Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LENKŲ KATALIKŲ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
ENCYKLOPEDIA KATOLICKA, Tom L: A - Baptysci; pod redakciją F. Gryge lewicza, R. Lukaszyka, Z. Sulowskiego. Lublin, Katolicki Univversytet Lubelski, 1973. XVIII + 44* psl. ir 312 skiltys. Kaina: 400 zlotų.
Įvairių kraštų katalikai jau yra išleidę savo enciklopedijas. Žinomiausios yra vokiečių (Lexikon fūr Theologie und Kirche), II leid., 12 tt, Freiburg, 1957-1964), amerikiečių (The New Catholic Encyclopaedia, 25 tt., Washington, 1967), italų (En-ciclopedia Cattolica, 12 tt., Citta del Vaticano, 1949-1954), prancūzų (Catholicisme hier aujourd'hui, de-main, pradėta leisti 1948 m., išėjo 6 tt. — iki raidės L; prie jos reikia pridėti Letouzey leidyklos leidžiamas atskirų religijos mokslo sričių enciklopedijas, kaip Dictionnaire de Theologie Catholiąue, 16 tt., Paris, 1903-1972; Dictionnaire d'histoire et de gėographie ecclėsiastiąues, pradėtas leisti 1912 m., išėjo 17 tt. — iki raidės G; Dictionnaire de Spiri-tualitė, pradėtas leisti 1937 m., išėjo 8 tt. — iki raidės L, ir kt.), olandų (De Katholieke Encyclopaedie, 25 tt., Amsterdam, 1949-1955) katalikų enciklopedijos. Lenkai — irgi ne naujokai šioje srityje. Prieš 100 metų buvo pradėta leisti plati Bažnytinė enciklopedija (Encyklopedia Koš-cielna, 32 tt., Warszawa, Plock, VVloclavvek, 1873-1933). Šiai dar tebeeinant, pasirodė antra tos pačios rūšies enciklopedija Podręczna Encyklopedia Košcielna (22 tt., War-szawa, 1904-1916). Bet laikas bėga į priekį, atnešdamas daugybę naujovių ne tik technikos ir mokslo pasaulyje, bet ir kasdieniniame gyvenime ir taip pat dvasinio pažinimo kelyje. Vatikano II susirinkimas vienaip ar kitaip palietė kiekvieno kataliko dvasią, ją pažadindamas atsiverti pasauliui ir tuo pačiu jį į-traukdamas į šių dienų gyvenimo sūkurius arba bent priversdamas nuodugniai permąstyti nueitojo ir einamojo kelio linkmę. Todėl nesistebė-tina, kad įvairių kraštų katalikai kaip tik pastaruoju metu stengėsi naujai išleisti savo enciklopedijas. Neatsiliko nuo kitų ir Lenkijos katalikai. Nors ir nuožmiai varžomas, jų gajumas toks stiprus, kad prasiveržia pro visas užtvaras ir neša pasigėrėtinų vaisių.

Leidinio pobūdis ir struktūra Naująją lenkų Katalikų enciklopediją leidžia Liublino Katalikų universiteto Mokslo draugija (Towarzystwo Naukowe Katolickiego Uniwersytetu Lubelskiego). Vos tik praūžus karo viesului, 1946 m. tuometinis Liublino vyskupas ir Katalikų universiteto kancleris S. Wyszynskis iškėlė mintį leisti plačią katalikų enciklopediją; 1948 m. tą mintį patvirtino Lenkijos vyskupų konferencija (tais metais vysk. S. Wyszynskis tapo Lenkijos primų). Tuokart manyta paruošti bendrojo pobūdžio enciklopediją, į ją įglaudžiant katalikams rūpimuosius dalykus. Komunistų partijai paėmus į savo rankas visą valdžią, nebebuvo ko nė galvoti apie tokios enciklopedijos leidimą, ir tiktai po 1956 m. įvykusių permainų buvo galima imtis konkretaus paruošiamojo darbo. Tuo tarpu Lenkijos mokslų akademija pradėjo ruošti ir vėliau, 1962 - 1971 metais, išleido naują Didžiąją visuotinę enciklopediją (Wielka Encyklopedia Powszech-na, 13 tt.). Katalikų universitetui teko keisti savo planuojamos enciklopedijos koncepciją. Vietoje numatytųjų 24 tomų nuspręsta leisti tiktai 12 tomų specifinę katalikų enciklopediją. Intensyviai ruošiantis ir laimingai nugalint visas kliūtis (cenzūros įsiterpimus), pagaliau 1974 m. pavasarį pasirodė jos I tomas. Išleidimo metai palikti 1973-tieji, nes jie visame krašte buvo paskelbti "Lenkų mokslo metais". Šio tomo išspausdinta 12.350 egzsmpliorių.

, poetė ir literatūros vaikams rašytoja, kuriai šiemet gruodžio 8 suėjo 80 metų amžiaus. Gimusi Svėdasuose 1895 ir baigusi M. Yčo gimnaziją Voroneže, anksti ėmė reikštis poezijoje. Jau prieš I pas. karą spausdino eilėraščius periodikoje Tyrų Dukters slapyvardžiu. Jos pirmas rinkinys pasirodė 1921 * Vasaros šnekos", kur ji lengvai ir žaismingai dainavo daugiausia apie meilę. Vėliau jos tematika platėjo. Buivydaitė dar paskelbė 2 eilių rinkinius — "Skudučiai" ir "Po žilvičiais", romaną "Atversti lapai" ir suredagavo moterų rašytojų almanachą "Aukštyn". Gausiai reiškėsi ir leidiniais jaunimui. Buivydaitė, iš profesijos mokytoja, gyvena Lietuvoje.

Spausdino vienuolių palotinų spaustuvė Poznanėje. Popieriui įgyti aukų sudėjo J. A. Valstybių lenkai. Įrišimo darbus atliko adventistų knygrišykla Varšuvoje.

Pagrindinei redakcijos komisijai vadovauja pats Liublino Katalikų universiteto rektorius prof. dr. Mieczys-law Krąpiec, moksliniu sekretorium yra Romuald Lukaszyk. Medžiagą ruošia 42 atskirų skyrių redaktoriai, padedami daugiau kaip 400 bendradarbių. I tome yra iš viso 1312 pusės puslapio skilčių (be 62 įvado ir paaiškinimų puslapių). Enciklopedijos formatas yra žymiai didesnis už mūsų bostoniškę Lietuvių enciklopediją, — atitinka Lietuvoje išleistos Mažosios liet. taryb. enciklopedijos formatą. Pažymėtina, kad šiame tome nėra jokių iliustracijų, žemėlapių nei lentelių, bet straipsniuose nuolat duodama daug šaltinių bei literatūros nuorodų. Kiekvienas straipsnelis pasirašytas jo autoriaus pilnu vardu ir pavarde; straipsnio gale paprastai nurodoma pagrindinė ir naujausia tuo klausimu bibliografija. Vien tik santrumpų sąraše tomo pradžioje sužymėta apie 2400 vei-aklų bei žurnalų pavadinimų. Gaila, kad enciklopedijoje, kurioje skiriama nemaža vietos ir Lietuvą liečian-tiems dalykams, visai nesirūpinta panaudoti lietuviškų studijų ar leidinių: nėra santrumpų sąraše nei Lietuvių enciklopedijos, nei Encyclope-dia Lituanica, nei Tiesos Kelio, nei Židinio, nei Z. Ivinskio, nei jokių kitų lietuvių autorių veikalų, kai tuo tarpu nurodoma daugybė knygų bei žurnalų vokiečių, prancūzų, italų, rusų, anglų, net švedų ir olandų kalbomis.

Enciklopedijos turinys Kam skirta ši enciklopedija? Išleista lenkų kalba, ji visų pirma kreipiasi į Lenkijos ir užsienyje gyvenančius lenkus katalikus, jų inteligentiją, ypačiai teologijos profesorius, studentus, religinius rašytojus. Leidėjai tačiau tikisi pasitarnauti ir visiems tiems, kurie nuoširdžiai ieško esmingos ir neiškraipytos informacijos apie krikščionišką mokslą ir kultūrą, domisi religinės pasaulėžiūros, ypač filosofijos ir teologijos klausimais.
Enciklopedijų būna grynai informacinio pobūdžio — daug trumpų straipsnelių, kurie sintetizuoja svarbiausius tą dalyką liečiančius duomenis, ir išsamesnio aiškinamojo pobūdžio, kur plačiau gvildenamos atskiros temos; šios antrosios rūšies pavyzdžiu gali būti pastaraisiais metais įvairiomis kalbomis leidžiama daugiatomė teologijos enciklopedija "Sacramentum Mundi". Lenkų Katalikų enciklopedija pasirinko vidurio kelią. Yra daug trumpų straipsnelių apie įžymesnius asmenis, apie įvairius liturgijos, Bažnyčios istorijos, kanonų teisės ir panašius terminus, apie viso pasaulio atskiras katalikų vyskupijas, apie kalendoriuje sutinkamus šventuosius ir t.t. Tačiau joje randame ir išsamių straipsnių, aiškinančių teologijos bei filosofijos doktriną ir jos įvairią problematiką.
Todėl šalia straipsnių temomis, kaip Absoliutus, Aktualizmas, Aktyviz-mas, Tikėjimo analizė, Analogija, Antinomija, Antinomistinis ginčas, Anti-nomizmas, Apokatastazė, randame ilgų straipsnių temomis: Krikščionybės absoliutinis charakteris (sk. 37-39), Akomodacija (239-253), kur kalbama apie biologinę psichologinę, visuomeninę, teologinę (bibli-nę, dogmatinę, liturginę, misinę, pastoralinę) akomodacija; Anoniminė krikščionybė (636-638), Antropo-centrika (673-677), Antropologija (679-702), Krikščionybės apologija (788-792), Apaštalavimas (797-814), Apaštališkumas (824-828), Apokrifai (758-770), Askezė (978-995), Ateizmas (1030-1040), Autonomija (1159-1160), Autoritetas (1161-1168) ir t.t.

Daug vietos skiriama misijų veiklos vystymuisi ir Bažnyčios gyvenimui atskiruose kraštuose pavaizduoti. Šiame tome taip aprašoma Afrika (133-164), Amerika (Pietų ir Šiaurės) (422-450), Australija (1137-1145), Azija (1191-1218), Anglija (557-579) ir Anglikonų Bažnyčia (579-597), Armėnija (928-935), Austrija (1145 -1152). Duodama žinių apie visas dabartines pasaulyje katalikų vyskupijas, apie atskirus šventuosius bei palaimintuosius, popiežius, Bažnyčios tėvus (šv. Augustinas: sk. 1087-1115, kur po jo gyvenimo ir raštų aprašymo apibūdinama jo filosofinė, etinė, apologetinė, teologinė, istoriologinė, visuomeninė, pastoralinė, asketinė -mistinė doktrina).

Gana išsamiai nagrinėjama taip pat religijų istorija. Yra net tokių straipsnių, kaip "Advvajta" — apie indų filosofinę sistemą, skelbiančią absoliutų dvasinį monizmą, "Adzivvi-kowie" — apie vienos iš Indijoje VI-V a. prieš Kristų susidariusios sektos atstovus, "Amenokoyane", "Amenominakanushi", "Amenotoka-tachi", "Amenouzume" — apie Japonijos šintoistų panteono tais vardais dievus. Kiekvienam iš jų skirtas atskiras straipsnelis. Gal čia to gero ir šiek tiek per daug. Vargu kas ieškos enciklopedijoje tų vardų aiškinimo. Būtų visiškai užtekę juos išvardyti ir apibūdinti bendrame straipsnyje apie Japoniją ar šintoizmą. Antra vertus, būtų buvę naudinga bent trumpai užsiminti apie "Aesti" (Aestii) gentį, gyvenusią daug arčiau prie Lenkijos negu Indijos ar Japonijos senosios tautos. Tiesa, yra straipsnis apie baltus (Baltowie — sk. 1293-1295, kur bibliografijoje paminėtas ir M. Gimbutienės veikalas "The Balts", London, 1963). Panašią pastabą apie per daug gero galima padaryti ir religinių himnų bei antifonų aprašymų atžvilgiu. Suprantama, jog reikėjo atskirai paminėti tokius plačiai paplitusius ir šiandien dar vartojamus himnus ar antifonas, kaip "Ave verum", "Alma Redempto-ris Mater", "Ave Regina caelorum" ir kt; bet kas ieškos enciklopedijoje himno "Ad perennis vitae fontem", parašyto XI a. ir liturgijoje beveik nevartoto, arba sekvencijos "Alma Iesse stirps virescit rovida", sukurtos XIV a. Nekaltai Pradėtosios garbei, ir daug kitų panašių?

Lietuvą liečiantys straipsniai Tik maža palyginti dalis visos enciklopedijos skirta gryniems poloni-kos dalykams. Dar mažiau vietos užima lituanistika. Bet yra ir jos temų tiek bendruose iš Lenkijos praeities aprašymuose, tiek atskiruose informaciniuose straipsneliuose, ypačiai įvairių asmenų biografiniuose škicuose. Pavyzdžiui, Abstinencijos sąjūdžio (Abstynencki ruch) aprašyme iš keturių skilčių daugiau kaip trijose skiltyse kalbama apie šį sąjūdį Lenkijoje. Ten keliose eilutėse paminėta ir Lietuva su Žemaitija. Abstinencijos sąjūdžiui XIX a. pradžioje buvusi palanki Vilniaus universiteto aplinka. Ten padaryti pirmieji bandymai moksliškai nagrinėti sąjūdžio pagrindus (plg. J. Szymkiewicz, Dzielo o Pijanstie, 1818). Ten veikiančiose organizacijose — šubravcų, filomatų, filaretų ir spinduliuojančiųjų (promienišci) grupėse — buvo platinama abstinencija. Kadangi vysk. M. Valančiaus 1858 - 64 m. suorganizuotą ir išplatintą blaivybės sąjūdį sustabdė energingas generalgubernatoriaus M. N. Muravjovo pasipriešinimas, abstinencinis sąjūdis Žemaitijoje negalėjęs išsivystyti. — Tai lyg mažoka. Gal bus daugiau straipsnyje apie blaivybę (Trzez-wošč)?

Poetas Venancijus Ališas (prel. Aleksandras Arminas), miręs birželio 6 d. Sao Paulo mieste Brazilijoje. Eilėraščiuose puoselėjo simbolizmą, vartojo klasikinę formą, išleido 3 rinkinius — "Sao Bento varpai", "Pietų kryžius" ir "Cascata cristalina". Buvo labai užsiėmęs pastoraciniais darbais lietuvių parapijoje (1933 - 42) ir kitataučių parapijose. Yra redagavęs laikraštį "Šviesą". Gimęs 1908 m. ir kunigu įšventintas Lietuvoje 1931 m., tuoj po šventimų atsikėlė į Braziliją ir pasišventė lietuvių emigrantų ir vietinių tarnybai. Brazilijos gamtos vaizdai sužėri velionio poetinėje kūryboje, jungdamiesi į gražią poetinę pynę su Lietuvos buitim. Venancijus Ališas buvo Liet. Rašyt. Draugijos narys.

Atskiru straipsniu eina Augustavo vyskupija (Augustovvska diecezja — sk. 1086-1087, B. Kumor), mūsų paprastai vadinama Seinų vyskupija. Čia yra iš tikrųjų gerokai daugiau ir tikslesnės informacijos negu Lietuvių enciklopedijoje (t. XXVII, 191-192). Pavyzdžiui, čia tiksliau nurodoma, kas buvo pirmasis vyskupas pagalbininkas - sufraganas, būtent Polikarpas Marciejevskis, kai LE-je klaidingai nurodytas Ig. Čiževskis. Kitame straipsnelyje trumpai aprašytas Augustavas, kaip dekanato centras (sk. 1087).

Lietuvą liečia ir Lenkijos karalių biografijos, kuriose čia, žinoma, labiau iškeliamas religinės negu politinės veiklos aspektas. Šiame tome kalbama apie Aleksandrą Jogailaitį ir abu Augustus (II ir III). Įdomu, kad straipsnio apie Aleksandrą autorius H. Rybus duoda skirtingą jo gimimo datą: 1461 rugpiūčio 5 d., kai LE-je ir angliškoje Enc. Lituanica K. Avižonis laiko jį gimusį 1460 spalio 5 d. Šiaip straipsnelis trumputis, jį palyginus su lietuvių enciklopedijose paskelbtais aprašymais: paliesta tiktai jo laikysena religijos atžvilgiu: fundacijos Vilniaus katedrai ir pranciškonams, pastangos sueiti į bažnytinę uniją su pravoslavais.

Žinoma, lenkų Katalikų enciklopedija nepamiršo ir Lietuvos vyskupų. Šiame tome randame biografines apybraižas pirmojo Vilniaus vyskupo Andriaus Wasilo, abiejų vyskupų Ancutų (Jurgio Kazimiero ir Motiejaus Juozapo), vysk. Andriaus Šeli-gos, vysk. A. F. Audzevičiaus, Vilniaus sufragano vysk. Jurgio Albini-jaus.
Ši enciklopedija pamini ir nemaž.. Lietuvoje dirbusių jėzuitų: Adomas Abramavičius (nėra LE-je), Gorgoni-jus Ageison, Garcias Alabiano, Jonas Alandas (nėra LE-je, bet yra angliškoje Enc. Lituanica), Jonas Alber-trandi, Jonas Andreani, šv. Andrius Bobola, Jonas Andrius Andriekevi-čius-Gintautas (nėra LE-je), Tobijas Arentas, Jonas Argenti, Antanas Arias.

Juozapas Baka, Aleksandras Baka-novskis (nėra LE-je), Fabricijus Banfi nėra LE-je).
Iš Lietuvoje veikusių domininkonų aprašomi: Albertas Vincentas Jonas Baginskis ir Jonas Česlovas Bajeris, — abu trumpai paminėti ir LE-je II tome. Iš pijorų: Laurynas Adomavičius (Adamowicz), kilęs nuo Lydos (gimęs 1765 m., miręs 1883 m.; jei nėra korektūros klaidos, tai jis išgyveno 118 metų!), ir Stanislovas Adomavičius (Adamovvicz), — LE-je jie nepaminėti. Iš diecezinių kunigų: kun. Boleslovas Aleksandravičius, dalyvavęs 1863 m. sukilime, vėliau ištremtas į Sibirą ir ten miręs šiltine 1865 m. (nėra LE-je), prel. Juozas Antanavičius, valdęs po vysk. A. Baranausko mirties Seinų vyskupiją; graikų kun. Petras Arkudijus (Arkudiusz Piotr), prisidėjęs prie Brastos bažnytinės unijos sudarymo; žemaitis prel. Ignas Baltrušis, paskutinis Petrapilio dvasinės seminarijos rektorius. Apie jį rašęs A. Petrany, matyt, turėjo tikslesnių duomenų negu LE-ja: duoda tikslią mirties datą — 1919 balandžio 24 d. (LE-je: 1920 m.).

LE-ja kažkaip nepastebėjo Jono Abramavičiaus, Minsko ir vėliau Smolensko vaivados, įžymaus kalvinų veikėjo, apie kurį randame žinių šioje lenkų enciklopedijoje. Iš jos taip pat nepalyginti daugiau sužinome apie Adamų Reinholdą, kalvino Jonušo Radvilo teologą ir patarėją, negu iš LE-jos.

Ir apie Lietuvoje dirbusius žino-mesnius religinio meno atstovus galima rasti žinių šioje enciklopedijoje: AignerChrystian Piotr" (1756-1841), pastatęs Suvalkų bažnyčią (nėra LE-je ; Altomonte (Hohenberg) Martin" 11657-1745), išdekoravęs dalį Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios (nėra LE-je); Andriolli Mykolas Elviras; LE I t. nurodė klaidingus jo mirties metus; turi būti 1895 m.; tai atitaisyta XXXVI (papildymų) tome.

Ši trumpa aptariamosios enciklopedijos turinio apžvalga rodo, kad lietuviams, krašto praeities tyrinėtojams, verta ir ją paimti į rankas ir pasinaudoti joje sutelktomis žiniomis. O kas lengvai vartoja lenkų kalbą, tam Ši enciklopedija gali plačiai atskleisti mūsų laikų pasaulėžiūrinį, kultūrinį, religinį pasaulį, kokį jį mato krikščionių naujovių nesivaikantis, bet tiktai esminės ir patvarios tiesos ieškantis krikščionis. Reikia pastebėti, kad vykusiai parinkta informacinė - mokslinė enciklopedijos kryptis ją pastato šalia geriausių tos rūšies kitų kraštų enciklopedijų. Jos leidėjams, redaktoriams ir bendradarbiams linkime sėkmės, ištvermės ir Dievo palaimos apsiimtą didingą ir atsakingą užduotį, kiek sąlygos leidžia, spėriai ir planingai įvykdyti iki galo.
Paulius Rabikauskas



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai