Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BRAZILIJOS LITERATŪRA 1952 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Petras Babickas   
Nors knygų leidimas čia dar yra trukdomas įvairių biurokratiškų nuostatų, tačiau praeitų metų literatūrinis derlius yra džiuginantis. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 1952 — vyravo poetai, davę keletą didžios svarbos leidinių, kaip pvz., Jorge de Lima — išspausdinęs 12.000 posmų epinę poemą "Orfėjaus išradimas", kuri buvo labai diskutuojama literatūriniuose sluogsniuose. Vieni rašytojai ją rado geniališką ir tinkamą Nobelio literatūros premijai gauti, bet buvo ir tokių, kurie padarė jai stambių priekaištų. Poetai Joaąuim Cardoso, Cassiano Ričardo, Adalgira Nery, Manoel Bandeira, Murilo Arau-jo bei Taso da Siveira taip pat išleido savo kūrybos knygų, sukėlusių didelio susidomėjimo. Pasireiškė trejetas naujų poetų: Mario T. Borges da Ponseca, Brazilijos konsulas Buenos Aires, išspausdino religinio metafizinio pobūdžio eilėraščių knygą "Maldos", kuri, deja, visai nenupelnytai nerado tinkamo atgarsio spaudoje ir visuomenėje. Vicente Mo-literno davė "Nesamą Žemę" ir F. B. Bittencourt — "Mūsų Vyną", taip pat ir Marcos Konder Reis ("Paveldėjimas"), Geraldo Vidigal ("Miestai"), Reynaldo Bairao ("Minas Gerais   Poemos")   papildo   1945   metų —stipriosios poetų plejadės — eiles savo kūryba. Ypač užimponavo visiems jaunas poetas Domingos Car-valho da Silva savo poezija "Rudens Saulėgrąžos". Portugalijoj buvo išleista Brazilijos ambasadoriaus Belgrade Ribeiro Couto knyga "Tarp marių ir upės", kurioje autorius dar kartą įrodo esąs tikras ir didelis poetas. Cecilia Meireles su savo "Dvylika Olandijos Nokturnų" bei "Argonautais" ir Edgard Braga su "Vėjo viešbučiu" dar labiau paryškina 1952 metų Brazilijos poetinius laimėjimus.

Didelės reikšmės Brazilijos kultūriniam gyvenimui turėjo švietimo m-jos leidžiami "Kultūros Sąsiuviniai", kuriuose buvo išspausdinta gausių straipsnių meno, teatro, literatūros bei kritikos klausimais.
Romano srity Octavio de Faria, autorius "Buržujo tragedijos" ciklo, davė "Bepročius", kaip to ciklo tęsinį, tačiau didžiausio ir visai pelnyto pasisekimo turėjo Rosalinos Coelho Lisboa romanas "A Seara de Caim"
—    "Kaino Derlius", kuris sukėlė ginčų net parlamente. Josue Montelo su "Veidrodžių Labirintu", Joao Cli-maco Bezerrra (("Sustojusi Saulė"), Adonias Filho ("Lozoriaus Atsiminimai") — taip pat žymiai paryškino romano laimėjimus. Apysakos fronte gražiai pasireiškė Carlos Castelo Branco, Otto Lara Resende ir C. A. M. de Lima.

Kalbant apie verstinę literatūrą pažymėtina, kad labai maža buvo verčiama Brazilijos autorių į svetimas kalbas. Ispanijoje išėjo Brazilijos poetų antologija, kurią parengė spaudai žymus rašytojas ir diplomatas Renato de Mendonca. Tai plataus masto knyga, apimanti Brazilijos poetus nuo Anchietos — pirmo Brazilijos apaštalo — laikų ligi mūsų dienų. Prancūzijoje buvo išleista Dina Silveira de Queiroz romano "Margarida La Roque" vertimas ir Adalgira Nery bei Vinicius de Morais eilėraščių vertimai.
Užsieniečiai rašytojai buvo gausiai verčiami ir spausdinami Brazilijoje. Tai reiškia, kad ir čia, kaip ir kitur, vertimai yra pelningesnis biznis. Kokybes požiūriu tie vertimai nedaug ką teigiamo yra davę. Iš didelės jų gausos verti paminėjimo tik Lagerkvisto "Barabas", William Faulknerio "Intruder in the dust" bei Jacob Wasserman'o "Etzel Ander-gast".

Periodiškai rodėsi literatūros laikraštis" Jornal de Letras", buv. mūsų "Literatūros Naujienų" pobūdžio. Jis leidžiamas Rio de Janeire ir redaguojamas brolių Condė. Sao Paulo mieste eina panašaus pobūdžio "Anhembi" — Paulo Duarte vadovybėj. Retkarčiais pasirodydavo "Revista Branca", "Crucial" ir "Orfeu".
žymus anglų poetas Stephen Spen-der 1952 m. pabaigoj lankėsi Brazilijoj ir laikė paskaitas Rio bei Sao Paulo miestuose.

Baigdamas šią trumputę apžvalgą neriu pabrėžti, kad Brazilijos Užsienių Reikalų ir švietimo ministerijos (propagandos sumetimais) pasiuntė keletą rašytojų į užsienius dėstyti brazilų literatūros universitetuose. Būtent: Aivaro Lins į Lisaboną (Portugaliją), Ciro dos Anjos į Meksiką, prof. Celso Cunha į Paryžių, Josue Montelo į Ispaniją, Sergio Buarąue da Holanda į Romą ir Abgar Renaut į Londoną. Tai parodo, kad nežiūrint finansinių sunkumų (didelė stoka užsienio valiutos) Brazilijoj smarkiai rūpinamasi kultūros reikalais. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Rio bei Sao Paulo miestuose yra labai gausu knygynų, kurie, ypač išpardavimų metu, visuomet gausiai pirkėjų lankomi. Tai labai džiuginantis reiškinys, turint galvoje, kad Brazilijoje yra dar beveik 50% beraščių.
Petras Babickas



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai