Mažosios Lietuvos nutautinimas yra įvykęs įvairiais etapais ir įvairiais būdais. Tarp kitų pažymėtinas ir lietuviškų vietovardžių vokietinimas. Vokietinimas vyko įvairiais laikais ir yra palietęs nemaža lietuviškų ar baltiškų vietovardžių.
Čia paminėsime tik porą, atliktų paskutiniais hitlerinės Vokietijos laikais. H. Kirrinis (pats suvokietėjęs lietuvis) savo darbeliu „Die neuen Ortsnamen im Nordostlichen Ostpreussen“ Geographische Anzeiger, 1938, pusi. 463—465) duoda tokią lentelę, iš kurios ryškėja naujų vardų skaičiai ir nuošimčiai palyginus su senaisiais:
Apskritis |
Plotas km |
Vietovių skaičius |
Naujų Skaičius |
vietovarddžių
% |
1. Goldapės |
993 |
174 |
134 |
77,0 |
2. Darkiemio |
760 |
165 |
119 |
72,1 |
3. Tilžės—Ragainės |
1100 |
279 |
191 |
68,5 |
4. Gumbinės |
729 |
165 |
112 |
67,9 |
5. Pilkalnio |
1061 |
249 |
167 |
67,1 |
6. Treuburgo |
856 |
101 |
61 |
60,4 |
7. Stalupėnų |
704 |
199 |
118 |
59,3 |
8. Pakalnės |
1004 |
237 |
119 |
50,2 |
9. Įsručio |
1161 |
202 |
101 |
50.0 |
10. Unguros |
923 |
78 |
22 |
28,2 |
Viso |
9.291 |
1849 |
1144 |
|
Yra išleistas pakeistų vietovardžių pilnas sąrašas ir žemėlapis. Čia skelbiami pakeitimai yra atlikti tik 1938 metais birželio mėnesį. Tai tik vieno suvokietinimo saldo, o jų buvo, deja, ne vienas.
Tas pats H. Kirrinis: „Die neuen Ortsnamen im Hauptgestut Trakehnen“ (Geographisehe Anzeiger, 1941. pusi. 292—293) skelbia naują suvokietintų vietovardžių sąrašą. Jis rašo: „Im Juni 1938 im nordostlichen Ostpreussen rd. 1150 Ortsnamen geandert wurde, d. h. 62% aller Land gemeinden erhielten neue Namen“. Esą, nauji vietovardžiai geriau išreiškia geografines sąlygas (Gegebenheiten) ir permainingą šio krašto istoriją. Nauji vardai esą galima geriau ištarti, kadangi pirmieji buvę beprasmiai (sirinfrei und schvver aussprechbar). Faktiškai viskas statoma aukštyn kojomis ir yra gėdingas šio krašto praeities falsifikavimas.
Esą, Trakėnų žirgynas yra „arklių šventenybė“ OHeiligtum der Pferde). Suprantama. Surandami nauji dievai ir naujos šventenybės. Panašiai seniau rašė ir vienas iš Prūsijos karalių savo ministeriui Jordanui, (žr. pas A. Teznerį). Tai vis gėdingi iš Mažosios Lietuvos pasityčiojimai.
Pagal H. Kirrinį žirgyno, turinčio 6021 ha rajone buvo pakeisti šie vietovardžiai:
Buvo rašoma Naujas vardas
Bajohrgallen = Golzfelde
Gardschen = Schwichshof
Taukenischken = Belowsruh
Danzkehnien = Ottinger
Jodschlauken = Domhartshof
Kalpakin = Konigseichen
Alt-Buduponen = Altpreussenfelde
Neu-Buduponen = Neupreussenfelde
Raudonathen = Kattenhof
Kraupischken = Breitenstein
Pirmieji, penki yra asmenvardžiai. Pirmiausia čia pagerbtas Baltijos valstybių prispaudėjas ir naikintojas jų nepriklausomybės kovose generolas Golzas, o kiti buvę „landstahlmeisterai“ ir žirgynų viršininkai. Taigi nauji vietovardžiai ir „skambūs“ ir „prasmingi“.
Šitais ir kitais metodais labai skubiu tempu buvo Mažojoje Lietuvoje naikinama visa, kas ten buvo lietuviška, o paskui, užmerkus akis. buvo tvirtinama, kad tai perdėm vokiškas kraštas ir svarbiausias tramplynas vokiškai ekspansijai į Rytus.
|