|
|
Y.M.C.A. katalikiškuoju požiūriu |
|
|
|
Lietuviškasis tremties ir emigracijos jaunimas jau keleri metai, kai susiduria su viena organizacija, kuri rengia stovyklas, steigia bibliotekas ir klubus, rodo filmas, kuri tačiau nevienam kelia įtarimo neaiškiu savo pobūdžiu ir mums svetima savo dvasia. Tai Y M C A (vyrams) arba Y W C A (mergaitėms). Ši organizacija yra ypač paplitusi anglosaksiškuose kraštuose. Tačiau pokariniais metais (po I pasaulinio karo taip pat) ji išvystė savo veiklą ir Europoje. Kas tad yra ši organizacija ir kaip jos atžvilgiu mes lietuviai turėtume nusistatyti?
YMCA yra išaugusi iš specifiškai amerikoniškosios dvasios, kurią Ed. A. Mower religijos atžvilgiu yra šitaip išreiškęs: „Pastatykite vietoje religijos moralę ir turėsite Amerikos pasaulėžiūrą“ (Amerika. Vorbild und Warnung, 16 p. Berlin 1923). Šitas bruožas yra pagrindinis YMCA programoje bei veikime. Ši organizacija nekreipia dėmesio į jokius religinius skirtumus. Ji visą dėmesį sutelkia tik į moralę, ugdydama ją grynomis kultūros priemonėmis. Jos praktikoje sutelpa visokių konfesijų jaunimas. Tuo būdu kiekviena aiškesnė pasaulėžiūra ten yra aptrinama, silpninama, naikinant jos skirtybes nuo kitų ir pasitenkinant tik banaliomis bendrybėmis. Pasaulėžiūrinio ugdymo bei gilinimo tokioje organizacijoje nėra ir būti negali. Religiniu atžvilgiu YMCA yra laicistinė, gimusi iš religinio indiferentizmo dvasios ir šia dvasia gyvenanti ligi šiol.
Tas pat yra ir tautiniu atžvilgiu. Atsiradusi Amerikoje, tame tautybių tirpimo katile, YMCA nesupranta tautybės vertingumo nei žmogui nei kultūrai ir todėl nekreipia dėmesio į tautinių vertybių, kaip gimtosios kalbos, etninio charakterio, tėvynės meilės, ugdymą jaunimo širdyje. Atvirkščiai, ji net sąmoningai stengiasi tautines savybes už-trinti, ugdydama žmogų bespalviu „pasaulio piliečiu“. Minėto Ed. A. Mower žodžiai gali eiti charakteristika visai YMCA tautinio auklėjimo programai: „Kad imigrantas su mumis gyventų geruoju, jis turi pasidėti šalin visas savo svetimas savybes ir pamiršti gimtąją kalbą“ (op. cit. 74 p.). To YMCA kaip tik ir siekia.
Tuo būdu lietuviui katalikui YMCA yra nepriimtina nei religiniu nei tautiniu atžvilgiu: religiniu dėl jos indiferentizmo, tautiniu dėl jos internacionalizmo. Siekdami išsilaikyti ir tremtyje ir ypač emigracijoje, mes negalime dėtis su tokia organizacija, kuri kaip tik siekia mus kuo greičiausiai panerti internacionalinėje masėje — be jokios religijos ir be jokios tautybės.
Kaip katalikai turi būti šios organizacijos atžvilgiu nusistatę, aiškiai parodo Šv. Sosto Congregationis S. Officii dekretas, paskelbtas specialiai YMCA reikalu jau 1920 m. lapkričio 5 dieną. Šio dekreto pradžioje pastebima, kad naujos nekatalikiškos organizacijos, teikdamos didelės paramos jaunimo kūnui ir mėgindamos lavinti jo protą, sykiu „žaloja katalikiškojo tikėjimo pilnatvę ir atitraukia vaikus iš Motinos Bažnyčios globos“ (cit. „Auka“. Sielovados žurnalas, nr. 4, 1949 m. 116 p.). Šios organizacijos „vietoje religijos pastato kultūrą“ (ibd.), „nutrina nuomonių priešingumus“ (ibd.), „apie visas, kokios tik yra, sukelia abejonių ir galop nuveda į neaiškią ir neapibrėžtą religijos formą, kuri aiškiai yra visiškai skirtinga nuo tos, kurią paskelbė Jėzus Kristus“ (ibd.). YMCA atveju dekrete yra sakoma: „Iš šių organizacijų pakanka paminėti tą, kuri, tarsi daugybės kitų motina, yra labiausi paplitusi ir labiausiai pajėgi, būtent, vadinamą Young Men's Christian Association, trumpai Y.M.C.A., kuriai padeda ir nežinodami geros valios nekatalikai, laikydami ją naudinga arba bent tikrai niekam nekenksminga, ir atlaidesni katalikai, nepažindami jos prigimties. Ši organizacija giriasi nuoširdžia jaunimo meile, tarsi ji nieko kito nesiektų, kaip tik jo kūno ir sielos gerovės. Tuo tarpu kartu ji silpnina tikėjimą, pasiryždama jį išgryninti ir teikti jaunuoliams geresnį tikro gyvenimo pažinimą, nepaisydama bet kokios Bažnyčios ir bet kokios religinės konfesijos“ (op. cit. 117 p.). Todėl Šv. Sostas ir kreipiasi į Bažnyčios vadovus, kad šie stropiai saugotų jaunuolius „nuo šių organizacijų užkrėtimo“ (ibd.); kad įspėtų neatsargiuosius ir sustiprintų tikėjime svyruojančius; kad klebonai ir jaunimo vadai sulaikytų platinamus raštus, atskleistų priešo klastas ir padėtų siekiantiems tiesos (ibd.). Bažnytinė vadovybė dekrete yra įpareigojama „pro rei gravitate“ (ibd.) imtis reikalingų priemonių, ypatingai uždraudžiant racionalizmą ir religinį indiferentizmą skleidžiančius raštus (ibd.).
Šv. Sosto sprendimas tad yra labai aiškus: YMCA priklauso prie tokių organizacijų, kurios žaloja katalikiškojo tikėjimo pilnatvę. Dar daugiau, dekretas ją vadina net tarsi daugybės kitų motina — „plurium aliarum veluti mater“ (117 p.). Todėl bet koks šios organizacijos palaikymas ar joje dalyvavimas katalikams ipso iure yra draudžiamas. Reikia apgailestauti, kad šis popiežiaus dekretas mums nebuvo laiku paskelbtas, tinkamai paaiškintas ir nepadarytos iš jo konkretesnės mūsų jaunimui išvados. |
|
|
|