Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ALDONA ERETAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Skrupskelienė   
Š.m. vasario 12 Bielefelde, Vakarų Vokietijoje, mirė to miesto teatro aktorė Aldona Eretaitė, turėjusi didelį pasisekimą scenoje ir palikusi savo vardą šio miesto teatro istorijoj. Teatro direktorius, apgailestaudamas jos mirtį, pripažino, kad tai yra skaudus smūgis teatrui, nes ji buvo viena iš pačių gerųjų aktorių. Ji brėžė standartus.
Aldona, literatūros profesoriaus ir visuomenės veikėjo Juozo Ereto ir svetimųjų kalbų mokytojos Onos Ja-kaitytės duktė, gimė Kaune 1928 kovo 13. Taigi mirtis nutraukė jos gyvenimą, nesulaukus nė 48 metų amžiaus. Mokytis pradėjo Kaune, vėliau lankė gimnaziją Šakiuose. Rusų armijai okupavus kraštą, su visa šeima pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno savo tėvo gimtajame mieste, Šveicarijos Bazely.

Aktorė augo ir brendo labai turtingoj kultūrinėj atmosferoj, labai skirtinguose pasauliuose, iš kurių ji galėjo pasiimti visa, kas geriausia vienur ir kitur. Savo vaiko dienas ir paauglystę išgyveno Lietuvoj, atostogas dažnai praleisdavo motinos ūky, pramonės ir mašinų dar nepaliestoj gamtoj, arti paprasto kaimo žmogaus. Šį jaukų labiau dvasines vertybes branginantį kampelį jai teko vėliau pakeisti į vakarietiškąjį racionalų pasaulį. Visa šeima buvo jautri menui, muzikai, gražiam žodžiui. Seserys mėgo smuiką, fortepijoną, o tėvas profesorius tol taisęs savo straipsnių kalbą, kol žodis pasiekdavo skaitytoją išpuoselėtas, originalus ir skambus.

Vaidybiniai gabumai ir charakteris pasirodė jau labai anksti. Jos bendraklasės iš Bazelio laikų prisimena ją kaip mielą draugę, pasiruošusią visuomet padėti, ir kaip labai gabų žmogų, žavinčią asmenybę, dariusią joms įtakos, skirtingą nuo kitų. Rimtai vaidybą studijuoti aktorė pradėjo Zuericho vaidybos mokykloj. Baigusi ją su pažymėjimu, ji tuoj buvo teatro žmonių pastebėta ir pakviesta į Zuericho teatrą, kur ji debiutavo ir kurį laiką vaidino. Toliau jos scenos kelias ėjo per kelis žymius Vokietijos teatrus. Tai, ką jai davė jos įgimtas talentas ir Zuericho mokykla, gražiausiai išsiskleidė per tuos septynerius metus, kuriuos ji praleido Mannheime (Na-tionaltheater). Ji pati juos vadina geriausiais savo sceninio darbo metais. Vėliau ji trejetą metų vaidino Goettingene (Deutsches Theater), dvylikai metų persikėlė į Kielį, pagaliau į Bielefeldą, kur ankstyva mirtis suardė ateities planus, kuriuos ji drąsiai brėžė, pasitikėdama nugalėsianti ligą. Be teatrinės scenos darbo, aktorė buvo surengus Europos lietuviams porą poezijos rečitalių, o 1968 — Chicagoje ir Los Angeles. Ji buvo taip pat ir šokių šventės pranešėja tais metais.

Aldona Eretaitė kaip menininkė buvo ryški asmenybė, stiprių charakterių scenoj kūrėja. Jos vaidintų rolių skalė yra labai plati. Tiek teatro kritikai Vokietijoje, tiek čia lietuviai recenzentai po jos rečitalio Chicagoje pastebėjo, kas aktorė sugeba tikrai meistriškai, su precizija ir įtikinančiai atkurti labai įvairaus charakterio žmones. Jos repertuare buvo Pirandello, Giorgio Strehler, Hauptmannas, Ibsenas, Schilleris, Goethe, Lorca, O'Caseys ir Arthur Miller. Publika gėrėjosi ja tokiose rolėse, kaip Margaritos ("Faust"), Desdemonos ("Otelio"), nuotakos ("Kraujo vestuvės' ), ji buvo įspūdinga ir veikale "Tagebuch der Anne Frank", bet puikiai atlikdavo ir lengvesnes roles, nevengė nė komiškų. Kai ji vaidino Liubą Koestlerio dramoj "Sonnenfinsternis", teatras turėjo parūpinti jai policijos apsaugą, važiuojant vaidinti, nes kai kurie visuomenės sluoksniai, jautęsi Koestlerio veikalo paliesti, grasino ją pagrobti. Tačiau tikrai nenykstanti atminimą, kaip rašo "Mannheimer Morgen" laikraščio kritikas, paliks Aldonos Eretaitės suvaidintos Bert-hold Brechto rolės. Šį žymųjį vokiečių dramaturgą ir režisorių (1898-1956), kurio dramų yra išversta ir į lietuvių kalbą ir išleista vardu "Motušė Kuraž", aktorė sutiko pačioj savo teatrinės karjeros pradžioj, ką tik baigus vaidybos mokyklą. Ji dirbo kartu su autorium, kai šis Zuericho teatro scenoj ieškojo ir realizavo idealų jo "Antigonos" apipavidalinimą. Ją traukė Brechto dėmesys nuskriaustiems ir kenčiantiems, o jos pačios jautrumas socialiniam teisingumui padėjo jai sukurti neužmirštamus skriaudžiamųjų charakterius, pvz. Shen Te rolę Brechto pjesėje "Der gute Mensch von Sezuan". Ji vaidino ir kitas didesnes Brechto roles, pvz. Teresa Carrar, bet ypač išgarsėjo atlikdama nebylės Kotrynos rolę dramoj "Mut-ter Courage". Naudodamasi tik mimika ir gestais, ji pajėgdavo giliai sukrėsti žiūrovus ir buvo kviečiama kaip viešnia aktorė į kitus teatrus šiai rolei atlikti.

Per visą savo iškilią teatro karjerą aktorė liko ištikima savo gimtajam kraštui ir motinos kalbai. Tiek "Mannheimer Morgen", tiek "Goet-tinger Tageblatt" ar "Westfalishe Zeitung", t.y. laikraščiai tų miestų, kurių teatruose ji vaidino, žinojo jos lietuvišką kilmę. Jos mirties proga rašytuose straipsniuose visur buvo pažymėta, kad ji yra kilusi iš Lietuvos ir kad lietuvių kalba yra jos gimtoji kalba, kuria ji tebekalba su savo tėvais. Ji palaidota Bazelio kapinėse, šalia savo motinos. Ant jos kapo, pridengto daugybės vainikų, kuriuos atsiuntė jos teatrinio darbo kolegos ir gerbėjai, matyt ir vieno vainiko lietuviškas užrašas "nuo tėtės". Jos kūrybingam gyvenimui prisiminti pasirodė nedidelis vokiečių kalba leidinėlis "Abschied von Aldona", kuris baigiasi lietuviškuoju "Amžiną atilsį duok jai, Viešpatie".

Aldona Eretaitė buvo ištekėjus už dr. Otto Lange, universiteto dėstytojo Oldenburge. Jis buvo ją atlydėjęs į JAV, nors ir nedalyvavo šokių šventėj Chicagoj. Šeima džiaugėsi augindama dukrelę Annette-Onytę.
A. Skrupskelienė
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai