|
|
Bendras vargas žmones labiau suartina negu geros dienos. Po vyravusio individualizmo ir nihilizmo laikotarpio žmogus pradeda savo egzistencijos mąstymus. Pradeda suprasti, jog esu susijęs su savo artimu. Tad ar aš tikiu, ar netikiu, visa tai liečia mano artimą, mano bendruomenę, kurios aš esu narys. Šiandien pasaulyje yra daug bendrų problemų, daug bendrų rūpesčių, kuriuos tik bendromis jėgomis galima pakelti. Tad ieškome bendros kalbos, susitarimo, bendradarbiavimo ir talkos.
Visa tai šiandien bandoma siekti politinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo srityse. Bažnyčios jau seniau pradėjo siekti susitarti bendro darbo klausimais. Bet dar nedaug kam iš mūsiškių bus žinoma, kas nuveikta ekumeninio darbo baruose. Jau bus arti 30 metų, kai krikščionių Bažnyčios pradėjo artimiau bendradarbiauti. Pradžia reikia skaityti 1914 rugpjūčio pirmąsias dienas, kai, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Konstancoje buvo įkurta Pasaulinė Sąjunga draugiškumui tarp Bažnyčių stiprinti. Pasibaigus karui, tuoj imtasi pradėtąjį darbą plėsti toliau. Ypač to darbo ėmėsi ir ji gerokai pastūmėjo švedų arkiv. Soederblomas. Jo iniciatyva 1925 m. Stokholme sušaukta Pasaulinė Konferencija praktiškajam krikščioniškumui vykdyti. Svarstyta, kaip Bažnyčios sutartinu darbu šalintų karo ir jo pasekmių sukeltus dvasinius, ūkinius ir dorinius sunkumus. Lietuvos Ev, Liuterionių Bažnyčiai tuomet atstovavo senj. prof. Dr. Gaigalaitis. Tarp kitų vėliavų plevėsavo ir mūsų trispalvė. Stokholmo konferencija padėjo pagrindus didžiajam Bažnyčių, bendradarbiavimui pasaulyje. Jau 1927 m. Lozanoje susirinko Pasaulinė Konferencija bendrųjų tikėjimo ir Bažnyčių santvarkos klausimų spręsti. Pradėta aiškintis, kuriais klausimais Bažnyčios sutaria, o kuriais dar negali prieiti vieningo sprendimo. Nuspręsta dogmų klausimus palikti kol kas nuošaliai, o spręsti praktinio darbo reikalus. Romos Katalikų Bažnyčia siuntė savo stebėtojus, o paskutinį dešimtmetį ir savo atstovus į įvairias studijų komisijas.
1928 m. Prahoje susirinkusi Pasaulinė Sąjunga Draugiškumui tarp Bažnyčių Stiprinti tarp kitų aptarė ir Lietuvos evangelikų Liuterionių Bažnyčioje kilusius ginčo klausimus tarp lietuvių ir vokiečių. Pasaulinė Misijų Konferenciją susirinko 1928 m. Jeruzalėje, Vokietijos evangelikų Bažnyčios šioje visuotinio bendradarbiavimo talkoje dalyvavo tik iki nacių įsigalėjimo. Kai 1937 m. ekumeniniai suvažiavimai vyko Oksforde ir Edinburge, vokiečių evangelikų Bažnyčių atstovams nebeleista dalyvauti. Be to, Goebbelsas taip apkarpė spaudai skiriamą medžiagą, jog niekas Vokietijoje nebegalėjo susidaryti pilno vaizdo, ką šie suvažiavimai nusprendė ir nuveikė.
1937 m. netoli Londono 35 ekumeninio sąjūdžio veikėjai sutarė visas bendradarbiaujančias Bažnyčias jungti vienu organu. Toks ir buvo sudarytas. Tai Ekumeninė Taryba. Jos būstinė yra Ženevoje. Šios Tarybos Laikinoji Komisija 1939 m. pradėjo aiškinti bendradarbiavimo klausimus su Romos Katalikų Bažnyčia. Vatikanas atsakė, jog galima tartis klausimais, kurie visiems bendri. Iki 1945 m. ne mažiau kaip 93 Bažnyčios Ekumeninę Tarybą pripažino Pasaulio krikščionių Bažnyčių centriniu organu ir pasisakė bendradarbiausiančios.
Sąvoka „ekumeninis“ šiandien suprantamas visas darbas, kurį krikščionų Bažnyčios ir bendruomenės dirba, siekdamas pagal Evangelijos dvasią mažinti visuotinius pasaulio vargus ir gilinti artimesnio bendradarbiavimo ryšius. Visos Bažnyčios sutaria, kad šventas Raštas yra bendras mokslo pagrindas. Taip pat „ekumeninis" bendras yra Apaštalų Tikėjimo Išpažinimas.
Po šio karo padedama toms Bažnyčioms, kurios daugiausia nukentėjo. Ekumeninė Taryba šiandien turi daug sekcijų, kurios sutardamos vykdo pagalbos darbus Europoj. Nemaža pagalbos teikiama belaisviams. Stipriai remiama ir Stačiatikių Bažnyčia, vokiečių vaikų maitinimo akcija. Neužmirštama ir pabėgėlių problemos. Ekumeninė Taryba išleidžia visą eilę biuletenių, žurnalų, laikraščių ir aplinkraščių. Taryba savo įtaka ir svoriu vadovauja daugeliui organizacijų, siekiančių vykdyti artimo pagalbos darbą. Emigracijos klausimais geras informacijas teikia „Informatoons Dienst fūr Rūck und Weiterwanderung“, leidžiamas Zueriche. Ženevoje veikia speciali pabėgėlių klausimams svarstyti Komisija. — Ecumenical Refugee C o m m i s s i o n.
Baltų Ekumeninis Komitetas, kuriam priklauso ir šio straipsnio autorius, pabėgėlių reikalais yra parašęs tris platesnius memorandumus ir teikęs plačią informacinę medžiagą Ekumeninės Tarybos organams. Taryba savo keliu informuoja pasaulio vyriausybės ir atitinkamas organizacijas. Ji virsta tuo, kuo ji turėtų būti, — Soederblomo pasakymu, „krikščioniškosios sąžinės balsu pasaulyje“. Savo laiku ji pasisakė prieš totalinius režimus juos pasmerkdama. Pačios bendradarbiaujančios Bažnyčios karo ir jo pasekmių yra suskirstytos į dvi grupes: duodančias (JAV, Anglijos, Švedijos, Šveicarijos Bažnyčios) ir imančias (Vokietijos, Balkanų, Rytų Europos, pabėgėlių grupių Bažnyčios). Daugiau kaip 100 metų vyravęs individulizmas sunkina Bažnyčių bendrą darbą, bet vis dėlto daug kas daroma anarchijai apvaldyti. Daug paramos susilaukė karo belaisviai ir pabėgėliai. Daug naujų problemų kils, kai UNRRA baigs savo šalpos darbą. Bet Ekumeninės Tarybos organai jau dabar surinkę visokią informacinę medžiagą įr apsvarstę būdus kaip padėti visiems, kurie negalės verstis savo darbu. Judinamas ir emigracijos reikalas. Baltų Komitetas nesenai įteikė savo siūlymus.
Šiemet nuo birželio 30 iki liepos 7 d. Lunde, Švedijoj, šaukiama Pasaulinė Liuteronų Konferencija. Ją šaukia švedų arkivyskupas Eidemas. Pakviesti ir keturi lietuvių pabėgėlių delegatai. Konferencija numato svarstyti Bažnyčios santykių su valstybe, tarpusavio pagalbos, pabėgėlių, D. P. ir pan. klausimus. Skandinavų delegatai kalbės Bažnyčios esmės, sakramentų ir Bažnyčių santykių klausimais, JAV delegatai misijų ir tarpusavės pagalbos, vokiečių delegatai rasių santykių, pabėgėlių ir D.P. klausimais. Kiekviena tokio masto konferencija ligi šiol išjudindavo pasaulio žmonių sąžines. Šiemet nuo rugpiūčio 24 d. iki rugsėjo 5 d. Amsterdame susirinkusi posėdžiaus Pasaulinė Bažnyčių Konferencija. Taigi šie metai eina visuotinumo ženklu.
Žemėje padidėjo vargas, žmonės kenčia Europoje ir Azijoje. Jiems reikia skubios ir gausios paramos. Padidėjus vargams, sustiprėjo ir krikščionių bendradarbiavimo dvasia. Vienas kitą pradeda geriau suprasti, paremti. Krikščionių Bažnyčioms atsiveria platūs darbo laukai. Paskutiniais metais daug žalos pridarė piktoji žmogaus valia. Bet pagausėjo ir geros valios žmonių eilės. |
|
|
|