Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SAULĖ LEIDŽIASI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FRIEDRICH NIETZSCHE   
SAULĖ LEIDŽIASI

I
Nebeilgai tu trokši,
išdegusi širdie!
Aš pažadą jaučiu ore:
Iš nepažįstamų burnų jis dvelkia į mane, —
didžioji vėsuma arti. . .

Mano saulė vidudienį švietė karšta virš manęs:
būkit pasveikinti, ateinantys čionai,
o vėjai staigūs,
popietės jūs vėsios dvasios!

Oro dvelksmas — svetimas ir tyras.
Argi nešnairuoja
kreivu ir gundančiu žvilgsniu
naktis į mane? . .
Būk tvirta, mano narsi širdie!
Neklausk: kodėl?—

II
Mano gyvenimo diena!
Saulė leidžias!
Jau spindi lygus
Bangų paviršius auksu.
Uola šiltai alsuoja:
miegojo juk ant jos
vidudienio poilsiui laimė?
Žaliose šviesose
ruda bedugnė žaidžia laimę.

Mano gyvenimo diena
Į vakarą jau slenka!
Jau žėri tavo
pusiau palūžusi akis,
jau trykšta tavo
ašarų rasos lašai,
jau bėga tyliai balta jūra
purpuras tavosios meilės,
tavo paskutinė delsianti palaima

III
Linksmybe, o ateik auksine!
Tu mirties
priešdžiaugsmis slapčiausias ir saldžiausias!
— Gal aš pergreitai bėgau savo keliu
Dabar tik, kai pavargo kojos,
pasiveja mane tavasis žvilgsnis,
pasiveja mane tavoji laimė.

Aplink tik bangos ir žaismas.
Kas buvo kada nors sunku,
nuskendo mėlynojon užmarštin,—
nūnai be darbo stovi mano valtis.
Audros ir kelionės — kaip visa tai jinai užmiršo!
Prigėrė lūkesčiai ir norai,
siela ir jūra guli ramios.

Septintoji vienatvė!
Niekad nejutau
arčiau savęs saldžios tikrybės,
šiltesnio saulės žvilgsnio.
— Ar vis težėruoja ledas mano viršūnėje?
Lengvas, sidabrinis, kaip žuvis,
išplaukia mano laivelis . .

Vertė A. Nyka-Niliūnas



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai