Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
41 TARPTAUTINIS EUCHARISTINIS KONGRESAS PHILADELPHIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Tarptautiniai eucharistiniai kongresai yra tapę dinamiška proga minioms katalikų sutelkti ir jų tikėjimui į Kristų Švč. Sakramente sustiprinti. Tai atviro religinio išpažinimo didingos manifestacijos, kurių metu atliekami iškilmingi liturginiai veiksmai ir eucharistinėje šviesoje sprendžiamos aktualios laiko problemos.
Tokių kongresų pradžia buvo gana kukli ir jų istorija dar neilga. Pradėti jie privačia iniciatyva Prancūzijoje XIX-to amžiaus gale. Dievobaiminga moteris Marie-Marthe Tamisier ryžosi organizuoti eucharistines maldininkų keliones savo krašte, kurių pirmoji atlikta 1874. Ji laikoma eucharistinių kongresų užuomazga. Pirmasis tikras tarptautinis eucharistinis kongresas suruoštas 1881 Lille mieste Prancūzijoje, laiminant pop. Leonui XIII. Dalyvavo 4,000 maldininkų iš 10 valstybių. Tai labai siaura srovelė, palyginus ją su dabartinių kongresų užtvinusių minių upe.

Pradžia kukli, bet ateitis didinga. Per tą neilgą laiką nuo pirmojo tarptautinio eucharistinio kongreso iki paskutiniojo, suruošto šią vasarą Philadelphijoje, gausi jų serija ne-benutrūko. Paprastai jie įvyksta kas dveji metai, jeigu nepasitaiko kokių ypatingų tarptautinių sutrikimų, kliudančių žmonėms susirinkti. Antrojo pasaulinio karo laiku nuo 1938 iki 1952 tarptautinių eucharistinių kongresų nebuvo. Jų esame turėję 41 visuose kontinentuose. Jungtinėse Amerikos Valstybėse yra buvę du — vienas 1926 Chicagoje, antras šiemet rugpiūčio 1-8 Philadelphijoje. Jis sutapo su šio krašto 200 metų nepriklausomybės jubiliejumi. Kongreso bendrasis šūkis buvo — Eucharistija ir žmogaus alkis.

Iškilmingas kongreso atidarymas sekmadienį atliktas vadovaujant popiežiaus delegatui Australijos kard. James Knox, gyvenančiam Romoje. Tai buvo didžiai įspūdinga religinė manifestacija Philadelphijos šventųjų Petro ir Pauliaus katedroje apie vidudienį. Į katedrą įžengta procesijoje, giedant chorams. Bendras mišias, vadovaujant Šv. Tėvo atstovui, laikė apie 200 kunigų, vyskupų ir kardinolų. Po mišių nuneštas Švč. Sakramentas į lauke paruoštą altorių. 8 vai. vakaro buvo eucharistinė procesija į meno muziejų. Pirmosios dienos kongreso šūkis — Eucharistija ir Dievo alkis.

Antrajai kongreso dienai (pirmadieniui) toną davė šūkis "Eucharistija ir duonos alkis". Tai pati aktualiausia tema, kai tiek daug žmonių pasaulyje gyvena pusbadžiu ar net tiesiog miršta badu. Jai įvairiopai išskleisti pakviesti žymūs kalbėtojai bei kovotojai už alkano žmogaus gerovę. Gailestingumo nuotaikai sukelti jau iš vakaro paruoštas kelias Motinos Teresės spaudos konferencijai. Ji, daugelio laikoma herojiška šio amžiaus pasiaukojimo šventąja, dirba Kalkutos mieste Indijoje — pačioj vargingiausioj daly. Ji taip pat su savo vienuolijos seserim aptarnauja ir kitų šalių skurdžiausius didmiesčių užkampius. Motina Teresė spaudos konferencijoj pareiškė neturinti laiko užsiimti politika — jos darbas tarnauti badaujantiems ir mirštantiems. Pagrindiniai gi antrosios dienos kalbėtojai buvo Jėzuitų generalinis vyresnysis P. Arrupe, Indijos arkivysk. I. D' Sousa, C. Chavez, ta pati Motina Teresė, vysk. J. Raush, arkivysk. Helder Camara, vysk. F. Claver ir kard. J. Cordeiro. Jie iš visų pusių palietė įvairiose pasaulio šalyse badaujančio žmogaus tragediją ir apeliavo į sočiųjų sąžines. Eucharistinis kongresas šiuo atžvilgiu neliko tik pagalbos šaukiąs balsas — jo metu į neturtingiausią pasauly valstybę Bangladesh pasiųsta pilnas laivas maisto už 5 milijonus dolerių. Tai kongreso proga sutelktos aukos. Tą pačią dieną šeimos klausimais kalbėjo Monaco valstybėlės valdovai — princesė Grace Kelly, gimusi Philadelphijoj, ir jos vyras princas Rainier.

Kongreso trečiosios dienos (antradienio) turinį apibūdina šūkis — Eucharistija ir laisvės bei teisingumo alkis. Si diena — kenčiančiųjų fizinius skausmus ir persekiojimus paguodos šventė. Atskiros mišios laikyta ligoniams-invalidams, seneliams ir tautinėms mažumoms, kurių gimtieji kraštai komunistų naguose. Kalbėjo Chicagos kard. J. Cody, iš Vatikano arkivysk. G. Benelli, kovingasis Brazilijos arkivysk. Dom Kal-der Camara ir taip pat Motina Teresė.

Ketvirtoji kongreso diena (trečiadienis) skirta kitai gyvybinei problemai — pašaukimams į dvasininkus gvildenti. Jos šūkis — Eucharistija ir dvasios alkis. Pašaukimams išmelsti tą pilną dieną bažnyčiose buvo išstatytas Švč. Sakramentas visose Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Pagrindinis kalbėtojas — Belgijos kard. L. Suenens.
Penktoji kongreso diena (ketvirtadienis) pažymėta šūkiu — Eucharistija ir tiesos alkis. Tai visų žmonių — žemės keleivių diena. Joje savo mišias turėjo įvairios grupės, siejančios save su piligrimine žmogaus dalia, kaip Amerikos indėnai, charizmatininkai, ekumenizmo puoselėtojai . . . Pagrindines kalbas pasakė Olandijos kard. J. Willebrands, Washingtono kard. W. Baum ir t.t.

Šeštoji kongreso diena (penktadienis) skirta jaunimui. Kalbėtojai parinkti pasižymėję auklėjime, vadovavime ir turį pasitikėjimą vaikuose bei tėvuose, kaip kard. S. Pignado-li, Ehvood Kieser, kun. Alfred Mc Bride ir sesuo C. Hartung, O.S.B. Mišios įvairiom valandom prieš pietus ir po pietų buvo vaikams, kariams, paaugliams, Trečiojo šv. Pranciškaus ordino bei Marijos draugijų nariams. Dienos šūkis — Eucharistija ir supratimo alkis.

Septintoji kongreso diena (šeštadienis) teko visiems. Šūkis — Eucharistija ir taikos alkis. Visą dieną vyko iškilmingi tautybių pasirodymai. Lietuviai gražiausias pamaldas-mišias turėjo pačioje Philadelphijos katedroje. Bažnyčia buvo pilna žmonių. Taip pet netrūko procesijų. Iškilmes apvainikavo naktinė Švč. Sakramento adoracija.

Eucharistinio kongreso uždarymas buvo iškilmingesnis už atidarymą. Į Kennedy stadioną susirinko apie 100,000 žmonių. Atsilankė ir JAV prez. Gerald Fordas, kuris pasakė nuoširdžią kalbą, išreikšdamas pagarbą negimusio žmogaus gyvybei ir susilaukdamas kongreso dalyvių dėkingumo. Prieš iškilmingas mišias radijo bangom kongresui perduota popiežiaus Pauliaus VI neilga kalba apie eucharistijos vaidmenį, jungianti žmoniją į vieną šeimą. Po to kongreso pabaigos jungtines mišias laikė popiežiaus legatas kard. James Knox, giedant didžiuliam chorui amerikiečio kompozitoriaus Delio Gioio specialiai parašytas mišias. Apeigose buvo atvertas visas galimas liturginis didingumas ir grožis.

Per aštuonias dienas 41 tarptautiniame eucharistiniame kongrese Philadelphijoj dalyvavo apie milijoną žmonių iš viso pasaulio šalių. Net ir Rusija iš Lietuvos leido atvykti dviem vyskupam, L. Povilo-niui ir ~R. Krikščiūnui, su būreliu lietuvių kunigų. Be liturginių manifestacijų, mišių, procesijų, adoracijų ir kalbų bei konferencijų, kurių čia neįmanoma suminėti, visą savaitę įvairiose vietose vyko koncertai, parodos ir tautiniai bei grupiniai pasirodymai. Taip pat ir lietuviai per visas 8 dienas turėjo savo atskiras pamaldas, susirinkimus, posėdžius, koncertą. Apie mūsiškių dalyvavimą kongrese bus atskiras pranešimas ateinančiame "Aidų" numery. Spėjama, kad iš kitų valstybių kongrese buvo apie 20,000 maldininkų, kiti — amerikiečiai. Daug parodyta organizacinio sugebėjimo, atvežant ekskursijas iš artimų bei tolimų parapijų ir vyskupijų, telkiant lėšas, priimant svečius, tvarkant minias . . . Tai daryta iš pagarbos Kristui Eucharistijoje ir iš meilės žmogui, kurio dvasinės bei medžiaginės problemos ten buvo iškeltos. Jos turėjo pajudinti pasaulio sąžinę. Deja, Amerikos didžioji liberalinė spauda savo puslapiuose neskyrė pilno dėmesio šiam įvykiui, nors ir neignoravo. Kaip paprastai, kasdieninės reikšmės reikalams ir kongreso metu buvo paaukoti dienraščių puslapiai bei televizijos programų valandos. Bet vis tiek niekas neišdrįso rašyti ar sakyti, kaip dabar mėgstama, jog tokia išorinė manifestacija buvusi pinigų mėtymas. Jos reikšmę, matyt, pajuto ir tie, kurie norėtų tylios ir apvožtos religijos.
Leonardas Andriekus


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai