Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRAS VAIČIŪNAS   
JUODI VAIDUOKLIAI PADANGĖSE RENKAS

Juodi vaiduokliai padangėse renkas.
Nerimas atžengia žemės keliu.
Galvą nuleido galingas ir menkas.
Aš gi juokiuos sau, nes saulę keliu.

Tiesia man ranką nušvitus būtybė.
Virsta uolynas į žaizdrą ugnies.
Žengia į sielą Dievybės didybė.
Saulė liūliuoja gelminėj širdies.
(1923)


GLŪDU, NERAMU

Glūdu, neramu ... ir ugniakuras gęsta . ..
O buvo juk saulė, ir rožės žydėjo ...
Užmiršome dieną — pavasarį švęstą ...
Užmiršome dainą, kur džiaugsmas žadėjo ..

Glūdu, neramu ... ir ugniakuras gęsta ...
Duok ranka, palauksim jautrios mėnesienos.
Mėnulio šviesa, nors šalta, bet negęsta . ..
Girdi? . . . Gal ten angelas verkia už sienos . . .


Glūdu, neramu ... ir ugniakuras gęsta .. .
Duok ranką . . . Verki? Nusišluostyk .:
blakstienas ...
Pabūk prie krūtinės . . . Dar nerimas bręsta . . .
Lig šiolei buvau aš toks vienas, toks vienas . ..
(1922)



ŽIBUTĖ

Nors saulė jau dangų pavasario, tapo,
Nors džiaugias jau paukščiai sode aplink rūmus,
Bet oras dar šaltas, dar niekur nei lapo,
Ir pūpso dar sniego krūvelės po krūmais.

Ir tokį šaltoką pavasario rytą,
Miške, po lazdynu, kur lapai sušalę,
Išdygo žibutė, lyg mirt išvaryta,
Ir dairosi saulės po šaltąją šalį.

— Žibute! Žibute! — sučiulbo paukštukas.
— Anksti čia! Anksti čia! — jis viešniai
kartoja.
Prabilo ir varna, kvar-kvar jai sušukus: ..
— Nėra kirmėlių dar! Nėra dar artojų!

— Kad saulė man liepė, anksti taip prikėlė,
Kaip vargšę našlaitę, išvarė ant vėjo . . .
Tik žvilgt saulužėlė į mėlyną gėlę —
Ir dar mėlyniau jos žiedai suspindėjo.
(1934)



MOTINOS ŽODŽIAI
Jei saulę pasiekčiau — ir ją čia jums dėčiau . ..
Tiktai neatimkit man manojo vaiko! . . .
Be vaiko, ak kurgi rankas aš padėčiau,
Kurios tą mažytį apglobusios laiko? . ..

Jei jūs man atimsite kūdikį mano,
Man lūpos be vaiko kaip lapai ims vysti . . .
Ir manosios akys — ar bus gi jos mano,
Kai jom nebeliks kam žvaigždynais nušvisti?. . .

Jei motinai vaiką išplėšit iš rankų,
Išplėškit ir širdį iš josios krūtinės,
Jos vieton įritinkit akmenį trankų,
Kad joj nebeliktų raudos nuolatinės . . .

Ko tylit? Nežinot kur gailestį dėti?
Gal meilės nematot stipresnės už laiką? . . .
Neduokit vandens man, paliepkit badėti,
Tik motinos širdžiai palikit jos vaiką! . . .
(1956)


ATEIS DIENA
Ateis diena, gal ryt poryt,
Ir lieps tau atgailą daryt.

Pažvelgs mirtis tau į akis —
Ir žengt iš žemės įsakys.

Ir eisi ten, kur nežinai,
Iš kur negrįši amžinai.

Be brolio eisi, be sesers . . .
Ir nieko rankos nešt nestvers.

Be turtų eisi, be naštos . ..
Ir niekas einant neužstos.

Raudosi vaiko gal brangaus,
O tau varpai liūdnai tik gaus

Gal verksi vyro ar žmonos . .
Kuo guostis, siela nežinos . . .

Ir viskas tau kape pražus,
Paliks tik tavo "aš" gražus.

Tad kol šioj žemėj dar esi
Turtėk širdim, žydėk dvasia!
(1928)




MARIOS NERIMO
Marios nerimo —
Saulės bučiuotos,
Vėtrų čiūčiuotos . . .
Marios nerimo . . .

Mums buvo gera —
Eiti jauniesiems
Ir liepsningiesiems.
Buvo mum gera . ..

Pamariu ėjom —
Marių žavėti,
Saulės mylėti . . .
Pamariu ėjom . . .

Marios nerimo —
Šėlo be vėjo,
Mum pavydėjo . . .
Marios nerimo ...
(1924)

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai