Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1977 METAI PDF Spausdinti El. paštas

Išeivių Lietuvos "pasaulėjimas"
Kadangi išeivių Lietuvos didžiuma susitelkusi Šiaurės Amerikoje, kur platesniu mastu koncentruojasi ir visokeriopas reiškimasis, tai ir šioj įprastinėj metų apžvalgoj daugiausia dėmesio tenka šio žemyno lietuvių gyvenimui. Tai galbūt vienašališka, bet sunkiai išvengiama: iš tolo sunku sekti ir įvertinti, kas kitur vyksta. Šitaip teisindamiesi (tad ir savo kaltę — bent iš dalies — išpažindami), nepamirštame, kad išeivinis bendruomeniškumas nuo pat pradžių buvo siejamas su "pasauliškumu": ne tik Pasaulio lietuvių bendruomenę sukūrėme, bet ir daugelis kitų organizacijų yra "pasaulinės". Tačiau faktiškai ryšys tarp atskirų žemynų išeivių dažnai liko tik formalus dėl didelių atstumų. Tiesa, pastaraisiais metais tas ryšys ima darytis glaudesnis — konkretėja. Tad šį kartą ir pabrėžiame šį ryšį kaip išskirtinį pereitų metų bruožą. Kas buvo jau anksčiau pradėta, tas pereitais metais itin įsitvirtino.

Glaudėja ryšys su Europa. Jau ne vienas mūsų jaunimo ansamblis lankėsi Europoje — pernai tolimosios Los Angeles "Spindulys". Lankėsi ir dainininkai (pernai dvi jų), "atsilyginimui" du europiečiai dainininkai buvo pakviesti koncertams į JAV ir Kanadą. Lietuviškųjų studijų savaitėj dalyvavo iš JAV du paskaitininkai. Svarbiausia: Vasario 16 gimnazija susilaukia iš Š. Amerikos nebe tik finansinės paramos, bet ir mokytojų bei mokinių. Pastarieji yra parama gimnazijai, bemažėjant mokinių skaičiui. Bet, antra vertus, tuo būdu Vasario 16 gimnazija pradeda pasitarnauti ir kitų kraštų jaunimui.

Ypačiai suintensyvėjo ryšys su Pietų Amerikos kraštais. Padėti tenykščiam jaunimui organizuotis ir pravesti stovyklas jau antri metai iš Š. Amerikos pasiunčiami talkininkai. Pereitais metais iš P. Amerikos buvo atsikviesti keli asmenys susipažinti su Š. Amerikos jaunimo stovyklų pravedimu. Lituanistinio švietimo reikalu su paskaitomis užpernai buvo pasiųstas J. Kavaliūnas, pernai — dr. A. Klimas. Aplankė pernai P. Ameriką ir didesnis vienetas — Hamiltono mergaičių choras "Aidas".

Net ir tolimoji Australija "priartėjo". Į dvejas tenykštes Lietuvių dienas buvo iš Š. Amerikos suorganizuotos ekskursijos, 1976 ten buvo nuvykę dainininkai N. Linkevičiūtė ir B. Prapuolenis, Hamiltono "Gyvataro" šokėjai. Pereitų metų gale Australijon iš JAV ir kitur išvyko apie 100 skautų dalyvauti ten rengiamoj stovykloj.

Taigi išties atstumai sureliatyvėjo. Turi savo reikšmę ir pagausėję turistai iš vienų žemynų į kitus. Bet tikrai reikšmingas yra visuomeninio ryšio glaudinimas. Šiam ryšiui plėsti daugiausia nusipelniusi dabartinė Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybė su Br. Nainiu priešakyje. Tik jos parama ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga sėkmingai vysto savo veiklą.

Jungtinėse Amerikos Valstybėse
Pirmiausia pažymėtina JAV Lietuvių Bendruomenės 25 metų sukaktis. Oficialiai ši sukaktis buvo paminėta Hartforde kovo 12, nes ten, Con-necticut valstijoj, LB įregistruota; šiam paminėjimui išleistas B. Raugo redaguotas leidinėlis. Vėliau šią sukaktį minėjo kitos LB apylinkės. Per amžiaus ketvirtį JAV LB išaugo į pagrindinę šio krašto lietuvių teikėją. Atskirose vietovėse, kur gausu įvairių kitų organizacijų, LB apylinkės veikla gali likti ir ribota. Bet imant visą kraštą, kaip kitur, taip ir JAV visos lietuviškosios veiklos centras yra LB: ji organizuoja didžiuosius lietuviškuosius renginius ar jiems talkina, rūpinasi lietuviškuoju švietimu ir apskritai jaunimu, jungiasi (kaip ir kituose kraštuose) į pastangas Lietuvos laisvės reikalu.

Ypatingomis sąlygomis Lietuvių Bendruomenė kūrėsi JAV: jos kūrimuisi priešinosi ir jį už-delsė senųjų išeivių baimė, kad LB užgožės jų turimąją ALT-ą. Dabar pastaroji yra pakitusi (senosios pagrindinės organizacijos gerokai sufik-tyvėjo, o prisidėjo kito pobūdžio įvairių sambūrių bei klubų) ir perėjusi į naujųjų išeivių rankas. Bet kaip iš pradžių į LB-ę priešiškai žvelgė senosios išeivijos politikai, taip dabar į LB-ę šnairuoja naujųjų išeivių "senuomenės" politikai ir aplamai senųjų partijų atstovai, tariamai gindami ALT-ą, o greičiau nepatenkinti tuo, kad nepajėgia LB-je turėti norimos įtakos. Niekas nesiima ALT-os neigti, nors ir daugelis mato jos didesnį rūpinimąsi sutelkti lėšų, negu veiklą iš rutinos išjudinti. ALT-os pagrindus griauna tie trumparegiai, kurie iš bendrinės visų JAV lietuvių organizacijos ją faktiškai paverčia tokia eks-kliuzyvistine fakcija, pagal kurios kriterijus didžioji išeivių dalis, kone visi jaunesnio amžiaus, išskiriami iš patriotų.
ALT-ai tenka moralinė atsakomybė už susiplakimą su ta aistros, o ne proto vadovaujama grupe, kuri, pasivadinusi "reorganizuotąja LB-e", su aklu įniršimu kovoja prieš LB-ę. Ypačiai "visų lietuvių" dienraštis "Naujienos" jokio padorumo nepaisančiu įkarščiu be paliovos niekina visus LB-ės veikėjus, prieidamas net ligi garbingų seniai mirusių išder-gimo: vienas šviesiausiųjų nepriklausomos Lietuvos žmonių, paskutinysis Vytauto D. universiteto rektorius St. Šalkauskis buvo apšauktas "lenkpalaikiu" (o šis filosofas kaip tik ypač daug dėmesio skyrė mūsų tautos problemoms). Ir kitoj partinėj spaudoj pasirodo "naujieniškų" tendencijų.
Sunku tiesiog suprasti visą tokį kvaitulį. Tikime, kad ir šio kvaitulio pagautieji nuoširdžiai jaučiasi atstovaują tyram patriotizmui. Betgi reikia atvirai pasakyti: visai nepatriotiškai elgiamasi, kai diena iš dienos pavardėmis vienas po kito niekinami, koneveikiami ar tiesiog šmeižiami visi, kurie tik imasi lietuviško darbo (tuo ir išsisemia visa "reorganizuotųjų" veikla, pridėjus dar nebent atsisakymą jų negarbinančios spaudos). Kas nori išlikti nedergiamas, tas turi vengti bet kokio lietuviuose pasireiškimo.

Ne patriotų tai darbas! Skelbiamasi pačiais griežčiausiais kovotojais prieš Lietuvos pavergėją, bet faktiškai kaip tik jiems pasitarnaujama sistemingu mūsų skaldymu, lietuviško darbo trukdymu, jaunesniųjų atgrasymu nuo bet kokio lietuviuose pasireiškimo. Skundžiamasi LB-je įvestu "baisiu teroru ir diktatūrine priespauda" ("Naujienose" 1976.111.15 dr. Z. Danilevičius, "reorganizuotosios" LB pirmosios tarybos pirmininkas), bet baiminamasi LB-je demokratinių rinkimų ir peršamas "federacinis principas". Šaukiama į vienybę ("Kada baigsis mūsų visų kantrybė? . . Aš šaukiu visus lietuvius į bendrą darbą lietuvybei" — ten pat tas pats), bet specialiai susiorganizuojama lietuviškajai išeivių vienybei griauti.

Per daug jau įsismaginus nežinia kokios rankos įkvepiamiems siautėjams, pernai buvo išleistas visuomenei informuoti leidinys "Gyvosios lietuvybės griovėjai Čikagoje ir kitur". Informuojama tame leidiny, į ką nukreipiami puolimai — į LB, kitas lietuviškas organizacijas, mokyklas, vienuolijas (ir jos apšaukiamos bolševikinėmis!), spaudą. Duodamas įspūdingas sąrašas visų kartų ir įvairių pažiūrų žmonių, kurie buvo "Naujienų" koneveikiami. Matyti iš to sąrašo, kad vargu ar kas iš mūsų šviesiųjų visuomenininkų ir kultūrininkų išvengė to likimo. Būtų tikę iškelti moralinę atsakomybę ir tų, kurie tą griovimo akciją iš užkulisių pasalomis inspiruoja bei slapčiomis jai pritaria ar kurie nesusivokdami ir viešai ją laimina savo sveikinimais.

Gaila tų geravalių, kuriuos suvedžioja patriotizmo skraiste prisidengusi retorinė demagogija. Gaila ir pačių suvedžiotojų. Į visą įnirtusį LB-nės ir apskritai visos išeivijos skaldymą bus taip žvelgiama, kaip į 1941 metų grupės trumparegių (nors neabejojamų patriotų) pučą prieš Laikinąją vyriausybę.

Kol tik egzaltuojamasi, o ne mąstoma, gali būti jaučiamasi teisiais — nematančiais kitos išeities, kaip imtis LB-ės griovimo. Betgi išeitis yra paprasta. Kas mato pavojų savo patriotizmui iš lankymosi Lietuvoje ar jos menininkų čia koncertuose, kas iš to keistai suprasto patriotizmo nesidomi tėvynės dabartiniu gyvenimu, kas apskritai nepajėgia skirti pavergtųjų brolių nuo pavergėjo okupanto, — tie visi gali susiburti savo bendraminčių organizacijon. Ir ta ar kita partija gali savo nariams padiktuoti tokius patriotizmo kriterijus, kurie kitiems atrodo tik paprasta trumparegystė. Tačiau tai neduoda pagrindo savo siaurą partinį nusistatymą visiems primesti ir imtis savos atskiros LB-ės organizavimo. Kiekviena bendrinė organizacija — ir LB, ir VLIK-as, ir ALT-a — turi jungti visus lietuvius, siekiančius laisvės Lietuvai. Paskutinė Lietuvos laisvinimo darbo konferencija White Plains, N.Y., 1974 rudenį priėmė blaivius sprendimus lietuvių tėvynėj ir išeivijoj bendradarbiavimo klausimu ir, pabrėžusi tolerancijos puoselėjimo reikalą, įspėjo, kad jos nesilaikymas "apgailėtinai kenkia išeivijos tautiniam solidarumui ir laisvinimo darbo sėkmei". Reikia to laikytis ir spaudai, ir "reorganizatoriams", ir pačiai ALT-ai, dalyvavusiai minėtoje konferencijoje ir pritarusiai jos nutarimams.
Kaip medicininis, taip ir visuomeninis vėžys ypač pavojingas dėl to, kad iškart jis lieka nepastebimas. Ir mūsų visuomenėje dažnas yra linkęs užmerkti akis prieš ir mūsų, kaip visų išeivių, neaplenkusį savitarpio ėdimosi vėžį, arba savotiškai jį ignoruoti, ir LB-ės skaldytojus laikant tik "antra šalimi". Deja, tai ne "šalių" klausimas: vieni dirba, o antri tik griauna. Australijos lietuviai, pergyvenę vieną tokią psichozę, gali paliudyti, kad nesunku kovą įžiebti, bet reikia ilgo laiko jos žaizdoms užgydyti.

Po pavasarį pradėto ir vėliau tęsto JAV LB-ės 25 sukakties minėjimo žymiausias vasaros įvykis buvo ateitininkų kongresas Clevelande (IX. 1-4), sutraukęs (su svečiais) apie 1000 asmenų. Šia proga išleista St. Barzduko redaguota knyga "Ateitininkų keliu". Skautai ir ateitininkai tampa dviem pagrindinėmis realiomis mūsų "partijomis", nes jose ugdosi mūsų jaunimas. Jau dabar LB-ėje "viešpatauja" ne frontininkai (kaip vis skelbia įsibauginę jų niekintojai ir pačios LB-ės "re-organizatoriai"), bet šios dvi nepartinės ir todėl aplamai lietuviškame darbe sutariančios "partijos" — vieni į mūsų visuomeninį gyvenimą atėję iš ateitininkų, antri — iš skautų. Tiek skautų, tiek ateitininkų gyvenimas svarbus visiems, kuriems rūpi mūsų ateitis.

Gausus ateitininkų kongreso dalyvių skaičius parodė, kad ši organizacija dar nėra abejingumo pagraužta. Gausu buvo ir jaunimo. Bet gausiai jis dalyvavo tik manifestacinėj programoj, o savo posėdžiams (moksleivių ir studentų) negausiai susirinko (vos po 40). Buvo keltas dvasinio atsigaivinimo reikalas, bet gana siaurai, ribojantis tik bažnytiniu aspektu. Ateitininkų federacija vykdė penkmetinius savo tarybos rinkimus. Vietoj kun. G. Kijausko AF tarybos priešakin atsistojo dr. Ad. Darnusis. Vyko ir sendraugių sąjungos centro valdybos naujam trimečiui rinkimai. Balsavimo lapelių išsiųsta 916, atgal gauta 484 — balsuotojų nuošimtis per mažas! Gal ir dėl to, kad kandidatų tebuvo tiek, kiek renkamųjų. Naujam trimečiui sendraugių centro valdybai pirmininkaus Vyt Šoliūnas (buvo J. Laučka, jam palikus JAV — J. Vaitkus). Tradicinės sendraugių stovyklos ko Dainavoj ir (programos neparengus) Kenne-bunkporte.

Rudenį Chicagoj XI.24-27 sėkmingai vyko III Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Skaityta apie 115 paskaitų bei pranešimų, kurių iš viso klausė-per 1000 asmenų. Simpoziumo metu įvyko Lituanistikos instituto VI visuotinis suvažiavimas (iš 113 narių dalyvavo 42), įkurta nauja Lietuvių biologijos ir gamtos mokslų draugija (pirm. prof. J. Genys).

Džiaugdamiesi šio mokslininkų sąskrydžio sėkme, norėtume linkėti, kad jis neliktų tik parodiniu "paradu" — turime mokslingų žmonių! Laukia jų talkos mūsų aukštesniojo lygio žurnalai. Kam sunkiau rasti laiko ar temų juose bendradarbiauti, lauktina bent jais domėjimosi — jų skaitymo. Maždaug pusės simpoziumo prelegentų nerasi tarp kultūros žurnalo skaitytojų. Vertindami II simpoziumą, rašėme: "Bet ar pakanka, kad simpoziumas sėkmingai vyko. Sėkmingai buvo pavykęs ir pirmasis. Deja, nemaža dalis jo dalyvių, grįžę namo, ir vėl pasitraukė į 'dramblio kaulo pilaites' . . . Esame parodomi, kad turime (. . .) ir mokslininkų, bet ir vėl jų nebematome, šventę pakeitus darbo dienoms". Nebus džiugu, jei ir šis simpoziumas būtų praėjęs tik kaip šventinis paradas.

Iš kitų mokslinių suvažiavimų pernai vyko III baltų literatūros konferencija Madisone, Baltų studijų instituto IV konferencija Stockholme.

Chicagoj toliau tęsta poezijos dienų (V.27-291 tradicija: paminėta O. V. Milašiaus 100 metų gimimo sukaktis, šventėn iš toliau buvo pakviesti A. Vaičiulaitis ir T. Venclova. Literatūros vakarų buvo surengta visose didesnėse kolonijose, ne tik po vieną, bet ir po du ar tris. Gausiausiai kelionių atliko A. Gustaitis ir T. Venclova. Iš tolimųjų išvykų: B. Brazdžionis iš Los Angeles buvo pakviestas į Clevelandą ir Chicagą. A. Vaičiulaitis iš Washingtono — Floridon ir Bostonan, A. Baronas iš Chicagos į New Yorką. Alė Rūta iš Kalifornijos į Detroitą, etc. Atsiimti LRD premijai iš Izraelio į JAV buvo atvykęs I. Meras. Europos rašytojai buvo literatūros vakarui sutelkti Lietuviškųjų studijų savaitėj prie Londono, Anglijoj.
Kaip paprastai, surengta literatūros vakarų ir kai kuriuose suvažiavimuose, stovyklose, Ken-nebunkporto vasarvietėj. Daug kur minėtos rašytojų O. V. Milašiaus, M. Pečkauskaitės, B. Sruogos sukaktys. Iš kitų pernai dar minėtos dr. J. Basanavičiaus ir arkiv. J. Matulaičio sukaktys.

Teatro festivalis, muzikiniai įvykiai, dailės parodos toliau aptariama atitinkamuose skirsneliuose.

Naujos valdybos rinkimus vykdė Lietuvių žurnalistų sąjunga, kuriai dvi kadencijas (6 metus1 buvo vadovavęs J. Vaišnys; nauja valdyba sudaryta Los Angeles. Žurnalistų nestokojame — rinkimuose dalyvavo 162! Vargonininkų-muzikų 52-me seime vietoj mirusio pirmininko A. Kačanaus-ko išrinktas V. Kerbelis. Dainavoj vyko tradicinė mokytojų studijinė savaitė; Atlanto pakraščio mokytojai buvo suvažiavę į New Yorką. Dvimeti-nis gydytojų suvažiavimas buvo Clevelande, pirmininką J. Balčiūną pakeitė A. Pacevičius iš Kanados. Illinois gydytojų draugija paskyrė 1000 dol. LB Švietimo tarybai.

Neolituanai Chicagoj paminėjo 55 metų sukaktį, išleido savo orkestro plokštelę (nebebuvo girdėti nė apie bandymą atgaivinti stovyklas). Santaros-Šviesos suvažiavimas tradicinėj Tabor Far-moj buvo turiningos programos ( vienas posėdis skirtas prof. A. J. Greimo sukakčiai; darė pranešimus keturi disidentai) ir sulaukė nemaža svečių.

Šauliai vietoj tradicinės vasaros stovyklos surengė du savaitgalius (prie Chicagos ir Kenne-bunkporte). Karių "Ramovės" suvažiavimas Chica-goj pavasarį, pagal "Draugą", vyko "gana įtemptoje nuotaikoje"; nauja valdyba išrinkta Cleve-lande. ŠALFASS (sportininkai) savo suvažiavime C leve landė paminėjo 25 metų sukaktį ir įsijungė į PLB kaip savarankus padalinys.

Tautinės sąjungos XV-sis seimas vyko Phila-delphijoj, nauja valdyba sudaryta Los Angeles su A. Mažeika priešakyje (anksčiau pirmininkavo E. Čekienė). Krikščionių demokratų sąjungos konferencija buvo Chicagoj, išleista knyga apie arkiv. M. Reinį. LFB (frontininkų) vyr. valdybai pirmininkauja inž. J. Ardys; nauja taryba išrinkta trejiem metam (balsavimo lapelių išsiųsta 329, balsavo tradiciškai 213), Dainavoj surengta savaitės stovykla, Los Angeles — politinių studijų savaitgalis. Valstiečiams liaudininkams pirmininkavimą perėmė M. Mackevičius. Apie kitų politinių partijų ar sąjūdžių veiklą nebuvo nieko girdėti.
Vyčių 64-sis seimas vyko Providence (turima apie 2400 narių), katalikių moterų — Worces-tery, Kunigų Vienybės suvažiavimas — Putname.

Tarp kitų rezoliucijų Kunigų Vienybė priėmė ir tokią aktualią: "Suvažiavimas apgailestauja, kad itsiranda kunigų, kurie prasilenkia su savo pašaukimo paskirtim, prisideda prie puolančių lietuvių vienuolijas, jų spaudą, ardo lietuvių vieningą darbą".

Lietuvių Fondas rudenį buvo sutelkęs 1.381.415 dol. ir turėjo 4361 narį. Taigi jau žymiai pasistūmėta į pusantro milijono.

Kituose kraštuose
Kanados lietuvių gyvenimas taip artimai susijęs su JAV, kad, galima sakyti, neformaliai susidaro viena Šiaurės Amerikos išeivinė bendruomenė.
Kanados LB pernai taip pat paminėjo 25 metų sukaktį ir vykdė LB tarybos rinkimus. Tokių sunkumų savo darbe Kanados LB nesutinka, kaip JAV LB. Tad ir naujos LB tarybos rinkimai vyko sklandžiai — gal net "per sklandžiai": nesant varžybų, ne vienoj apylinkėj kandidatų tebuvo tiek, kiek renkamųjų, ir jie buvo išrinkti aklamaciniu būdu. Naujam trimečiui Kanados LB krašto valdybos pirmininku perrinktas J. R. Simanavičius. Kanados lietuvių 23-ji diena pernai rengta Londone ir daugiausia skirta jaunimui. Jaunimo (bendrinės sąjungos pirm. P. Kuras) veikla pagyvėjusi. Pirmąkart surengta jaunimo stovykla prie Calgary — Vakaruose. Turėjo savo suvažiavimus mokytojai, gydytojai, katalikės moterys, šauliai. VLIK-o veiklą finansuojančiam Tautos fondui pernai Kanados lietuviai sutelkė 26.000 dol., daugiau negu JAV (23.4000 dol.).

Europos lietuvių centriniu renginiu reikia laikyti lietuviškųjų studijų savaitę. XXIV-oji tokia savaitė pernai pirmąkart vyko Anglijoj, netoliese Londono. Tai ne iš vardo studijų savaitės: visi ne tik klauso visų paskaitų, bet ir išsamiai jas diskutuoja. Tuščio laiko nelieka! "Amerikiečiams" nebūtų lengva taip rimtai susikaupti, nesgi ne veltui JAV prie "studijų" vis pridedama ir "poilsio". Pernykštėj savaitėj skaityta 12 paskaitų, dalyvių buvo apie 160 iš 12 kraštų. Jai vadovavo V. Natkevičius.

Anglijoj tuo pačiu metu vyko skautų-jaunimo stovykla (apie 100 dalyvių): du trečdaliu sudarė vietos jaunimas, trečdalį Vokietijos, tad buvo verčiamasi trimis kalbomis. D. Britanijos lietuvių sąjunga šventė 30 metų sukaktį, surengtas jaunimui seminaras, pradėtas leisti biuletenis (anglų kalba). Socialistai buvo suvažiavę Skotijon į Bell-shill, kur prieš 70 metų pradėtas leisti "Rank-pelnis".
Vokietijos LB pernai buvo irgi pergyvenusi krašto valdybos krizę. Reikia tikėtis, kad rudenį vykę LB tarybos rinkimai bus išaiškinę padėtį. Lietuvių kultūros draugija surengė studijinį seminarą. Jaunimas išsijudinęs būsimojo IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso (Vokietijoj) rengimui. Mūnchene jaunimą telkia A. Grinienės vadovaujamas tautinių šokių "Ratukas".
Australijoj, iš tolo sprendžiant, laikomasi "po senovei", bet vis dažniau girdimas rūpestis dėl ateities. Australijos LB krašto valdybai nuo 1977 pradžios vadovauja viduriniosios kartos prof. A. Kabaila (švietimo ir kultūros reikalams narys — dr. R. Zakarevičius). Katalikų federacija metų gale rinkosi savo XIII-jam suvažiavimui. Skautai, laukdami svečių ir iš kitų kraštų, rengėsi jau šių metų (1978) pačioj pradžioj atidarytai VI tautinei stovyklai.
Brazilijos lietuviai minėjo imigracijos 50 metų sukaktį ir išleido jai skirtą didesnį leidinį "Cin-ąuentenario 1926-1976 Penkiasdešimtmetis". Ve-necuelos L (Savišalpos) B suvažiavime krašto valdybos pirmininku išrinktas J. Kukanauza. Nuo 1949 su maža pertrauka Venecuelos LSB vadovavo VI. Venckus.
Savo sukaktis minėjo šie mūsų leidiniai: "Garsas", — 60 metų (JAV), "Argentinos lietuvių balsas" — 50, "Europos lietuvis" — 30 metų (po K. Barėno redagavimą perėmė J. Lūža). Sese-

KUN. STASYS YLA, š.m. sausio 5 d. sulaukęs 70 m. amžiaus. Žr. 46 psl.

rys kazimierietės šventė 70 metų sukaktį, ateitininkių "Giedros korporacija" — 50, Baltų moterų taryba — 30 m. Philadelphijos lietuvių klubas atšventė 70 m., iš parapijų — po 60 m. — Albany ir Clevelando šv. Jurgio, 50 m. — Chi-cagos Market Parko (jauniausia ten).

Jaunimo sūkuriuose
Akivaizdžiausiai regime savo jaunimą tautinių šokių sambūriuose — jaunimo ansambliuose, kaip jie paprastai vadinami. Kiekvienas jų ne tik savo kolonijos lietuvių renginiuose dažnai pasirodo, bet neretai lietuviams atstovauja ir kitų tarpe. Kiek kuris sambūris yra gyvas, ypačiai rodo jo judrumas. Žinoma, po tolimesnių ar gausesnių išvykų atsiranda nuovargio (jei ne pačiam jaunimui, tai jo vadovams). Todėl natūralu, kad po tautinių šokių šventės (1976) pereitais metais kai kurie sambūriai menkiau besireiškė: pvz., apie Detroito "Šilainę" buvo rašoma, kad ji atgaivinta, o dėl Montrealio "Gintaro" buvo viešai rūpinamasi, kaip jį išlaikyti. Tačiau apskritai jaunimo ansambliai krizės nepergyvena — kuriasi ir naujų.

Seniausias tautinių šokių sambūris yra Bostone — pernai jis atšventė 40 metų sukaktį, visą laiką vadovavo O. Ivaškienė. Los Angeles jaunimo ansamblis (ir šokių, ir dainų), 1949 įkurtas O. Razutienės ir jos pastoviai vadovaujamas, pernai "pasikrikštijo" LB "Spindulio" vardu ir padarė koncertinę išvyką į Europą. Clevelando "Grandinėlė" liko ir pernai judri — aplankė Chicagą ir Montrealį. Toronto "Gintaras" gastroliavo New Yorke, Chicagos "Grandis" — Arizonos Hot Springs, Philadelphijos "Aušrinė" New Britaine. Įsikūrė du nauji stiprūs ansambliai: Chicagoj "Suktinis" ir Brocktone "Suktinis". Aplamai, visų kraštų net ir nedidelės kolonijos stengiasi išlaikyti tautinių šokių būrelius. Šokiui nereikia nė kalbos mokėti (Šveicarijoj, kur nėra lietuvių jaunimo, sudaryta šveicariukų grupė šokti mūsų šokiams), tad lengviausia šituo būdu jaunimą suburti.

Pagirtini tie jaunimo sambūriai, kurie drauge su šokiais imasi ir dainos. Atskirus vokalinius ansamblius paminime muzikinio gyvenimo apžvalgoje. Čia galima priminti pernai susiorganizavusį naujo pobūdžio sambūrį — Bostono etnografinį ansamblį.

Saviveikla šokių ar vokaliniuose ansambliuose yra reikšminga jaunimo draugėn sutelkimui. Bet daug giliau jį sutelkia idėjinės organizacijos: skautai ir ateitininkai. Vienur stipresni vieni, kitur — antri, bet abeji lygiai rūpinasi lietuviškuoju jaunimo ugdymu bei sąmoninimu.

Skautai praeitų metų rudenį pradėjo 60-čio šventimą. Į jau šių metų (1978) pirmąją savaitę prasidėjusią Vl-ją tautinę stovyklą ir iš Š. Amerikos išvyko per 100 skautų. JAV ir Kanadoj vyko įprastinės stovyklos. Skautai akademikai turėjo studijinį savaitgalį ir visuotinį suvažiavimą. Clevelandan pavasarį buvo suvažiavę skautų brolijos ir seserijos vadovai. Išleistas A. Saulaičio, S.J., parengtas ir redaguotas* "Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės". Kovo pabaigoje įvyko skautininkių suvažiavimas Chicagoje.

Moksleiviai ateitininkai JAV ir Kanadoj taip pat surengė keletą stovyklų (po ilgos pertraukos ir Australijoj) ir tradicinius ideologinius kursus, kuriems kun. St. Yla kasmet parengia atitinkamus leidinius (pernai parengė "Pažiūrologi-ją"). Studentai ateitininkai turėjo rytinio pakraščio sąskrydį, pavasario kursus, vasaros stovyklą ir (rudenį) metinį suvažiavimą. Ir kitiems metams palikta ta pati centro valdyba (pirm. S. A. Girnius), nepavykus naujos sudaryti.

Seniau JAV šalia ideologinių organizacijų veikli buvo ir bendrinė studentų sąjunga. Tačiau paskutinį dešimtmetį ši sąjunga sunyko ir, galima sakyti, virto tik Padėkos dienos savaitgalio pramoginiu suvažiavimu: suvažiuojama gausiai, bet tik "pabendrauti" — pačia programa mažai domimasi.

Toks buvo ir šios sąjungos 27-sis suvažiavimas Clevelande. Atvykus, kaip ne kartą ir anksčiau, chuliganinio nusiteikimo "saujelei", suvažiavimas baigėsi skandalu — viešbučio vadovybė buvo priversta kviesti policiją. Paprastai toks suvažiavimų baigimasis buvo nutylimas: šį kartą "Dirva" jį iškėlė viešumon ir tarė, kad tai "Clevelande dar ilgam laikui pasitarnaus lietuvių vardo pažeminimui".
Studentų sąjungai sunykstant, buvo iškelta gera mintis organizuoti lietuvių studentų klubus tuose universitetuose, kuriuose jie studijuoja. Gaila, tik viename kitame universitete tokie klubai įsisteigė, nors nemaža yra universitetų, kur pakankamai gausiai yra lietuvių studentų. Praeitais metais nepadaryta pažangos, gal net atgal žengta (bent spaudoj buvo mažiau žinių). O reikėtų tokių studentų klubų steigimą ir veikimą suintensyvinti. Studentų sąjungai faktiškai nebeveikiant, ir studentų klubais rūpinimąsi tektų perimti Jaunimo sąjungai.

Iš tiesų, tą vaidmenį, kurį savo metu turėjo JAV ir Kanadoj bendrinė studentų sąjunga, dabar yra perėmusi Jaunimo sąjunga. Nei JAV, nei Kanadoj bendrinė Jaunimo sąjunga nepakeičia ateitininkų ir skautų, bet kaip tik iš jų sulaukia vadovų. JAV ir Kanados Jaunimo sąjungai yra mažesnis veikimo laukas, bet kituose kraštuose bendrinės jaunimo sąjungos yra pagrindinės ar net vienintelės lietuvių kilmės jaunimo teikėjos. Visų kraštų jaunimo sąjungas jungianti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kuriai dabar pirmininkauja G. Juozapavičiūtė, varo itin reikšmingą darbo barą. Pernykštėj metų apžvalgoj buvo galima pasidžiaugti, kad jau visuose kraštuose susiorganizavo ar bent pradėjo organizuotis jaunimo sąjungos. Šį kartą galima pasidžiaugti ir šio susiorganizavimo vaisiais (ypačiai Pietų Amerikoje): susikūrė ar buvo atgaivinti tautinių šokių būreliai ar choreliai; surengta stovyklų bei kursų; pradėta leisti jaunimo rotatorinių laikraštėlių (ispanų ir lietuvių kalbomis Argentinoj ir Kolumbijoj, prancūziškai Prancūzijoj, angliškai Anglijoj). JAV LB pradėjo spausdinti informacinį mėnesi-nuką "Bridges", redaguojamą A. Budreckio. Iš spaudos sprendžiant, sunkiai sekasi organizuotis Australijos jaunimui. Užtat rimtai sujudęs yra Vokietijos jaunimas, pasiėmęs suruošti IV-jį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą (ruošimo komitetui vadovauja A. Šmitas). Lig šiol tokie kongresai greičiau buvo jaunimui suruošiami, o IV-jį kongresą iš tiesų ruošia pats jaunimas. Ruoša pradėta iš anksto, tad galima tikėtis ir sėkmės.

PLJS Ryšių centras surengė dviejų savaičių IV-jį lituanistikos seminarą Conesus seminarijoj prie Rochesterio, kuriame paskaitų klausė 29 dalyviai. Tradiciškai per 20 užsienio lietuvių buvo priimti į Vilniaus universiteto lituanistinius kursus. Dėl šių kursų čia esama ir neigiamo nusistatymo, pvz., Tautinės sąjungos seimas į juos vykimą pasmerkė kaip "žalingą . . . laisvos Lietuvos atstatymo siekimų reikalu". Paties jaunimo nusistatymą "Tėviškės žiburiai" perteikė tokiais žodžiais: "jaunimas veržiasi ne į kursus, bet į Lietuvą". Iš tikrųjų, lig šiol nežinome dar nė vieno, kuris būtų sovietiškai "perauklėtas", bet daugelis grįžo "atversti į lietuvybę" — pasiryžę ją branginti, puoselėti ir savyje, ir kitame jaunime.

PLJS iniciatyva Washingtone rugsėjo 24 buvo surengta žmogaus teisių demonstracija, sutraukusi apie 4000 baltiečių. Šiai demonstracijai ruošti komitetui pirmininkavo jos iniciatorius V. Nakas, PLJS valdybos narys. Demonstracijoj kalbėjo trys senatoriai, vienas kongresmanas ir du sovietų disidentai (P. Litvinov ir A. Amalrik). Vietinio pobūdžio demonstracijas jaunimas buvo pernai surengęs Chicagoj ir Detroite. Drauge su VLIK-u PLJS New Yorke surengė jaunimo politinės veiklos seminarą.

Gražaus entuziazmo pragiedrulių matome jaunimo sąjūdyje. Neabejojamai mūsų jaunimas nestokoja noro bendrauti savo tarpe. Lietuviškasis bendravimas yra svarbus jaunimui išsaugoti savo 'tapatybės" sąmonę. Tačiau nepakanka tik bendravimo (nuo vietinių saviveiklos būrelių ligi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos), reikia ir tikro asmeninio lietuvybėn įaugimo. Antraip, prabėgant jaunatvės metams, nejučiomis pabėgama nuo lietuvių. Tai yra nesėkmė: visą laiką turime jaunimo, bet vis jį prarandame, nes jis nepastebimai dingsta, o ne pereina vidurinėn karton. Tačiau ne čia vieta leistis į šią problemą — čia ją tik konstatuojame.

Kai skaitai apie Pietų Amerikos lietuvių jaunimo žadinimą ir atbudimą, matai, kad tai lietuviškųjų "misijų kraštas". Mažai turima mokyklų, visur jos itin kuklios, o kai kur ir visai jų nebėra (Venecueloj bus stengiamasi atgaivinti!). Negali būti nė kalbos apie gilesnį lietuvybėn įugdymą, kai daugelis ateina mokyklėlėn bent šiek tiek lietuviškai pramokti: Brazilijos lietuvių didžiojoj Sao Paulo kolonijoj iš 44 mokinių lietuviškai nemokančių net 25, atseit, didžioji dalis. "Misijų kraštais" virsta ir kitų šalių mūsų jaunimas. Švedijoj ar Prancūzijoj dėl mažo skaičiaus gal ir nebuvo įmanoma sukurti nė "vargo mokyklų". Taip dabar savo mokyklėles vadina Vokietijos lietuviai, šiaipjau galį didžiuotis Vasario 16 gimnazija. Anglijoj, deja, "prieš 30 metų kaip grybai po lietaus dygusios savaitgalio lituanistinės mokyklos, gaila, šiandien jau praeities dalykas" (Europos Lietuvis). Ogi vis dėlto Anglijoj nemaža lietuvių liko ir po reemigracijos į JAV ir kitus kraštus. Nerimą kelia ir Australijos jaunimas: nors II Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese jų paskaitininkas buvo pats optimistiškiausias savo paskaitoj apie lietuvybės ateitį 2000-siais metais, bet dabar to žemyno mūsų jauni-man graužiasi defetistinis pesimizmas. O toks nusiteikimas nežada jokios ateities.

Geresnė padėtis Šiaurės Amerikoje, bet ir čia ji sparčiai tamsėja. Pavyzdys iš Kanados: Toronte visą laiką veikia stipri lituanistinė mokykla, bet į Aukštesniuosius lituanistikos kursus iš 56 stojo net 22 lietuviškai nemokantieji. Gerai, kad jie bent dabar susiprato (jeigu ištesės!), bet nežinia koks lietuviškai nemokančiųjų skaičius dar liko. JAV-ėse lituanistinės mokyklos tebeveikia kaip veikusios, tačiau krizę sudaro tai, kad jos nebepajėgia savo uždavinio atlikti. Padėtis sunkiai pakeičiama, nes nenorima jos atvirai matyti: nemaža jaunųjų tėvų pasiunčia savo vaikus į lituanistines mokyklas, laukdami "stebuklo" — kad mokykla atliktų ir tai, ką tėvai jau turėjo atlikti, vaikus beaugindami. Tėvai — pagrindinė dabar problema, nes visų rūpestį kelia nebe vadovėlių rengimas (turime pakankamai) ar mokytojų radimas (ir jų dar turime), bet tėvų apšvietimas. Į tėvus atsidaužia dabartiniai lituanistinių mokyklų sunkumai.

Net sporte matyti šiokio tokio "pavargimo". XXVII-se Š. Amerikos metinėse žaidynėse New-Yorke pernai varžėsi krepšinio 27 komandos, tinklinio — 21, o užpernai (1976) krepšinio komandų buvo 39, tinklinio 22.

Viltį teikia tik tai, kad ir šiuo metu dar turime keliasdešimt tikrai šviesaus jaunimo, baigusio ar bebaigiančio iškiliąsias mokyklas, kuris yra visai neblogesnis kaip "prieš 20 metų" (žinoma, ir tada su kaupu buvo visokių). Jeigu jie nedings, kaip vis dingdavo "karta po kartos", bet suvoks jiems tenkančią misiją ir pajėgs savo tarpe "paduoti rankas" šiai misijai atlikti, tai galima tikėtis, kad jie pajėgs ir toliau apie save telkti bendraamžius, o gal net savo įtaka atlaimėti bent dalį ir vadinamosios viduriniosios "pusinių lietuvių" kartos.

Mokslo daktaro laipsnius įsigijo: filosofijos — K. K. Girnius (Chicagos un-te, disertacijoj svarsto etikos logines problemas), mokslų istorijos — R. Kondratas (Harvarde, disertacija apie mediciną senajame Vilniaus un-te), istorijos —
S. A. Sužiedėlis (Kansas un-te, disertacija apie Užnemunės valstiečius XIX a. pirmoj pusėj) ir J. A. Račkauskas (Ottawos un-te, disertacija apie Lietuvos ir Lenkijos Edukacinę komisiją XVIII a. gale), muzikologijos — R. Lampsatytė (Vokietijoj Berlyno konservatorijoj disertacija apie moderniąją muziką Lietuvoj), germanistikos — R. Siniūtė-Ayre (Columbia un-te), jūrų inžinerijos — M. Pakštys, farmakologijos — R. Šilkaitis, chemijos — G. Strumila (Kanadoj). Tiek pavardžių pavyko mūsų spaudoj užtikti — paprastai pasirodo, kad sąrašas buvo nepilnas. Pažymėtina, kad net keturios disertacijos parašytos lituanistinėmis temomis, kur tai buvo įmanoma. Dauguma naujųjų mokslo daktarų yra gyvai reiškęsi lietuvių jaunimo organizacijose, didžioji dalis, kaip jokiais kitais metais tokiame sąraše, yra ir mūsų žurnalo skaitytojai, atseit, besidomintieji kultūriniu lietuvių gyvenimu. Laikome tai šviesiu pragiedruliu, nesgi šiaipjau jaunieji mokslininkai savo abejingumu lietuvybei faktiškai visai nesiskiria nuo daugumos kitų savo bendraamžių. Greičiau dar juos pralenkia!

Tarp medicinos daktarų, pernai šį laipsnį gavusių, pažymime Ant. Razmą ir L. Sidrį, kurie abu ir mediciną studijuodami rado laiko pasireikšti tiek veikloj, tiek spaudoj. Tikime, kad jie paseks savo tėvų pavyzdžiu, savo profesijos kolegas gydytojus žadindami nepaskęsti tik turto kaupime.

Grožinių knygų — mažiau, kitų — derliai
Kasmet pasitaiko knygų, kurios pasiekia viešumą jau kitais metais, nors lieka datuotos jau praėjusiais metais. Tad pirmiausia ir reikia nurodyti K. Bradūno poezijos rinkinį "Alkana kelionė", pernykštėj metų apžvalgon nespėjusį patekti. 1977 metų pačioje pabaigoje J. Jankus išleido "Ir nebepasimatėm" — keturių pasakojimų ir vienos apysakos knygą. Su 1977 metų data išėjo du poezijos rinkiniai — Tomo Venclovos "98 eilėraščiai" ir Danguolės Sadūnaitės "Baltas ievos medis". Amžiaus sukaktį St. Santvaras pažymėjo jaunatviškai meilės temai skirta poezijos knyga "Dainos ir sapnai", o V. Alantas — lietuviui ūkininkui skirtu romanu "Liepkalnio sodyba". Iš poezijos tepasirodė dar Australijoj J. A. Jūragio "Akmens ir paukščio metas" ir Kanadoj skulptoriaus J. Dagio bandymai. Romanų išėjo du: "Draugo" premijuota K. Almeno "Sauja skatikų" ir P. Melniko debiutiniai "Debesys ir properšos". Jaunystės prisiminimų pateikė Alė Rūta ("Laiškas jaunystei") ir J. Naru nė-Pakštienė ("Jaunystė"). A. Norimo "Santaka" — novelių rinkinys, J. Toliušio "13-ji laida" — pasakojimai jaunimui. Ir viena draminės kūrybos knyga — K. Ostrausko "Čičinskas" (su dviem "mikrodramo-mis"). Taip pat išėjo F. Breimerio eilėraščių "Skambantis laikas" II laida.

Vertimų išėjo du: A. Vaičiulaitis išvertė O. V. Milašiaus misteriją "Miguel Manara", P. Gau-čys — M. de Unamuno romaną "Vienos aistros istorija".
Grožiniais kūriniais 1977-ji metai nebuvo derlūs. Bet mokslinių ir įvairių kitų knygų derlius gausus.

Lietuviškąją filosofiją vėl praturtino naujas A. Maceinos veikalas "Filosofijos kilmė ir prasmė". Filosofijos sampratos raidai skirta ir F. Jucevičiaus "Mintis dialektiniame žaisme", VI. Juodeikos "Didžioji iliuzija" imasi marksizmo kritikos.
Nemažai pasirodė lituanistinių leidinių. J. Grinius išleido literatūrinių studijų veikalo "Veidai ir problemos" II tomą. Pr. Čepėnas paskelbė "Naujųjų laikų Lietuvos istorijos" I tomą. Išėjo J. Balio antrasis rinkinys "Lietuvių dainos Amerikoje".

Biografiniai veikalai: St. Ylos "Jurgis Matulaitis" (ir marijonai apie jį išleido iliustruotą leidinį lietuvių ir anglų kalbomis), Lietuvos neskelbiamo autoriaus "Arkivyskupas Mečislovas Reinys", Br. Bušackio "Radvila Juodasis". Memuarinio pobūdžio knyga — M. Mykolaitytė s-Slavėnie-nės "Putinas mano atsiminimuose".
Amerikos lietuvių istorijai priklauso skirtas al-buminis leidinys "Pennsylvanijos angliakasių Lietuva", iliustruotas A. Kezio nuotraukomis (tekstas VI. Būtėno, E. Bradūnaitės ir J. Bradūno) ir V. Sirvydo, A. Diržio ir A. M. Budreckio parengta "Susivienijimo Lietuvių Amerikoje 90-ties metų istorija".

Vysk. V. Brizgys paskelbė knygą apie Lietuvos katalikų Bažnyčią sovietų ir vokiečių okupacijos metais (redakcija knygos negavo ir tad negali spręsti, kiek ji yra istorinio ir kiek memuarinio pobūdžio). J. Augustaičio "Dviejų pasaulėžiūrų varžybos" — inžinieriaus memuarai, kaip priešiškai klostėsi santykiai tarp rytietiškojo mentaliteto senosios kartos ir jaunosios vakarietiškos kartos. Į nepriklausomos Lietuvos metus grąžina ir A. Pakalniškio etnografinių apybraižų rinkinys "Žamaičiai". Br. Railos "Bastūno maištas" — žurnalistiniai mūsų išeivinių problemų svarstymai. Australijoj apie vilniečių vargus lenkų okupacijoje išleido J. Mulokas (1976).
Lituanistikos Instituto 1975 metų suvažiavimo darbai" — lituanistinių paskaitų rinkinys.


KAZIMIERAS ŽOROMSKIS ERDVĖS PLAZMA (aliejus) Iš pabaltiečių dail. parodos

redaktorius — B. V. Mačiuika). V. J. Bagda-navičiaus "Tautos samprata ir lietuvių tautos individualybė" — Pedagoginio lituanistikos instituto paskaitų kursas.

Religinės knygos: Pr. Manelio "Kristus ir eucharistija", J. Burkaus "Du dvasinių būtybių pasauliai" ir B. Ramanausko "Broliai, pradėkim"
pranciškoniškos refleksijos). Kanadoj K. Burbulys evangelikams suredagavo leidinį "Gyvoji evangelija" "L.K.B. Kronikos" III tomas perteikė šio
Lietuvos leidinio 16-22 numerius. Taip pat perspausdinti ir "Aušros", kito tėvynės pogrindžio leidinio, pirmieji penki numeriai.

Lituanistinės mokyklos sulaukė V. Liulevičiaus redaguojamo Lietuvos istorijos vadovėlio IV-sios (paskutinės) dalies, V. Augulytės, R. Černiaus ir J. Masilionio parengtos "Lietuvių literatūros", R. Černiaus sudaryto "Namų ir artimiausios aplinkos žodynėlio". Bet vaikams skaitinių, berods, teišėjo mažiesiems skirta M. Kvietytės pasakų knygutė "Kalnuose". 1976 m. datuota A. Jonušaitės-Abromaitienės "Nykštukų mokykla" — pasakaičių knygutė.
Kai kurios knygos jau suminėtos organizacijų apžvalgoje. Liko ir nesuminėtų leidinių, nesgi čia nesiimama visus bibliografiškai išskaičiuoti. Baigiame lietuviškų knygų metinio derliaus apžvalga, informacija, kad metų gale sulaukėme P. Gaučio sudarytos "Lietuvių išeivių spaudos bibliografijos 1970-1974" (iš viso 6127 pozicijos).

Pereinant į knygas kitomis kalbomis, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad jau pernai metų pradžioje Encyclopedia Lituanica prenumeratoriai sulaukė V-jo tomo. Baigiamasis ir paskutinysis tomas — tad šis didelis užmojis sėkmingai ištesimas.
S. Zobarskas išleido smulkiosios mūsų prozos rinktinę "The Lithuanian Short Story: Fifty Years". Baltų dramos antologijoj "Confrontations \vith Tyranny" duoti A. Landsbergio "Penkių stulpų" ir A. Škėmos "Pabudimo" vertimai. Eve Bates (Ieva Vidzėnaitė) išleido savo emigrantės gyvenimo istoriją "Sudiev! Goodbye!", V. F. Be-liajus — novelių ir apybraižų rinkinį "Ona", kun. J. Neverauskas — beletristinę knygą "The Ad-ventures of Ziggy Zilch".
Išversta į anglų kalbą "L.K.B. Kronikos" 14, 15 ir 26 numeriai. Vokiečių kalba "Actą Baltica" žurnalo dviejuose numeriuose duotas "L.K.B. Kronikos" 15-24 numeriai. Anksčiau išėjusi prancūzų kalba A. Martin knyga apie religinį persekiojimą Lietuvoje pernai sulaukė vertimų į vokiečių ir italų kalbas. Itališkai išleista ir Lietuvos partizanų poezijos (Canti del martirio lituano). Detroito un-to išleistame veikale "Nationalism in the USSR and Eastern Europe" duodami apie Lietuvą A. Landsbergio ir T. Remeikio straipsniai. Australijoj Melbourne un-to bibliotekininkystės departamentas išleido kaip parankinę knygą visoms Australijos bibliotekoms A. Juškaitės diplominį darbą "Lithuanian Literature in Australian Libraries", kuris pateikia žinių ir apskritai apie Lietuvą bei lietuvius. 1976 Vokietijoj buvo išspausdinta Mariane Bienhold disertacija apie nepriklausomos Lietuvos kūrimąsi "Die Entstehung des litauisches Staates in den Jahren 1918-1919 im Spiegei deutscher Akten".

Savo specialybių srityse išspausdino knygas: I. K. Skrupskelis — William James: A Reference Guide, A. C. Matulis — Language ... a Hope; S. Goštautas — iš ispanų literatūros; suredagavo M. Gimbutienė — Neolithic Macedonia (1976), I. Užgirienė (su F. Weizmann) — The Struc-turing of experience, Skrupskelis kaip koredaktorius tęsė W. James raštų leidimą (išleisti jau 5 tomai). Prancūzijoj biblistų ir semiotikų grupė (Groupe d'Entrevernes) paskelbė studiją "Signes et paraboles", inspiruotą A. J. Greimo tyrinėjimų, tad ir su jo baigiamuoju žodžiu (Postface, p. 227-237).

Teatro festivaliniai metai
Teatro festivaliai A. Kairio iniciatyva buvo pradėti rengti 1968 m., kai teatrą jau buvo pradėjusios gaubti sutemos. Festivaliai nebegalėjo padėties išgelbėti — jie tik ją, sakytume, dokumentuoja.

IV teatro festivalis, pernai pavasarį surengtas Toronte, mažai ką naujo parodė, palyginus su III festivaliu: pagrindiniai sambūriai liko tie patys (Hamiltono ir Los Angeles), Chicagos LB ir Rochesterio jaunimą pakeitė nestipri Cicero jaunimo grupė, pirmąkart festivaly pasirodė Toronto "Aitvaras" ir silpni Chicagos šauliai. Mūsų teatras aplamai yra mėgėjų saviveikla, bet šis festivalis savo silpnaisiais dalyviais (Cicero ir Chicagos) tą mėgėjiškumą tik išryškino.

Los Angeles dramos sambūris festivaly suvaidino B. Pūkelevičiūtės triveiksmę dramą "Palikimas", su kuriuo gastroliavo ir Chicagoj. Šio sambūrio vadovė režisierė D. Mackialienė gavo žymenį už geriausiai paruoštą veikalą.

Hamiltono "Aukuras" festivaly vaidino B. Sruogos triveiksmę "Pavasario giesmę", dar prieš festivalį rodytą Bostone. Toronto "Aitvaras" festivaliui pateikė S t. Pilkos komediją "Žemės rojus", Cicero jaunimo būrelis atvyko festivalin su savo vadovo ir režisieriaus dviem parašytais bolševikmečio vaizdeliais, Chicagos šauliai — su jų dramos vadovo J. Petrausko-Nemunėlio parašyta komedija. Už pagrindinio vaidmens geriausią atlikimą žymenys paskirti M. Kalvaitienei (iš Hamiltono) ir S. Matui (iš Los Angeles), už antraeilio vaidmens — A. Dargytei-Byszkiewicz (Toronto "Aitvaro" režisierei) ir A. Ulbinui (iš Hamiltono).

Nors mūsų teatras ir merdi, žiūrovai yra jo išsiilgę. Liudija tai Los Angeles sambūrio pasi-kvietimas į Chicagą, o Hamiltono "Aukuro" — į Bostoną ir Clevelandą (čia gastroliuota su anksčiau pastatyta A. Norimo komedija). Ypač tai liudija Chicagos satyrinio "Antrojo kaimo" ne tik išsilaikymas, bet ir vis platesnis gastroliavi-mas. Pernai "kaimiečiai" aplankė New Yorką, Elizabeth, Philadelphiją, Clevelandą ir Torontą. Net ten, kur nėra sąlygų, vis vien griebiamasi teatrinių bandymų: St. Petersburge A. Kairio "Sidabrinę dieną" surežisavo karininkas J. Juodis, šiaipjau čia ėmęsis dailės.

