Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. BALVOČIENĖ   
IŠ ŠEŠĖLIŲ

Palikau namus . . .
O galbūt, niekad kūdikis mažytis
Nebuvau mamos:
Žingsnį vos pirmąjį bemėginąs
Juokingas ruoponėlis?
Švelniausiųjų mylavimų nelaukiau jos?
Netiesiau mažų, silpnų rankelių? . . .

O, šypsena saldžioji!
Žvilgsniai šviesiąją ateitį teregėję .. .
O, lepiną, mieliausi žodžiai —
Glėbyj saugiam.
Ties lopšeliu palinkusią . ..
Bent kartą paregėti dar!
Rūkuos sapnų (retai) beišryškėja . . .
Gražiausias ir brangiausias veidas —
Iš šešėlių .. .

AIDO ATGARSY

Po daugel, daugel metų . ..
Laikas, prabėgdamas pro tavo kapą,
Vos žemės trupantį pravėręs dangtį —
Ras tik saujelę pelenų.
—Žmogau, — nustebęs šauks, jieškos:
— Kur tu? kur tu?
Meni, lenktynių ėjome žvarbiu gyvenimo keliu;
Drąsus kovojai grėsmėje
Žaibais nuolat grūmojančių dienų.

Laimėt žadėjai, kilt ir siekt —
Augščiau žvaigždžių . . .
Kur tu? kur tu?! —
Tiktai saujelė pelenų.

O aš vis dar grumiuosi
Ir vis skubu, skubu, —
Didžiuosis laikas tyloje kapų.

* * *
Nejau tik tam skubėjau taip,
Kad į tavąsias smiltis
Sudėt kančias visų dienų,
Žadėtos laimės viltį . . .

Pabert lyg lapelius pražydęs žiedas,
Sudegint ir — nusvirti.
Ir nusinešt, lyg atminimą skaudų,
O žeme, į tave,
Buvimo čia tik mirksnį?

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai