Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAV LIETUVIŲ KRONIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   
The Lithuanians in America 1651-1975. A Chronology & Fact Book. Compiled and edited by ALGIRDAS M. BUDREC-KIS. Ethnic Chronology Series Number 21. 1976 Oceana Publications, Inc. Dobbs Ferry, New York. 174 psl.

Tai dar viena knyga, išleista anglų kalba, minint JAV 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Joje Amerikoje gimęs ir mokslus išėjęs Algirdas M. Budreckis stengiasi atskleisti lietuvių ateivių įnašą į šio krašto gyvenimą. Kiek žinoma, knygą užsakė ir išleido Oceana leidykla, kuri autoriui nurodė veikalo paskirtį ir davė griežtai apibrėžtus rėmus. Leidinys skiriamas daugiau eiliniams skaitytojams, kurie domisi JAV lietuviais ar savo lietuviška kilme. Knygą rašydamas, autorius turėjo ribotis įvykiais, surikiuotais chronologinėje eilėje, ir juos atskleidžiančia dokumentacija. Dar jam buvo leista gale įdėti kelis priedus, bibliografiją ir vardų turinį. Atskirų skyrių ir visos knygos puslapių skaičius taip pat buvo apribotas. Autoriui tik reikėjo surinkti lietuvių gyvenimą JAV charakterizuojančius įvykius ir nurodyti juos atskleidžiančius šaltinius. Šį darbą jis atliko gana kruopščiai.

Jau knygos įvade autorius pasako, kad lietuviai į Šiaurės Ameriką pradėjo atvykti XVII amžiaus viduryje ir kad dabar daugiau kaip 1,600,000 amerikiečių yra lietuvių kilmės. Jis mano, kad dabar Pennsylvanijoje yra daugiau kaip pusė milijono lietuvių kilmės gyventojų. Lietuvių atvykimą į Šiaurės Ameriką autorius suskirsto laikotarpiais, arba bangomis.

Pirmoje bangoje buvo kilmingieji, kariai, mokslininkai ir amatininkai. Tai daugiausia protestantai, kurie, sukūrę anglosaksiškas šeimas, greitai nutautėjo. Antroje bangoje buvo kariai bajorai ir kilmingieji, dalyvavusieji Amerikos nepriklausomybės kovose. Kovoms pasibaigus, daugumas jų grįžo į savo kraštą. Trečioji banga buvo 1831 m. sukilimo dalyviai, kariai ir patriotai kunigai. Jie buvo politiniai emigrantai, persiėmę Lietuvos - Lenkijos respublikos idealais. Ketvirtoji banga į JAV atnešė apie 500,000 lietuvių, nes jos laikotarpis truko apie 50 metų (1868-1914). Šios bangos emigrantai skyrėsi nuo ankstesniųjų, nes daugumas jų nebuvo prolenkiškos orientacijos. Jie jau buvo paveikti lietuviško atgimimo dvasios, dėl to savo energiją skyrė lietuviškų laikraščių ir knygų leidimui, pašalpinių bei kultūrini draugijų ir parapijų kūrimui. Jie dirbo fabrikuose, kasyklose ir geležinkelių tiesime. Penktoji banga buvo negausi, tik 30,000, nes tai buvo nepriklausomos Lietuvos laikotarpis. Ji ankstesnei ateivijai atnešė inteligentiją ir vadus. Šeštąją bangą sudarė II-ojo pasaulinio karo politiniai pabėgėliai nuo komunistų priespaudos (1949-1953). Jų- taip pat dauguma buvo inteligentai, kultūrininkai ir profesionalai. Jie ir jų JAV mokslus baigusieji vaikai atgaivino susidomėjimą lietuvių kultūra ir palikimu.

Šią Amerikos lietuvių kroniką autorius pradeda 1651 m., kai New Amsterdamo (dabar Nevv Yorko) olandai sugriovė švedų tvirtovę Nassau. Tada gubernatorius P. Stuy-vesant švedų paniekinimui ją pavadino Kazimieru. Mat, švedai tuo metu kariavo su Lietuva ir Lenkija. 1659 m. į New Amsterdamą atvyko mokytojas ir daktaras Karolis Kuršius, kuris atidarė pirmąją aukštesnę lotyniška mokyklą. 1662 m. atvyko grupė lietuvių protestantų. 1777 m. Tadas Kosciuška už nuopelnus JAV kongrese buvo pakeltas brigados generolu. Vėliau atvyko eilė Lietuvos didikų.

Atsiranda ir lietuvių kunigų. 1793 — kun. P. Klugė iš Gumbinės, 1795 III. 18 įšventinamas Gediminaičių dinastijos Demetrijus A. Galicinas, apaštalavęs Pennsylvanijoje. 1797 1867 m. atvyksta daugelis sukilimų dalyvių. Jų tarpe 1838 kun. L. Je-sykovičius, 1866 — kun. J. Juškevičius ir kun. A. Strupinskas, buvęs sukilėlių kapelionas.

Nuo 1867 m. pradeda atvykti didesnės grupės. Jaunuoliai bėga nuo tarnybos rusų kariuomenėje. Vyrai ir mergaitės vyksta ieškoti geresnio uždarbio ir pragyvenimo. 1869 m. susidarė užuomazga pirmosios kolonijos Danville, Pa., 1870 m. organizuojasi lietuviai Waterbury, Conn.. Cleveland, Ohio, ir Chicago, 111. 1871 m. Shamokin, Pa., bendrai su lenkais įkuriama pašalpinė Šv. Alberto draugija. Tuo pačiu metu kuriasi lietuviai Pittsburghe. New Yorke sušaukia pirmąjį savo susirinkimą. 1874 m. Tvarauskas Shamokine išleidžia pirmąjį laikraštį Lietuwiszka Gazieta. 1874 m. įkuria bendrai su lenkais Šv. Kazimiero parapiją Shenan-doah, Pa.

Maždaug nuo 1875 m. prasideda lietuvių skyrimasis nuo lenkų. Palaipsniui nyksta unijinė dvasia, ir ima reikštis tautinis atgimimas. Jis prasidėjo, kai lenkai ėmė skriausti lietuvius bendrose pašalpinėse draugijose ir parapijose. 1875 m. New Yorko lietuviai jau be lenkų įkūrė pašalpinę draugiją. Pirmasis su lenkais į atvirą kovą išėjo 1777 m. atvykęs brolis pranciškonas A. Zaicas iš Smalėnų vienuolyno. Jis pradėjo rašyti ir leisti lietuviškas knygas ir kelti lietuvių savarankiškumo reikalą. 1884 m. JAV-se jau buvo priskaitoma 15,000 lietuvių. 1885 m. Pittstone įkurta pirmoji grynai lietuviška katalikų parapija.

Su tautiniu atgimimu prasideda pačių lietuvių skaidymasis į ideologines sroves. Į JAV atvykęs J. Šliupas 1885 m. Brooklyne išleido patriotinį liberalinės pakraipos laikraštį Lietuwiszkas Balsas. Šių ideologinių srovių išdavoje išeivija suskyla. Dėl to atsiranda dvi centrinės savišalpos draugijos — Susivienyjimas Lietuvininkų Amerikoje ir Susivienymas Katalikiškų Lietuviškų Draugysčių Amerikoje. 1889 m. atvykęs kun. A. Burba bando bendram patriotiniam darbui sujungti visas sroves, bet veltui. Tuo metu jau buvo 12 lietuvių kunigų ir tiek pat parapijų.

Išryškėja ir kultūrinis lietuvių gyvenimas. 1887 m. Shenandoah įkuriamas pirmasis lietuvių orkestras. 1891 m. Chicagoje suorganizuojama lietuvių teatro draugija. Nuo 1894 m. prasideda lietuvių chorų organizavimas. Pittsburghe atidaroma pirmoji lietuviška parapijos mokykla. JAV lietuviai pradeda ruoštis lietuvių pasirodymui pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Nuo 1902 metų susidomima sportu ir prekyba.

Po 1893 m. Kražių skerdynių JAV lietuviai jau pradeda reikšti viešus protestus prieš rusų priespaudą ir reikalauja Leituvai laisvės. Leidžiama vis daugiau knygų ir laikraščių. 1906 m. sušaukta lietuvių konferencija Philadelphijoje reikalauja Lietuvai autonomijos su savo seimu Vilniuje.
Stiprėja ir katalikiškasis gyvenimas ir veikla, kyla mintis įkurti studentams šelpti Motinėlės draugiją, įsteigti centrinę Lietuvių R. Kat. Federaciją, Kunigų Vienybę ir įsteigti moksleivių susivienijimą. 1907 m. įkuriama Šv. Kazimiero seserų kongregacija. 1913 m. Chicagoje įsikuria marijonai, ir susiorganizuoja Lietuvos vyčiai.

Kilus I-ajam pasauliniam karui, visos srovės sukruto kurti nuo karo nukentėjusiai Lietuvai šelpti fondus. 1915 m. įkurta Amerikos Lietuvių Taryba 1917 m. Pittsburghe sušauktoje konferencijoje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Deklaraciją. Toliau ši taryba nuolat rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymu, o ją atstačius, ilgai darbavosi, kol JAV ją pripažino de f acto ir de jure. Visi JAV lietuviai stipriai rėmė ir Lietuvos nepriklausomybės kovas.

Sovietų 1940 m. įvykdyta Lietuvos okupacija skaudžiai palietė JAV lietuvius ir sujungė juos Lietuvos išlaisvinimo darbui. Šiam tikslui buvo įkurta Amerikos Lietuvių Taryba — ALTa ir nuo karo nukentėjusių lietuvių šelpimui ir JAV įkurdinimui Bendras Amerikos Lietuvių Fondas — BALFas.

Kai į JAV 1948 - 1953 m. atvyko apie 37,000 iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių, tai vėl pagyvėjo lietuvių gyvenimas ir veikla, įsikūrė Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvoje veikusios ateitininkų, skautų ir kitos organizacijos, pagyvėjo sportas, tautiniai šokiai, sustiprėjo spauda, įsikūrė opera. Nėra reikalo smulkiai išskaičiuoti visa tai, kas šioje JAV lietuvių kronikoje išvardinta, nes tai mums patiems žinoma. Bet reikia taip pat konstatuoti, kad, senajai kartai išmirštant, pradėjo likviduotis senieji lietuvių klubai ir pašalpinės draugijos, užsidaryti laikraščiai, mokyklos ir parapijos, ypač ten, kur naujų ateivių mažai teįsikūrė. Šių nykstančių lietuviškų institucijų, gal patriotinės ambicijos skatinamas, autorius labai mažai į šią kroniką be-į traukė.

Baigęs chronologinėn eilėn rikiuoti įvykius, autorius pereina į Documents skyrių, kuriame dokumentais grindžia kronikoje aprašytus dalykus. Iš skyriaus pavadinimo lauktume oficialių dokumentų tekstų, pirmaeilių šaltinių arba bent jų nurodymų, tačiau čia dažniausiai nurodoma tik įvairių autorių studijos ar paprasti populiaraus pobūdžio straipsniai, ir suglaustai atpasakojamas jų turinys. Tada šiam skyriui būtų geriau tikęs Sources and Lit-erature pavadinimas, bet pavadinimas Documents autoriui buvo duotas leidyklos.
Įdomūs ir šio leidinio priedai, ypač lietuvių imigracijos į JAV 1899-1914 statistikos lentelės, 1960 m. surašinėjimo duomenys sritimis ir net paskiromis valstybėmis. Pastebėtina, kad Connecticut valstybės lietuvių skaičius nepažymėtas. Tur būt, spaustuvės praleistas? Academic
Journals in English sąraše tėra tik Lituanus ir The Mariau leidžiami anglų kalba, kiti visi lietuviškai. Čia gal irgi nelaiminga korektūros klaida. Šalia skyrelio Lithuanian American Institutions pasigendama religinių institucijų. Perdaug trumpas ir vardų turinys; apima tik mažą dalį vardų, ir visai nėra vietovardžių.

Knygos tekstas parašytas paprasta mašinėle ir spaustuvėje atspaustas ofsetiniu būdu. Didžiausias spaudos trūkumas, kad mašinėlė neturėjo lietuviškų raidžių, dėl to lietinių kalbos žodžiai tekste sudarkyti. Leidykla mašinėlę su lietuviškomis raidėmis lengvai galėjo rasti.

Nežiūrint šių kritiškų pastabų ir siaurų leidinio rėmų, knyga yra naudinga visiems Amerikoje lietuvių istorija besidomintiems. Ji galės daug patarnauti ir studentams, dažnai ieškantiems žinių apie JAV lietuvius savo rašto darbams.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai