Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1972 metai PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvoje 1972 metus išreiškė Romo Kalantos tragiškoji auka, kuri sužadino Kauno jaunimo demonstracijas, turėjusias tautinio sukilimo pobūdį. Okupanto prievarta pasirodė nebepakeliama nė jaunimui, perėjusiam visą sovietinės indoktrinacijos kursą. Pasekmės dvejopos: iš vienos pusės tai sustiprins tautinę atsparą, iš antros — pagriežtins okupacinį režimą. Visi, kurie šiemet lankė tėvynę, grįžo su žiniomis apie padidėjusią priespaudą ir ateities nuogąstavimus.

Išeivijoje praeitus metus visų pirma žymėjo jaunimo šventės: IV tautinių šokių šventė Čikagoj, sutraukusi apie 1700 jaunuolių, ir II pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, nutaręs įsteigti Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungą. Š. Amerikos bendrinė studentų sąjunga savo suvažiavime vietoj skyrių kolonijose numatė universitetuose organizuoti klubus. Išskyrus porą skyrių, kiti jau seniai užmigę. Tariamai dėl to, kad nerado ką veikti. Faktiškai, žinoma, dėl vadų stokos. Kad yra ką veikti, pernai, pvz., parodė Detroito skyrius, o clevelandiečiai išlaikė gyvą bent šios sąjungos centro valdybą. Moksleiviai ateitininkai ir skautai su nemažesniu intensyvumu, kaip anksčiau, tęsė savo veiklą stovyklomis, kursais, suvažiavimais. Skautai akademikai turėjo savo turiningą stovyklą. Studentai ateitininkai, be tradicinės stovyklos, dar rengė ideologinius kursus. Stovyklavo ir neolituanai.

Santariečiai suvažiavo tradiciniam savaitgaliui Tabor Farmoje.
Itin gyvai ir toliau reiškėsi jaunimo ansambliai. Gastrolėmis pernai pirmavo Clevelando Grandinėlė, šokusi ne tik keliose JAV kolonijose, bet aplankiusi ir Europą. Nors ansamblių kelionės yra brangios, bet nugalimi ir dideli atstumai: pvz., Grandinėlė gastroliavo ne tik Detroite ir Čikagoj, bet ir New Yorke ir Filadelfijoj; Čikagos Grandis — ne tik Clevelande, bet ir Montrealy; Hamiltono Gyvataras siekė New Yorką ir Filadelfiją. Sveikintina, kad jaunimo ansambliai, anksčiau ribojęsi tik tautiniais šokiais, imasi ir dainos, kaip Toronto Gintaras, Čikagos Grandis, Londono, Ont., Baltija. Hamiltono mergaičių choras Aidas pernai aplankė ir New Yorką. Detroite į jaunimo chorą pasisekė sutelkti net per 60 jaunuolių. Iš mažųjų vokalinių jaunimo ansamblių daugiausia gastroliavo Kanados mergaičių kvartetai: Windsoro Aušra ir Londono Rasa.

Telkia jaunimą ir sportas: Clevelande pernai vyko jau XXI sporto varžybos, kuriose septyniolikai sporto klubų atstovavo 60 komandų.
Tęsė savo veiklą ir kitos gyvosios organizacijos. VLIKo seimas vyko Clevelande, ALTos suvažiavimas — Čikagoj. BALFo seime (Detroite) nutarta jo centrą iš New Yorko perkelti į Čikagą; pirmininko pareigas iš kun. V. Martinkaus perėmė M. Rudienė. Lietuvių Fondas turėjo jau savo dešimtą suvažiavimą; iš pereitų metų pelno numatė skirti per 50,000 dol.

Inžinierių ir architektų XI suvažiavimas vyko Vašingtone; programoj buvo ir mokslinių paskaitų. Vyr. skautės ir skautai vyčiai buvo suvažiavę Clevelande. Ten pat vyko ateitininkų sendraugių suvažiavimas apsvarstyti struktūrinio persiorganizavimo reikalą; ir pernai buvo surengtos dvi savaitinės stovyklos. Taip pat tradicines savaitines stovyklas turėjo mokytojai, šauliai, frontininkai (korespondenciniuose balsavimuose nauja jų vadovybė sudaryta Los Angeles, pirmininko pareigas iš J. Mikonio perėmė L. Valiukas). Didžiosiose kolonijose minėta korp' Neo-Lithuania 50 metų sukaktis. Lietuvių Moterų Klubų Federacija minėjo 25 metų sukaktį. Katalikų Federacijos 41-me suvažiavime kelta, kad reikia keisti ne struktūrą, o tik metodus; šiaip ar taip, reikia išsijudinti, kad ši organizacija ne tik formaliai egzistuotų. Savo seimus turėjo abu Susivienijimai — SLA ir LRKSA, Kunigų Vienybė, Lietuvos Vyčiai, Vargonininkų ir Muzikų S-ga.
Visi šie suvažiavimai, stovyklos, seimai reiškė mūsų gyvybę. Bet reikia iš praeitų metų konstatuoti ir vieną nemalonų dalyką. Senųjų (prieškarinių) ir naujųjų (pokarinių) ateivių šnairavimasis buvo aiškus nesusipratimas iš pradžių, toks jis yra ir šiandien. Nors jis visą laiką buvo žalingas, tačiau išsilaikė ligi šiolei. Praeitą pavasarį vyčių centro valdyba, vadovaujama prof. dr. J. Stuko, buvo nutarusi vyčių kuopas įjungti į Lietuvių Bendruomenę. Bet seimas tą nutarimą atmetė, o pirmininke išsirinko ponią S. K. Boroskas. Katalikų Susivienijimo seime, pasitraukiant ilgamečiam pirmininkui L. Šimučiui, vadovavusiam šiai organizacijai 38 metus, į pirmininkus buvo pasiūlytas didelės patirties visuomenininkas iš tų pačių senųjų ateivių, net ir gimęs Amerikoje, bet ilgesnį laiką buvojęs Lietuvoje ir turįs didelį autoritetą ir naujuosiuose ateiviuose. Tačiau, nors ir nedidele balsų dauguma, buvo išrinktas žmogus, kuris lietuviškai beveik nemoka. Tad taip baiminamasi žmonių, kurie galėjo būti tiltu užgrįsti tam senam nesusipratimui.

Lygiai atkakliai ir naujuosiuose ateiviuose (nors ir kiek jau pasenusiuose) laikosi nemažiau žalingi nesusipratimai: 1. į viską žvelgimas senų skirtybių (srovių, partijų, organizacijų) akimis, bet 2. užmerkimas akių tikrovei, o tuo pačiu ir ateičiai. Yra spaudos, kuri, atrodo, tam tik ir leidžiama, kad numeris iš numerio aistrintų skaitytojus, niekintų visus daugiau ar mažiau skirtingai mąstančiuosius, įtarinėtųjų patriotizmą ir tuo būdu savos "vienybės" vardan beatodairiškai skaldytų išeivinę bendruomenę. Pensilvanijos lietuviškųjų kolonijų likimas, rodos, yra pakankamai aiškus ėjimas, koks likimas visų laukia. Vargu ar tas likimas išvengiamas, bet nereikia patiems jo spartinti, besikiršinant ir infliaciškai besismulkinant (visko pas mus per daug, bet užtat viskas nestipru).

Dėl to ir Lietuvių Bendruomenė vis dar nepajėgia visų sujungti, priešingai, jos veikėjai ypač puldinėjami. Tačiau LB pozityvus darbas praeitais metais buvo itin ryškus. Ir jaunimo kongresas, ir dainų šventė vyko jos globoje. Kiek JAV LB centro valdyba parodė rūpesčio Lietuvos reikalu, bus apžvelgta 1972 metų politinėj apžvalgoj (kitame numery). Visos LB apygardos buvo sušaukusios savo suvažiavimus, o LB taryba buvo susirinkusi dviem sesijoms. Priimti nauji JAV LB įstatai, kuriais numatyta įsteigti Kultūros Taryba.

Lietuvių Fondo parama įgalino JAV LB Švietimo Tarybą gana efektyviai rūpintis lietuviškuoju švietimu. Tik pernai išleisti trys vadovėliai (tarp jų pirmasis tikybos vadovėlis — katekizmas, parengtas kun. dr. P. Celiešiaus), trys pratimų sąsiuviniai ir pora skaitinių vaikams. Kiti leidiniai jau eina per spaustuves ar renkami. Konkrečiai susirūpinta ir mokytojų lituanistinėms mokykloms rengimu: be seniai jau veikiančio Pedagoginio Lituanistikos Instituto Čikagoj, pedagoginiai lituanistikos kursai jau veikia Clevelande, Detroite ir nuo pernai Los Angeles.
Susirūpinta ir baigusiems lituanistines mokyklas sudaryti galimybę gilinti lietuviškąjį auklėjimą seminarų, kursų ar kita forma. Buvo spaudoj apie tai žinių, tik nežinia, kiek kur šie bandymai pasiseks (o iš to bus matyti, kiek iš tiesų jaunimas iš savo kongreso pasisėmė lietuviško ryžto).

Pravartu šioj vietoj atkreipti dėmesį į JAV LB Tarybos IV sesijoj lietuviškojo švietimo reikalu Švietimo Tarybos pirmininko J. Kavaliūno pateiktus duomenis. Skaičiuojant mokyklinio amžiaus lietuvių vaikų apie 8000, lituanistines mokyklas 1967 m. lankė 3223 mokiniai, o 1971 m. — 2824, atseit lankančiųjų skaičius nuo 40% nukrito ligi 35.3%. Nukritimas nėra didelis (o pernai, atrodė, "mokinių skaičius stabilizuojasi"). Šiaip ar taip, kad net per 60% mūsų vaikų negauna lituanistinio auklėjimo, reikalas yra rimtas. Be to, ne visos 1971 m. veikusios 42 lituanistinės mokyklos turėjo pilną pradžios mokyklos (8 skyrių) kursą. O aukštesniųjų lituanistinių mokyklų, berods, tebuvo 4: Čikagoj, Cicero, Clevelande ir Bostone. Pernai prie jų prisidėjo ir Detroito aukštesnioji lituanistinė mokykla. Kanadoj didžiausia yra Toronto 10 skyrių lituanistinė mokykla; pernai ją lankė 470 mokinių, baigė 51. JAV didžiausia yra Čikagos aukštesnioji lituanistikos mokykla, pernai išleidusi 42 mokinių XXI laidą. Vasario 16 gimnazijos padėtis yra kritiška: pernai ją tebaigė 1 abiturientė (2 neišlaikė baigiamųjų egzaminų), užpernai — 2. Iš viso pereitą rudenį joj mokėsi 78 mokiniai; naujai įstojo 16: iš pačios Vokietijos tik 7, iš kitur 9.

Kituose kraštuose taip pat sukosi organizacinis gyvenimas, tik su tuo skirtumu, kad dar daugiau LB rėmuose, negu JAV. Kanados Lietuvių Diena (jau tuonioliktoji) pernai buvo Montrealyje, rėmėsi jaunimo ansambliais, sutelkė apie 1400 dalyvių. Toronte vyko antrasis Kanados lietuvių katalikų suvažiavimas, sušauktas prieš trejus metus sudaryto Katalikų Centro, kurio pirmininku perrinktas dr. J. Sungaila. Europos lietuvių tradicinis metinis renginys yra Lietuviškųjų studijų savaitė. Pernai ji buvo devynioliktoji, vyko Stuttgarte. D. Britanijos Lietuvių Sąjunga pernai minėjo 25 metų sukaktį. Vokietijos LB darbuotojai buvo susirinkę savo dešimtajam suvažiavimui Romuvoje. Australijos lietuviai kas antri metai rengia plačios programos Lietuvių Dienas. Apie jas, įvykusias Sydney pačiame pereitų metų gale, tikimės gauti kitam numeriui pažadėtą aprašą.

Knygų derlius
Pirmiausia reikia pasidžiaugti dviem stambiais kolektyviniais veikalais: S. Sužiedėlio redaguotu "Encyclo-pedia Lituanica" II tomu ir Pr. Čepėno redaguotu veikalu "Lietuvos Universitetas 1579 - 1803 - 1922" (recenzija šiame numery).
Taip pat lituanistiką praturtino ir atskirų autorių veikalai. Karo istorikas K. Ališauskas išleido veikalo "Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918 - 1920" I tomą. Kalbininkas dr. P. Jonikas pateikė veikalą "Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis". W. R. Schmalstieg ir A. Klimas parengė lietuvių kalbotyros terminų žodynėlį "Lithuanian - English Glossary of Ling-uistic Terminology". Vokietijoj išėjo A. Kuršaičio žodyno "Litauisch Deutsches Woerterbuch" III tomas (buvo numatyti 3 tomai, bet dar bus ir ketvirtas tomas).

Be to, pernai išleista kolektyvinis veikalas "Žemės ūkio gamybinė kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje 1920 - 1940". Apie dvasiškių persekiojimą sovietų okupacijoj informuoja M. Raišupio knyga "Dabarties kankiniai". Dr. V. Gidžiūno, OFM, 1971 m. išleista knyga "Trečiasis šv. Pranciškaus ordinas" didžiąja dalimi (trim ketvirtadaliais) skiriama šio ordino istorijai Lietuvoj, tad taip pat visų pirma yra istorinis lituanistinis leidinys.

Kaip kasmet, taip ir pernai gausiai sulaukėme memuarų: M. Krupavičiaus "Atsiminimai", St. Raštikio "Įvykiai ir žmonės" (ankstesnių atsiminimų papildomasis III tomas), M. Vaitkaus "Milžinų rungtynėse" (VIII tomas, apimąs 1940 - 44 metus), K. Bielinio "Gana to jungo" (III tomas), VI. Požėlos "Jaunystės atsiminimai".

Prie memuarinių knygų iš dalies šliejasi ir dvi kolektyvinės monografijos: J. Brazaičio redaguota knyga "Didysis jo nuotykis — Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai" ir V. Liulevičiaus redaguota knyga "Jurgis Kras-nickas".
A. Kezys išleido savo 64 nuotraukų didelio formato apžvalginį albumą "Foto kompozicijos".

Be to, išleista P. Gudelio "Bolševikų valdžios atsiradimas Lietuvoje 1918 - 1919 metais jų pačių do-kumentų šviesoje", V. Žemaičio, J. Venclovos, J. Narūnės atspaudai iš "Naujienų" ir kitų smulkesnių leidinių.

Pasirodė knygų ir kitomis kalbomis. L. Sabaliūnas išspausdino savo disertaciją "Lithuania in Crisis: Na-tionalism to Communism 1939 - 1940", V. Gaigalas
— knygą "Ernest Renan and His French Catholic Cri-tics", A. Kavolis — "History on Art's Side: Sočiai Dynamics in Artistic Efflorescences", J. Mekas — "Movie Journal: The Rise of a New American Cinema 1959 -1971" (filmų kritikos straipsnių rinkinys). Prancūzų kalba A. J. Greimas suredagavo kolektyvinį veikalą "Essais de sėmiotique poėtique". Pereitų metų apžvalgoj liko nepaminėta, kad M. Yčo 1969 m. išleista knyga "The Biological Code" buvo 1971 m. išversta į rusų kalbą
— "Biologičeski kod" (Maskvos Mir leidykla).
JAV LB antru leidimu išspausdino informacinį leidinį "The Violations of Human Rights in Soviet Oc-cupied Lithuania" (pirmas leidimas 1971). Brazilijoj St. Vancevičius išvertė į portugalų kalbą K. Čibiro informacinį leidinį apie Lietuvą — "Lithuania o que foi que e".

Grožinės prozos bare pirmiausia dėmesį kreipia E. Cinzo debiutinė knyga "Brolio Mykolo gatvė". Šis Belgijoj gyvenantis autorius parodo neabejojamą rašytojo talentą, nors ir neišvengia pirmosioms knygoms būdingų "pagundų", kaip per plačiau ir per giliau užsimoti, negu iš tikro gali ištesėti. Sociologas A. Musteikis debiutavo romanu "Kiauros rieškučios" — šeimos kronika profesoriaus, pasiryžusio parašyti "nemirštamą romaną", nes žinančio, jog "rašyti reikia labai gerai arba nieko". Žinoma, pagal tokį "arba - arba" principą nedaug knygų sulauktume. Bet tikrovėj yra paprasčiau: sulaukiame ir kūrybiškų veikalų, ir paprastos lektūros. J. Gliaudos romanas "Brėkšmės našta" yra aktualus savo "bendradarbiavimo" tema, bet vargu ar įsirikiuos į stipresniuosius jo kūrinius. V. Alanto "Amžinasis lietuvis" (2 tomai) ir "Šventaragis" (I tomas), V. Kavaliūno "Aidai ir šešėliai", Pr. Naujokaičio "Pasisėjau žalią rūtą" yra šių romanistų skaitytojams žinomo lygio. "Draugo" atkarpoje dar buvo išspausdintas D. Brazytės - Bindokienės romanas "Ponios ir ponai vasarotojai".

Po devynerių metų pernai sulaukėme F. Kiršos pomirtinio poezijos rinkinio "Palikimas" (redagavo St. Santvaras). 12 Australijos poetų išleido savo poezijos kolektyvinį antologijos pobūdžio rinkinį "Terra Aus-tralis" (redagavo J. A. Jūragis). Taip pat Australijoj išleista iš Lietuvos gautų 65 religinių sonetų "Marijos litanija". Mokslo draugų lėšomis PLI išleistas E. Juodvalkytės poezijos rinkinukas "Jei tu paliesi mane" yra toks kuklus, kad apie jaunąją debiutante dar neįmanoma spręsti. Pačioj metų pabaigoj išėjo vyresnio amžiaus debiutantės A. Karvelytės eilėraščių rinkinys "Ne tie varpai" (knyga dar redakcijos negauta). Antru leidimu PLI išleido V. Mykolaičio - Putino poezijos rinkinį "Rūsčios dienos", kuris buvo Kaune išspausdintas 1944 m., bet vokiečių okupacinės valdžios neleistas platinti. J. Mekas išleido poezijos rinkinuką "Reminiscencijos" (tokiu mažu tiražu, kad rinkon ir neitų; jo negavo nė redakcija).

Iš dramos veikalų pernai išėjo A. Kairio operetė "Sidabrinė diena" ir (Anglijoj) A. Bučio drama "Pirmieji smūgiai" (iš pirmosios sovietinės okupacijos metų). "Draugo" atkarpoj buvo išspausdinta V. Baltučio (iš Australijos) drama apie Simo Kudirkos tragediją — "Šuolis į laisvę". J. Gliaudos farsas "Idealų medžiotojai" įdėtas "Aštuntojoj Pradalgėj".

Kaip matyti, K. Barėno redaguojamas literatūros metraštis "Pradalgė" pernai pasiekė jau VIII tomo. Ir toliau laikomasi principo: dėti viską, kas gaunama, ir nesukti galvos atranka. Bet kaip tik dėl to metraštis ir yra lyg mūsų literatūrinio lygio veidrodis. Atitinkamos linijos laikomasi ir kritikoj, kuriai čia atstovauja Pr. Naujokaitis savo metinėmis apžvalgomis.

Šiek tiek išleista knygų ir vaikams: A. Giedriaus paruoštas liaudies pasakų rinkinys "Tėvų pasakos", pasakojimų knygos: N. Jankutės "Šamo ežero sekliai", Č. Grincevičiaus "Vyskupo katinas", O. B. Audronės eilėraščiai "Laužai ir kibirkštėlės", P. Kalvaitienės vaidinimai "Stovi pasakų pilis".

A. Saulaitis, SJ, parengė vadovėlį "Skautų užsiėmimai", taip pat išleistas albumas "Lietuvių Skaučių Seserija".

Kai 1971 m. anglų kalba pasirodė net 7 grožinės literatūros knygos (po 3 prozos ir poezijos ir 1 komedija), tai pernai teišėjo M. Saulaitytės poezijos rinkinukas "And You" ir L. Dovydėno publicistinė memuarinė knyga "We Will Conquer the World". Bet užtat bent po vieną knygą išėjo latvių ir vokiečių kalbomis. Latviškai išleista Al. Barono 9 novelių knyga "Ce-Ji un pėdas". Dera čia priminti, kad šios knygos vertėjas Janis Zarinš visą laiką teikia vertimų iš mūsų kalbos žurnalui "Treji Varti", kurio redakcijai jis priklauso. Vokiečių kalba Lucia Baldauf išleido lietuvių poezijos antologiją "Litauische Lyrik" (gretimai duodami lietuviškas tekstas ir jo vokiškas vertimas).

(Kai kurios visoj šioj apžvalgoj minėtos knygos yra datuotos dar 1971 m., bet faktiškai išėjo tik pernai. Nesiėmėme atskirai to nurodinėti).
Lietuvių rašytojų Draugijos 1000 dol. premiją laimėjo K. Barėno novelių knyga "Dvidešimt viena Veronika". Montrealio Akademinis Sambūris V. Krėvės vardo premiją (500 dol.) paskyrė J. Kralikausko romanui "Vaišvilkas". "Draugo" romano konkursą laimėjo V. Kavaliūno "Aidai ir šešėliai", "Dirvos" novelių konkursą — R. Spalio "Išrišimas". B. Pūkelevičiūtės eilėraštis "Paskutinis birželis" laimėjo 500 dol. premiją gydytojų korp. Fraternitas Lituanica New Yorko skyriaus konkurse.
Ne nyko, bet tvirtėjo vieno rašytojo literatūros vakarų tradicija. A. Vaičiulaitis tuo būdu buvojo Čikagoj ir Los Angeles, B. Pūkelevičiūtė — Bostone, o Ro-chesterin tokiems vakarams buvo nuvykę K. Bradūnas ir K. Almenas. Įvairūs suvažiavimai ir renginiai taip pat neapsiėjo be rašytojų dalyvavimo meninėse programose. Buvo rengiama literatūros vakarų ir vasarvietėse. Iš jų išskirtinas J. Aisčio kūrybos vakaras Kennebunkporte. Daug kur keliavo su savo humoristine poezija A. Gustaitis.

Baigiant knygų derliaus apžvalgą, dar keli sakiniai ir apie kitą spaudą. Nors ir daug (racionaliai žvel-ciant, net per daug) turime įvairių leidinių, berods, visi praeitus metus išgyvavo (tik "Darbininkas" iš dukart per savaitę ėjusio laikraščio virto savaitraščiu, o "Tėvynė" iš savaitinės — pusmėnesine). Priešingai, net pagausėjo mūsų spauda: Čikagoj pradėjo eiti lietuvių jėzuitų ir Jaunimo Centro gausiai iliustruotas biuletenis "Mūsų Žinios" (red. D. Vakarė, ats. red. kun. A. Kezys, S.J.), o žurnalistai savo biuletenį pavertė neperiodiniu žurnaliuku "Lietuvis Žurnalistas". Sulaukę 65 m. amžiaus, B. Brazdžionis pasitraukė iš "Lietuvių Dienų" ir K. Barėnas iš "Europos Lietuvio" redaktoriaus pareigų. Pirmąjį pakeičia redakcinė komisija, antrąjį — J. Lūža. "Nepriklausomos Lietuvos" redaktoriaus pareigas iš R. E. Maziliausko perėmė J. Petrėnas. Mirus kun. K. Barui, "Laivo" redaktoriumi pakviestas kun. dr. J. Prunskis. "Ateities" redakcija iš Čikagos perkelta į Torontą, kur redakciniam kolektyvui vadovauja kun. J. Staškevičius.

Mokslinis baras
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija pernai minėjo 50 metų sukaktį. Išleistas "Suvažiavimo Darbų" VII tomas (427 psl.), pateikiąs Vokietijoje 1967 m. vykusio suvažiavimo paskaitas, kurių apie pusė skirtos Lietuvos istorijai. Taip pat perspausdintas "Suvažiavimo Darbų" III tomas (514 psl.). Tai nepriklausomoj Lietuvoj Kaune 1939 m. vykusio suvažiavimo paskaitos. Tuo būdu LKMA pernai pateikė mokslinių straipsnių 941 puslapį. LKMA žurnalistikos 500 dol. premija (iš kun. dr. J. Prunskio fondo) paskirta LKMA nariui mokslininkui prof. J. Brazaičiui. Dr. J. Girnius, kitas šios akademijos narys mokslininkas, gavo Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos kultūrinę 1000 dol. premiją.

"Lituanistikos Instituto 1971 metų suvažiavimo darbai" (smulkaus šrifto 280 psl.) pateikia šio instituto III suvažiavimo Čikagoje paskaitas. Koresponden-ciniuose rinkimuose nauju instituto prezidentu išrinktas dr. J. Gimbutas, kuris šias pareigas perėmė iš dr. V. Maciūno.

Lietuvių Istorijos Draugija išleido savo neperiodinio leidinio "Lietuvių Tautos Praeitis" III tomo pirmąją knygą (172 psl.). Tai šio leidinio devintoji knyga.
III baltų studijų konferencija pernai vyko Kanadoj Toronto un-te. O ankstesnės konferencijos, vykusios San Jose valstybinėj kolegijoj (Kalifornijoj) 1970 m., išleistos skaitytų paskaitų santraukos (abstracts): "Second Con-ference on Baltic Studies" (232 psl.) Šias konferencijas organizuoja Association for the Advancement of Baltic Studies. Anksčiau leistą savo biuletenį pernai ji pakeitė žurnalu "Journal of Baltic Studies". Reikia apgailestauti, kad šioj organizacijoj lietuvių mokslininkų palyginti per mažai dalyvauja. Tai atsispindi ir jos konferencijose.

Columbus (Ohio) valstybiniame un-te pereitą rudenį prof. R. Šilbajorio rūpesčiu po poros metų vėl buvo sušauktas Pabaltijo literatūrų simpoziumas.
Nors šis baltų mokslininkų bendradarbiavimas yra neseniai prasidėjęs, jis pasirodė sėkmingas.

Lietuvių kalbos kursas įvestas dar į vieną amerikiečių un-tą — Illinois University at Chicago Circle. Kursui dėstyti pakviesta dr. J. Reklaitienė. Kadangi šį universitetą lanko apie 400 lietuvių studentų, tai ir pradėtasis lietuvių kalbos kursas sutraukė klausytojų daugiau negu kur kitur: įsiregistravo 78. Vokietijoj pernai įvestas lietuvių kalbos dėstymas Frankfurto un-te, šiam reikalui pakvietus V. Natkevičių, Vasario 16 gimnazijos direktorių.

Kiek pasiseka iš spaudos sužinoti, šioje vietoje informuojame ir apie naujas mokslines pajėgas — mokslų daktarus (Ph. D.). Čikagos Loyolos un-te klinikinėj psichologijoj doktorizavosi kun. K. Trimakas, buvęs "Laiškų Lietuviams" redaktorius. Tame pat universitete pedagogikos doktoratą gavo Čikagos kazimieriečių aukštesniosios mokyklos direktorė M. S. Martinkutė. Čikagos un-te iš klinikinės psichologijos daktaro laipsnį gavo kita kazimierietė J. Ridickaitė. M. Nasvytis gavo meno istorijos srityje Case Western Reserve un-te daktaro laipsnį už disertaciją apie Čiurlionio kūrybos santykį su to meto daile (nuo seniau jis profesoriauja Clevelando valstybiniame un-te). Literatūros moksle gavo doktoratus dvi romanistės ir vienas slavistas: Prancūzijos Grenoblio un-te prancūzų literatūros srityje doktorizavosi L. Gaigalienė - Šemetaitė, Case Western Reserve un-te — J. Kavaliūnaitė (profesoriauja Akrono un-te, kur ji dėsto ir lietuvių kalbos kursą); Brown un-te (Providence, R. I.) rusų literatūroj doktorizavosi Pr. Šveikauskas, dėstąs tame pačiame un-te ir drauge vadovaująs Emmanuel kolegijos (Bostone) slavistikos skyriui. Paskutiniais dviem metais matematikos daktaro laipsnius gavo St. Basickas, R. Skvarčius, E. Šimaitis ir R. Repšys (buvęs "Ateities" redaktorius). Chemijoj doktorizavosi J. A. Slivinskas (Toronto un-te), biochemijoj — B. Jociūtė, biomedicinos inžinerijoj — Š. Karuža. Nepilnas šis sąrašas, nes apie ne vieną naują mokslų daktarą mūsų spaudoj pasirodo žinių tik jau tolimesnėj profesinėj karjeroj.

Kaip jau parodė Čikagoj 1969 m. sušauktasis Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas, savo mokslininkų turime daugiau, negu patys žinome. Ypač gausu gamtos mokslų atstovų. Gausiai mūsų mokslininkai dalyvauja įvairiuose savo kraštų ar tarptautiniuose moksliniuose suvažiavimuose. Gausiai dalyvauja ir savo specialybės žurnaluose. Pagal S. Šimoliūno "Naujienose" teiktą informaciją, pernai mūsų mokslininkai paskelbė apie 40 straipsnių įvairiuose leidiniuose. Pasiekiama ir specialių įvertinimų, pvz., pernai Arthur S. Fleming premiją, federalinės valdžios skiriamą 10 labiausiai pasižymėjusių asmenų, gavo dr. P. Avižonis už laserio tyrinėjimus.

Mokslininkai savaime mūsų bendruomenėje sudaro elitą. Deja, lietuviškuoju žvilgiu tam tikra ir jų dalis priklauso tai "neeilinei" tamsuomenei, dėl kurios neseniai teko sielotis. Nemanome nei reikalauti, nei pageidauti, kad mūsų mokslininkai pradėtų eiti į valdybas ar komitetus. Tačiau, tur būt, galima laukti, kad jų buvimas būtų jaučiamas ne tik amerikiečių moksliniuose žurnaluose, bet ir mūsų spaudoj. Sunku būtų ginčyti, kad tiek "Aidai", tiek "Metmenys" yra vienašališkai "suhumanitarėję", ir būtent kaip tik dėl to, kad nesulaukia ir kitų mokslų atstovų talkos. Žinoma, bendrojo pobūdžio žurnale neįmanoma imtis per specialių temų. Betgi visuose moksluose yra ir bendresnių, visus dominančių, problemų. Sunku su laiku? Be abejo, tačiau norint per keletą metų neturi būti neįmanoma surasti laiko nors vienam straipsniui parašyti. Juk mokslo žmonės nėra jau taip "alergiški" rašomajai mašinėlei. Dar nemaloniau konstatuoti, kad ne taip jau maža mūsų mokslininkų, ypač jaunesniųjų, dalis ne tik neateina talkon mūsų leidiniams, bet jų nė neskaito. Neginčijamai anglų kalba yra daug geresnių žurnalų už mūsiškius. Bet jie negali mūsiškių pakeisti tam, kam brangus ir mūsų lietuviškasis gyvenimas, kam rūpi, kad ir mūsų išeivinės bendruomenės kultūrinis lygis būtų kiek galint aukštesnis. Plačiajai visuomenei skiriami leidiniai yra visų reikalas. Bet akademinio lygio leidiniai savaime yra nebe visų, o to lygio bendradarbių ir skaitytojų reikalas. Šių leidinių padėtis yra trapesnė: tuos, kuriuos kasmet išskiria mirtis, turi pakeisti jaunieji intelektualai. Ir būtent ne tik kaip skaitytojai, bet ir kaip bendradarbiai, kad bent tam tikrą pėdsaką jie paliktų ir lietuviškojoj spaudoj.

Studentinis jaunimas yra apibūdinęs save "miegančiu milžinu" (šių metų suvažiavimo šūkis buvo: "Prikel-kim miegantį milžiną!"). Didele dalimi toks "milžinas" yra ir mūsų jaunieji mokslininkai. Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas parodė, kad gausiai turime intelektualinių pajėgų. Šiais metais (1973) ruošiamasi antram tokiam simpoziumui. Bet kad šie simpoziumai neliktų tik mūsų mokslinių ir kūrybinių pajėgų šventinis paradas, reikia, kad šios pajėgos neliktų nuošaliai nuo lietuviškojo gyvenimo, bet aktyviau jam angažuotųsi. Antraip netruks ateiti laikas, kai ir dabartinės išeivių bendruomenės kultūrinis lygis nukris ligi to, kurį atvykę radome.

Teatro po festivalinis nuovargis Kai pirmajame teatro festivalyje 1968 m. dalyvavo 6 dramos sambūriai, tai antrajame (1971) bepasirodė 3. Buvo tai ženklas, kad išeiviniam teatrui sąlygos sunkėja. Praeitais metais po antrojo festivalio buvo jaučiamas ne atgijimas, o greičiau nuvargimas. Vyravo ne naujų dramos veikalų pastatymas, o vertimasis tik ištraukomis ar inscenizacijomis.
Detroito dramos sambūris Alka pavasarį surengė P. Vaičiūno kūrybos vakarą, kuriame suvaidino trijų jo dramų ištraukas (režisavo J. Pusdešris). Čikagos Scenos Darbuotojų S-ga metų pabaigoj suorganizavo B. Sruogos mirties 25 metų minėjimą, kuriame buvo taip suvaidintos trijų jo dramų ištraukos (režisavo D. Juknevičiūtė; be vietinių aktorių, vaidino ir H. Kačinskas).

Čikagoj du kartus suvaidinta V. Krėvės "Raganiaus" inscenizacija, kur pagrindinius vaidmenis vaidino režisierius J. Kelečius ir L. Barauskas. Juodu taip pat parengė ir kitą programą: ištraukas iš J. Marcinkevičiaus "Mindaugo" ir A. Vaičiulaičio "Uodo" inscenizaciją.

Su šia programa jie gastroliavo ir Bostone bei New Yorke. A. Vaičiulaičio kūrybos vakare Čikagoj buvo inscenizuota dar jo "Žvejų duktė Banguolė".
A. T. Antanaičio atgaivintas Čikagos satyrinis Antras Kaimas pačioj Čikagoj, berods, turėjo 6 spektaklius, be to, gastroliavo Clevelande ir Detroite. Iš "Aštuntosios Pradalgės", paskelbusios dalį jo repertuaro, matyti, kad vargas su medžiaga net šiam miniattiūrų teatrui.

Vis dėlto buvo ir didesnio užmojo: jau 1971 m. debiutavusi jauna režisierė M. Smilgaitė pernai Čikagoj pastatė V. Krėvės "Skirgailą" (P. Pilkos suglaustoj versijoj). Šio veikalo ištraukos buvo suvaidintos ir jaunimo kongrese. Tame kongrese ji dar surežisavo K. Sajos "Mamutų medžioklę", D. Juknevičiūtė — K. Ostrausko "Kvartetą", bostoniškis A. Antanavičius — J. Grušo "Barborą Radvilaitę". Iš jaunų mėgėjų sunku reikalauti aukštesnio lygio. Bet pati iniciatyva yra įdomi: jaunimas irgi ilgisi teatro! Ko geresnio neužtikę, Toronto jaunieji dramos mėgėjai suvaidino bent seną verstinę "Teodolindos" komediją.

Hamiltono dramos sambūris Aukuras pernai tik gastroliavo su seniau statytais dalykais: J. Jankaus "Audrone" (Rochestery, Filadelfijoj, Hartforde ir pačioj Kanadoj Toronte ir Londone) ir su B. Sruogos "Dobilėliu penkialapiu" (Elizabeth, N. J., Clevelande ir Toronte).

Baltimorėj susiorganizavęs dramos mėgėjų būrelis debiutavo A. Rūko "Bubuliu ir Dunduliu".
Daugiau mėgėjinių dramos veikalų ėmėsi Čikagos ir Montrealio šauliai.
Žmonės mėgsta vaidinimus, bet ne taip lengva juos suorganizuoti. O inscenizacijų griebimasis liudija, kad stokojame ir atitinkamų dramos veikalų: ne perdaug eksperimentiškų (prieinamų tik intelektualesniems žiūrovams), bet ir ne mėgėjiškai silpnų (jais nesudominsi nė "plačiosios publikos").

Muzikinis gyvenimas
Priešingai, muzikinis gyvenimas praeitais metais gal net suintensyvėjo. Nors aplamai chorų padėtis yra sunki, IV dainų šventė (1971) juos pagyvino. Pernai daugiau chorų surengė savo koncertus. Kai kurie jų, kaip New Yorko Apreiškimo parapijos, Hartfordo, Brocktono, pasirodė ir kaimyninėse kolonijose. Rochesterio ir Hamiltono chorai abiejose vietovėse surengė po bendrą jungtinio choro koncertą. Čiurlionio ansamblis buvo nuvykęs į Čikagą. Keturi chorai išleido savo įdainuotas plokšteles: New Yorko vyrų Perkūnas, Filadelfijos Viltis, Čikagos vyčių choras ir evangelikų Tėviškės parapijos choras. Bet nuo 1919 m. veikęs New Yorko Operetės choras jau nebepasirodė: po daugiau kaip 50 metų gyvavimo jis likvidavosi 1971 m. pabaigoj.

Daugiau pernai buvo ir religinių koncertų. L. Che-rubinio "Requiem" Bostone atliko Šv. Petro parapijos choras (su amerikiečių pagalba), Čikagoj — Marąuette Parko parapijos choras. Tuose koncertuose dalyvavo ir vargonų virtuozai: Bostone — Alb. Prižgintas (surengęs savo koncertų ir New Yorke), Čikagoj — Z. Nomeika Th. Dubois oratorija "Septyni paskutinieji Kristaus žodžiai" New Yorko Apreiškimo parapijos choro buvo atlikta vietoj ir Nevvarke, o taip pat vietinio parapijos choro Los Angeles, kur dar buvo atlikta VI.
Kubėno "De profundis". Brocktono choras atliko savo vadovo J. Gaidelio naujai sukurtas mišias ir VI. Jakubėno "Prisikėlimo kantatą". Čikagoj evangelikų Teikės parapijos choras atliko VI. Jakubėno naują kantatą "Pranaše didis". Metų pabaigoj religiniai koncertai dar buvo surengti New Yorke ir Detroite. Kuklesnių religinių koncertų buvo ir mažesnėse parapijose.

Dėl didesnio paslankumo populiarėja ir mažesni vokaliniai ansambliai: oktetai, sekstetai, kvartetai. Vokietijos vyrų kvintetas Baltija įdainavo ir savo plokštelę.
Pradėjome muzikinio gyvenimo apžvalgą nuo chorų. Bet jau nuo seno žymiausią muzikinį metų įvykį sudaro Čikagos Lietuvių Operos pastatoma opera. Pernai, A. Kučiūnui diriguojant, buvo pirmą kartą pastatyta Beniai lauktoji K. V. Banaičio opera "Jūratė ir Kastytis"; titulinius vaidmenis joj turėjo D. Stankaitytė ir St. Baras.

Anksčiau pastatytą Br. Budriūno operetę "Sidabrinę dieną" Dainavos ansamblis pakartojo Čikagoj ir su ja gastroliavo Detroite. Čikagos choras Pirmyn pernai pastatė F. Leharo operetę "Linksmąją našlę".

Kaip visuomet, ir pernai gausiai buvo rengiami dainininkų koncertai. Visi žymieji solistai buvo "graibstomi" įvairiems parengimams bei koncertams. JAV gau-įsiai gastroliavo G. Čapkauskienė, A. Stempužie-nė, St. Baras. Kviesta ir po vieną, ir po du, o Cleve-lando "mažajame operos festivaly" dalyvavo net keturi: D. Stankaitytė, A. Stempužienė, St. Baras ir J. Vaz-nelis.

Buvo gastroliuota ir kituose žemynuose. D. Stankaitytė ir St. Baras koncertavo Australijos lietuvių didžiųjų kolonijų miestuose, susilaukdami ir vietinės naliečių spaudos gero įvertinimo. Su vyčių ekskursija lankydamiesi Pietų Amerikoje, ten lietuviams surengė koncertus solistai P. Bičkienė ir L. Stukas, pianistas V. Puškorius ir aktorius V. Žukauskas. Pietų Amerikoj taip pat koncertavo D. Kučėnienė, ten nu-kusi ieškoti meninių talentų jaunimo kongresui.

Kaip solistai ima reikštis ir nauji vardai. N. Linkevičiūtė, V. Nakas ir B. Prapuolenis bendrą koncertą surengė Čikagoj, Rochestery ir (jau šiais metais) Detroite. Los Angeles ir Čikagoj pasirodė prieš porą metų iš Lietuvos atvykęs ir JAV apsigyvenęs V. Valatka. Losangeliečiai Birutė ir Rimtautas Dabšiai dainavo inžinierių suvažiavime Vašingtone ir Bostone. Iš jaunųjų solistų pasireiškė J. Veblaitytė, A. Simonaitytė, J. Vaškevičius (iš Kanados).

Instrumentalistų koncertų betgi beveik nebuvo (pianistai "pravartus" tik kaip akompanuotojai!). Galima išskirti tik Clevelande ir Toronte surengtą kamerinės muzikos koncertą, kurio programą atliko smuikininkė EI. Kuprevičiūtė, violončelistas A. Motiekaitis (nuo rudens persikėlęs Australijon) ir pianistas A. Kuprevičius. Nenuilstantysis smuikininkas Iz. Vasyliūnas surengė smuiko sonatų rečitalius New Yorko Carnegie Recital
Hali ir Bostono Jordan Hali, kur pirmą kartą atliko John Bavicchio sonatą nr. 4, paremtą lietuviškomis liaudies melodijomis.
Su dideliu pasisekimu JAV koncertavo iš Lenkijos atvykusi pianistė A. Dvarionaitė. Iš Lietuvos buvo atvykę Vilniaus operos solistė G. Kaukaitė ir pianistas G. Trinkūnas. Čikagiečiai turėjo progos išgirsti iš Izraelio besilankiusią solistę V. Vaitkutę.

Įdainavo plokšteles solistės G. Čapkauskienė. A. Dičiūtė - Trečiokienė, J. Armonienė - Nomeikaitė, S. Klimaitė - Pautienienė.
Praeitais metais bostoniečiai kompozitoriai J. Kačinskas sukūrė operą "Juodasis laivas" (A. Landsbergio libretas), J. Gaidelis — operą "Lakštutė" (A. Kairio libretas). D. Lapinsko "Ein Theaterstūck" atliko savo koncerte Čikagoj A. Stempužienė. Br. Budriūnas išleido mišias, kelias dainas bei giesmes ir fortepijonui koncertinį dalyką "Audringi debesys virš Kauno". PrieS 10 metų mirusio J. Gaubo atminimui išleistos jo 28 kompozicijos "Dainos ir giesmės". G. Gudauskienė išleido 17 kūrinėlių rinkinį vaikams "Norėčiau skristi". National Museums of Canada išleido K. Peacocko parengtą lietuvių liaudies meilės ir vestuvių 28 dainų rinkinį (su gaidomis, lietuvišku tekstu bei anglišku vertimu) "A Garland of Rue".

Dailės pasaulyje
Prieš porą metų buvome konstatavę, kad dailininkų turime nemažai, bet bendro jų gyvenimo beveik nėra. Šiuo atžvilgiu prasideda šioks toks persilaužimas. Jau treti metai surengiamos Vasario 16 savaitę platesnės parodos Čikagoj ir New Yorke. New Yorko parodoj dalyvavo 31 dailininkas; didžioji premija už tapybą buvo paskirta V. Vizgirdai, jaunesniesiems taikyta premija buvusiai bostonietei — I. Griežei. Čikagos parodoj buvo eksponuoti 26 dailininkų darbai; premijuoti A. Marčiulionis, J. Monkutė - Marks, I. Mitkutė ir D. Rėklytė - Aleknienė. Šiuose miestuose įvyko dar ir po antrą kolektyvinę parodą. Pereitų metų Čikagos Dailės grupės paroda (12 dailininkų, iš jų 10 moterų vyko griežtesnės atrankos principu ir dėl to buvo reprezentatyvesnė. New Yorko Dailininkų Sąjunga, kurią atgaivino dabartinis pirmininkas Alb. Elskus, savo dvidešimtmetį paminėjo paroda (20 dalyvių 67 darbai ir simpoziumu, svarsčiusiu meno tautiškumo ir dailininkų su visuomene santykių klausimus.

Parodų pernai sumažėjo ir jos daugiau koncentravosi dviejuose centruose: Čikagoj
 ir New Yorke. Čikagoj Čiurlionio galerijoj (jai dabar vadovauja V. Balu-kienė) savo darbus rodė G. Žumbakienė, J. Kelečius su (iš Kanados) I. ir O. Mickūnais, E. Budrys (iš Švedijos), N. Palubinskienė, E. Stankuvienė (iš Kanados), Anglijos lietuvių grupė ir metų gale — jaunas dailininkas A. Balukas. A. Petrikonis savo galerijoj surengė 25 metų kūrybinio darbo sukaktuvinę parodą. Kitur Čikagoj savo darbus rodė V. Petravičius, J. Paukštienė ir kt.

New Yorko Kultūros Židiny buvo surengę savo parodas J. Bagdonas (jo 60 metų amžiaus sukakčiai paminėti išleista ir monografija — albumas), Br. Murinas, I. Nenortienė ir kt.
Bostone ir Los Angeles vyko V. Vizgirdos ir V. Igno darbų parodos. Los Angeles surengė savo antrąją parodą ir vietinė dailininkė I. Leškienė. Po vieną antrą parodą buvo ir kitur, pvz., Filadelfijoj savo darbus rodė pernai dailės studijas baigusi K. Kutkutė.

Amerikiečių galerijose savo darbus buvo eksponavę K. Žoromskis, A. Dargis, N. Palubinskienė, E. Kepalai-tė ir kt. Daugelis dalyvavo kolektyvinėse amerikiečių parodose.
Toronte reikšmingiausia buvo iš Paryžiaus atvykusio V. Kasiulio kūrinių paroda. Montrealy vykusioj Lietuvių Dienoj savo darbus rodė vietiniai dailininkai. A. Tamošaičio darbų paroda buvo Bramptone, Ont. Berods, pirmą kartą Kanados lietuvių parodose pasirodė J. Batū-raitės, V. Šiugždaitės, K. Gužo, R. Piešinos vardai.

Torontietį T. Valių už grafikos kūrybą Romos Tommasso Campanella meno ir mokslo akademija apdovanojo aukso medaliu. Prieš porą metų ši akademija buvo pakvietusi jį savo garbės nariu.

R. Viesulas, pastaruosius trejus metus profesoriavęs Romoj, Tyler School of Art pavasarį buvo surengęs savo to meto (1969 - 72) darbų parodą.
Australijoj pernai savo parodas turėjo V. Ratas, J. Janavičienė, V. Simankevičius, L. Urbonas ir kt.

Dailininkų, kaip ir dainininkų, prieauglio nestokojame. Ne taip griežtai amžiumi ribotoj I jaunimo kongreso (1966) parodoj dalyvavo net 37, iš kurių apie trečdalis ir dabar reiškiasi mūsų dailės gyvenime. Pernykščio jaunimo kongreso paroda taip pat sutelkė 19 jaunųjų dailininkų, iš kurių premijomis buvo išskirti K. Lapšys (iš Austrijos) ir čikagietės I. Mitkutė ir R. Baukytė. Nemažas tad jau skaičius jaunosios kartos dailininkų. Tačiau vis dėlto stipriausiais mūsų dailės atstovais vis dar lieka vyresniosios ir vidurinės kartos dailininkai. Išskyrus skulptorių A. Braždį Anglijoj, dar nėra jaunosios kartos tikrai prasimušusių dailininkų. Tikėkime, kad kietu darbu ir jie išskleis savo turimuosius talentus — ir iš jų iškils stiprūs lietuvių dailės atstovai.

Nebegrįžtamai palikusieji
Pernai metais netekome kalbininko prof. A. Salio, o Lietuvos lituanistai žodynininkų N. Grigo, B. Vosy-lytės ir B. Sereiskio. Čia netekome buvusių Lietuvos universiteto dėstytojų dr. VI. Viliamo ir dr. K. Račkausko, o taip pat šveicaro G. Studerus.

Lietuvoj mirė pianistas, dirigentas ir kompozitorius B. Dvarionas ir operos solistas J. Byra, Lenkijoj — buvęs valstybinio teatro direktorius, muzikos pedagogas V. Žadeika, JAV — pianistas J. Byanskas, Argentinoj — ilgametis chorvedys V. Rymavičius. Iš dailininkų mus paliko Čikagos Čiurlionio galerijos steigėjas Z. Kolba, Kanadoj — V. Remeika ir V. Bričkus, Argentinoj — A. Draugelytė - Kučinskienė.

Čikagoj mirė 1941 birželio sukilimo, pastačiusio Laikinąją vyriausybę, vadas L. Prapuolenis.

Iš mokytojų pernai mirė Pedagoginio Lituanistikos Instituto steigėjas ir direktorius D. Velička, K. Mockus (drauge ir žurnalistas), J. Košys, A. Valaitienė.
Kunigų Lietuvoj mirė apie 20 (tarp jų istorikai dr. J. Stakauskas ir P. Veblaitis, religinių knygų autorius marijonas dr. N. Skurkis). Išeivijoj taip pat netekome bent 15 kunigų (o kiek naujų sulaukiame?). Tarp jų buvo didelis labdaros veikėjas B. Sugintas, autoriai ir redaktoriai dr. T. Narbutas ir K. Baras, Rochesterio klebonas Pr. Valukevičius, domininkonas K. Žvirblis ir kt.

Evangelikai neteko savo žymaus pasauliečio medicinos dr. K. Gudaičio, nepriklausomybės metais Lietuvių Evangelikų Liuteronų S-gos ilgamečio pirmininko ir nuo 1938 Lietuvos Evangelikų Liuteronų Konsistorijos prezidento.
Iš gydytojų pernai mirė visuomeniškai reiškęsis dr. V. Ramanauskas, iš teisininkų — S. Baltūsis, dr. Z. Ašoklis, J. T. Zuris, iš karininkų — pulkininkai J. Rap-šys, inž. St. Birutis, VI. Braziulis, Los Angeles ilgamete visuomenine veikla pasižymėjęs majoras K. Liaudanskas. Netekome spaudos darbuotojo — administratoriaus J. R. Valaičio, žurnalisto A. Gintnerio, vyčių buv. centro pirmininko ir "Vyčio" redaktoriaus K. Jonaičio, naujųjų ateivių kultūrininkus globojusios visuomenininkės Pr. Lapienės . . . Ir daugelio kitų, mažiau žinomų, bet savo kolonijose aktyvių žmonių.

Be anksčiau jau paminėtų, Lietuvoje pernai dar mirė Sibiro kankinys artilerijos gen. V. Žilys, demokratinių seimų nariai B. Žygelis ("Spaudos Fondo" leidyklos kūrėjas, valstiečių liaudininkų veikėjas) ir adv. L. Pu-rėnienė (socialdemokratų veikėja), rašytojas A. Gricius, profesoriai medikas V. Girdzijauskas ir matematikas K. Grincevičius, kraštotyrininkas B. Buračas, mokytojai V. Ruzgas, J. Mileris, varpininkų buvęs veikėjas J. Vaišnoras, teatro veikėjas J. Strazdas ir kt.
*

Mirtis priklauso žmogui, kaip kiekvienai gyvajai būtybei. Lyg užleidžiamą vieta kitiems. Tačiau išeivinėje bendruomenėje daug vietų lieka tuščios, ir tai reiškia visos mūsų bendruomenės senėjimą. Kiek šioje apžvalgoje minėtųjų autorių ir kitų vardų yra jau "jubilia-tinio" amžiaus! Iš viduriniosios kartos esame sulaukę ir uolių, ir kūrybiškų žmonių. Tačiau didelė tos kartos dalis jau laikosi nuošaliai nuo lietuviškojo gyvenimo, ir tai tą kartą daro tokią išretėjusią. Todėl taip aistringai dedame viltis į jaunimą. Bet jaunimą įugdyti į lietuviškąjį gyvenimą jau nebe "jubiliatų", o jaunesniųjų (atseit, vidurinės kartos) uždavinys. Ligi šiolei viduriniajai kartai vis labiau rūpėjo pabrėžti savitumą, atsiriboti nuo vyresniosios kartos. Tai, sutinkame, natūralu. Bet dar aktualiau nugręžti akis nuo vyresniųjų konservatizmo etc. ir jas labiau atgręžti į jaunimą, į jo ugdymą jaunąja karta, kad jo lietuviškumas neišblėstų su greit prabėgančiais studijų metais, su savarankiško kūrimosi rūpesčiais. Juo mūsų išeivinė bendruomenė sparčiau sensta, juo didesnę atsakomybę reikia prisiimti viduriniajai kartai, nors ir taip neseniai besididžiavusiai "jaunimu".





















 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai