo Freiburgo i. Br. mokyklos baigusiuosius, tuo pačiu metu buvo pamiršta, kad Romoje 1948 metų vasarą baigė meno akademiją skulptorius Petras Vaškys.

Naujojo skulptoriaus darbų nuotraukos, patekusios į Vokietiją, rodo, kad šis jaunas žmogus ne tik su talentu, bet ir su dideliu pasiryžimu ateina į mūsų meno pasaulį kurti grožio vertybių.

Petras Vaškys, kilme žemaitis, dabar užkliudęs 29 savo amžiaus metus, išaugo iš didelio vargo, iš „jaunųjų ūkininkų“ judėjimo, pats savo jėgomis prasimušė visus kelius ir atsidarė visas duris. Vargas privertė iš pat mažens pelnytis duoną savo rankom, prakaite kurti gyvenimą. Ir gimnazijos suolas, kur patogiai jaučiasi daugelis sočių vaikų, jam buvo šykštus ir kietas. Jis greit buvo pakeistas amatu - daržininkyste. Gilindamas šią šaką, jis baigė Kaune i A. Fredos Sodininkystės ir Daržininkystės mokyklą ir, tarnaudamas Botanikos sode kaip sodininkas, vokiečių okupacijos metais įsotojo į Kauno Taikomosios Dailės Institutą studijuoti skulptūros pas Zikarą ir Kašubą. Su tremtinių banga 1944 metais atsiduria Vokietijoje, o 1945 su t italų darbininkais ir belaisviais be pinigų, be dokumentų išvažiuoja į Italiją, į Pizą. Iš ten patenka į Florencijos meno akademiją, kur baigė 2 ir 3 kursą. Tada persikelia į Romos meno akademiją, kurią baigia 1948 m. vasarą. Tų pačių metų rudenį jis dalyvauja Nevaroje „1° Biennale del'Arte sacra“ parodoje. (Parodoje dalyvavo italų dailininkai, bet i prie jos buvo suorganizuotas lietuvių skyrius, kuriame dalyvavo: Jonynas, Vaškys, Melnikas, Pocevičiene.) Parodos proga jų kūrinių nuotraukos buvo įdėtos keliolikoje laikraščių ir žurnalų ir nufilmuotos kino apžvalgoje.

Iš tų darbų nuotraukų, kurios pateko į Vokietiją, negalime apžvelgti naujojo skulptoriaus kūrybos pobūdžio. Atrodo, kad jis dar tebėra tradicinėje italų mokyklos įtakoje. Vartodamas savo darbams vašką, jis pasiekė subtilaus formos pajautimo, grakštumo ir žavesio. Tačiau šitose formose sutinkamas ir tam tikras akademizmas, kuris apriboja menininko fantaziją ir pergyvenimo gilumą. Šalia to jis eina ir tradiciniu mūsų liaudies skulptūros keliu, stiprindamas stilizaciją, jieško simbolinės išraiškos.
Kur jaunasis skulptorius pasuks, į kokias meno aukštumas jis įsiverš, parodys dar ateitis. Pirmieji kūriniai savo subtiliu formos pajautimu, savo nuoširdumu ir atbaigtinumu jau atkreipė žiūrovų dėmesį. Tačiau čia reikia priminti ir tai, kad mūsuose yra buvę daug tokių žiežirbų, kurios, baigdamos mokyklą, sušvito ir atrodė, išaugs į stiprius menininkus, bet gyvenime šitie talentai dingo, užsikasė, susmulkėjo ir net metė ištikimybę menui. Petras Vaškys, siekdamas mokslo bei išsilavinimo, parodė daug veržlumo. Jeigu jis ir toliau šį veržlumą išlaikys; jieškos ir dirbs, niekada nepasitenkindamas tuo, ką turi, niekada nesustos, tai savo talentu suteiks ne tik vaškui, bet ir marmurui stiprias individualines formas ir mūsų kultūrą papuoš dar naujais meno laimėjimais.

Lietuvių Dailės Instituto paroda Freiburge. - Š. m. kovo 15 d. Augustiner Museum Freiburge i. Br. buvo atidaryta Lietuvių Dailės Instituto surengta lietuvių dailės paroda. Parodoje dalyvavo: P. Augius, L. Bakis, A. Dargis, P. Kaufmanas, V. Rataiskis-Ratas, A. Vaičaitis, A. Valeška, T. Valius, L. Vilimas, V. Vizgirda ir T. Zikaras. Paroda buvo paminėta ir gerai įvertinta mūsų ir vokiečių spaudoje.

Ginčai ir triukšmas dėl anoniminių laiškų. - Prieš Lietuvių Dailės Instituto parodos atidarymą Freiburge pasirodė anoniminiai laiškai, kurie, atrodo, turėjo tikslą pakenkti parodos surengimui. Anoniminius laiškus gavo Augustiner Museum vadovybė, Freiburgo miesto burmistras, vokiečių meno kritikai, spaudos atstovai ir kiti asmenys. Dailės Institutas, užuot pasitenkindamas priekaištų ir reikalo išaiškinimu bei apgynimu prieš vokiečius, pradėjo ji tyrinėti ir sukėlė mūsų spaudoje didelį triukšmą. Pasišaukę talkon vokiečių kriminalinę policiją, jie nustatė, kad anoniminiai laiškai esą parašyti Aleksio Rannito mašinėle. Apie tai paskelbė spaudoje 13 Instituto narių pasirašytą raštą. Taip abi- pusės pradėjo karą per laikraščius. Gaila, kad mūsų menininkai ir visuomenės žmonės šitą reikalą taip karštai paėmė ir savo laiką, kuris turi būti paskirtas kūrybai, atidavė mažai reikšmingam dueliui, nors tie anoniminiai laiškai ir verti pasmerkimo.

DP paroda Amsterdame ir Haago-je. - Šių metų vasario mėn. IRO vadovybė Amsterdame surengė DP parodą.. Joje dalyvavo 54 tremtiniai dailininkai, jų tarpe 3 lietuviai:. P. Augius, A. Galdikas, V.- K. Jonynas, V Petravičius, V. Ratas, A. Valeška, T. Valius, V. Vizgirda. Mūsų dailininkų kūryba susilaukė nemažo dėmesio. Ir parodos išleistame kataloge lietuviai gausiai atstovaujami. Jame yra net 5 darbai. Katalogo viršelis T. Valiaus. Gražiai ir plačiai parodą paminėjo Amsterdamo laikraščiai. Meno kritikų buvo paminėti ir įvertinti daugiausia lietuvių darbai. Parodai, pasisekus, ji buvo perkelta į Haagą, o iš ten manoma, kad bus perkelta į Londoną ir į Paryžių.

Lietuvių dailės paroda J. A. Valstybėse. Praeitą metą buvo parengta didelė paroda Jungt. Amerikos Valstybėms. Hanau lietuvių stovykloje buvo išstatyti kai kurie jos eksponatai, nes visų dėl patalpų stokos negalėjo. Buvo išleistas puikus priedas „Lithuanian Art in Exile“, gražūs V. Petravičiaus piešti plakatai ir katalogas. Dėl lėšų stokos ir įvairių kitų kliudymų ši paroda ilgai laukė savo iškeliavimo į J. A. Valstybes. Šį pavasarį pasisekė vargais, ne galais ją išgabenti į Ameriką. Pirmiausia bus ji atidaryta New Yorke, paskui kilnos į kitus miestus. Parodoje atstovaujama visos plastinio meno rūšys su gausiu pritaikomojo meno skyriumi. New Yorke paroda įvyks New Yorko miesto meno muziejuje.

Paroda Romoje. Meno kritikas Aleksis Rannitas savo pastangomis sudarė galimybės surengti parodą Romoje. Ji buvo atidaryta birželio pradžioje. Joje dalyvauja: V. K. Jonynas, V. Petravičius ir Wiraltas.