Bet galbūt šių metų žymiausias teatrinis įvykis yra už įprastinio teatrinio gyvenimo ribų. Tai A. Landsbergio ateitininkų kongresui parašytas "Šventasis narvas", kurį, atsisakius nuo savo pažado J. Jurašui, surežisavo D. Lapinskas (recenzija gruodžio numery). Šis veikalas buvo vaidintas ne tik ateitininkų kongrese Clevelande, bet ir Chicagoj.

J. Jurašas amerikiečių New Yorko eksperimentiniame La Mama teatre pastatė Šekspyro "Makbetą". Amerikiečių spauda pastatymą sutiko priešingai: vieni išgyrė, kiti išpeikė.
L. Rastenytė-Lapinskienė su savo lėlių teatru aplankė rytinį pakraštį: Bostoną, New Yorką ir Philadelphiją.

Australijoj lankėsi Sydney "Atžala": pakartota P. Rūtenio parašyta ir režisuota komedija "Monika" (su ja lankytasi ir Melbourne), o Ks. Šniukš-tienė surežisavo verstinį "Pirmąjį skambutį".

Argentinoj Buenos Aires susiorganizavęs būrelis suvaidino A. Škėmos "Žvakidę".

Muzikos pasaulyje
Pirmiausia pažymime komp. J. Kačinsko kamerinių ir vokalinių kūrinių koncertą Bostone. Atliktas saksofonų kvartetas Nr. 2, sonata smuikui ir pianinui, šešios dainos ir kt. Išskyrus -muikininką Iz. Vasyliūną ir soslistę B. Aleksaitę, programą atliko amerikiečiai (instrumentalistai, choras), daugiausia vietinės Berklee muzikos kolegijos dėstytojai ir studentai. Koncerto programa dalimis metų būvyje buvo atlikta ir minėtosios Berklee muzikos kolegijos rengtuose koncertuose.

Chicagos mūsų opera pernai pastatė Ch. Gou-nod "Romeo ir Juliją" (recenzija birželio numery), "Dainavos" ansamblis — Al. Jurgučio dviveiksmę "Kūlgrindą" (recenzija rugsėjo numery). Čiurlionio ansamblis surengė koncertus Chicagoj ir pro-\ idence, RJ. New Yorko vyrų choras "Perkūnas" savo programą praturtino koncertiniu būdu atliekama operete "Auksinės dienos" pagal S. Rom-bergo "Student Prince" ir su ja aplankė Philadelphiją ir Baltimorę. J. Gaidelio vadovaujamas Brocktono parapijos choras išleido plokštelę "Laša laiko lašai". Koncertais rodė gyvybę Chicagos mergaičių choras "Audra", Rochesterio LB choras, Clevelando ramovėnų choras (aplankė ir Detroitą) ir kt. Susiorganizavo choras ir St. Peters-burge. Religinius koncertus surengė parapiniai chorai Los Angeles, New Yorke (Apreiškimo parapijos), Z. Snarskio vadovaujamas Worcesterio vyrų choras; New Havene religinį koncertą suorganizavo moterų klubas.

Toronto "Varpas" vietoj paminėjo 25 metų sukaktį ir gastroliavo St. Catharines. Ypač aktyvus pernai buvo Montrealio Aušros Vartų choras, su koncertais aplankęs Torontą, Baltimorę. Worcesterį. Toronto Prisikėlimo parapijos choras dalyvavo Clevelando Šv. Jurgio parapijos 50 metų sukaktyje. Hamiltono mergaičių choras "Aidas" pernai koncertavo Pietų Amerikoj. Religiniai koncertai surengti Toronte ir Hamiltone.

Australijoj Adelaidės choras Lituania įdainavo plokštelę, o Šv. Kazimiero parapijos choras surengė religinį koncertą. Melbourne Dainos sambūris surengė savo 28-jį metinį koncertą.

Chorų padėčiai vis sunkėjant, kuriasi mažesni vokaliniai ansambliai, dažniausiai jaunimo. Šie ansambliai nėra pastovūs, bet vienur sunykus, kitur susikuria. Pvz., anksčiau itin populiarus buvo Clevelando vyrų oktetas, apie kurį pernai nebesigirdėjo. Lyg jo vieton išpopuliarėjo J. Gaidelio vadovaujamas Bostono vyrų sekstetas: pernai koncertavo Chicagoj, Baltimorėj, Hartforde. Antrame pusmety nebesigirdėjo ir apie Kanados mergaičių kvartetą "Aušrą", pavasarį dar koncertavusią Chicagoj. Tačiau solisto L. Stuko vadovaujamas moterų kvartetas laikosi — išleido ir savo plokštelę "Viliją". Clevelando mergaičių chorelis "Nerija" (vadovė R. Čyvaitė-Kliorienė) pernai rodėsi ne tik vietoj (ateitininkų kongrese ir kt.), bet ir padarė išvykas į Detroitą ir Hamiltoną. Chicagos "Vaiva" koncertavo Omahoje. Detroite sunykus chorams, susibūrė moterų vokalinis ansamblis. S t. Petersburge susikūrė moterų oktetas. Ne\v Yorke mažą mergaičių chorelį J. Veblaitytė-Litchfield išugdė į mišrų jaunimo ansamblį, pernai pasikrikštijusį "Sutartinės" vardu ir "Krikštynoms" pastačiusį B. Britteno vienaveiksmę operą "Nojaus tvanas" su solistu K. Jakučiu (režisavo J. Bulevičius). Toronte mergaitės "Volungės" (vadovė D. Viskontienė) lankė Rochesterį, Ottawą.

Nors pasikviesti du solistus brangiau negu vieną, atrodo, duetai yra mėgiami. Bene daugiausia juos išpopuliarino N. Linkevičiūtė su B. Prapuoleniu. Anksčiau koncertavę Australijoj, pernai jie drauge turėjo koncertus Miami, Philadelphi-joj, Hartforde, Worcestery ir Chicagoj (mokslininkų simpoziume). N. Linkevičiūtė pernai buvo pakviesta koncertui į Lietuviškųjų studijų savaitę Europoj. G. Čapkauskienė, ir pernai surengusi daugiausia koncertų (ir Kalifornijoj, ir Floridoj) taip pat surengė keletą "duetinių" koncertų su R. Strimaičiu. "Vyrų "duetą" bandė V. Verikai-tis ir R. Strimaitis Toronte ir Hartforde. Verikai-


ELENA URBAITYTĖ PRISIMINIMAI (kolažas) Iš pabaltiėčių dail. parodos

tis dar koncertavo Los Angeles ir su A. Kiau-šaite Philadelphijoj. A. Brazis buvo koncertui pakviestas į Detroitą. Kalifornijoj porą koncertų surengė A. Pavasaris.
Tarp solistų aiškiai vyrauja moterys. Jų nemaža, bet visoms pakanka kvietimų: vienais metais pakviečiamos vienur, kitais — kitur. Rytinio pakraščio keturiose kolonijose koncertavo G. Ugianskienė. Čikagiečių P. Bičkienė buvo pakviesta dainuoti Los Angeles ir Detroite, D. Kučė-nienė — Detroite, Toronte, Rochestery, R. Mas-tienė — Toronte, Pr. Ragienė — Hamburge (Vokietijoj) ir Bostone, El. Blandytė — Miami ir Bostone. Chicagoj ir Detroite dainavo O. Pliuš-konienė. Kalifornijoj koncertus surengė B. Dab-šienė ir Lietuvos operos buvusi solistė A. Di-čiūtė-Trečiokienė. Bostoniečių D. Mongirdaitė koncertavo Omahoj ir Toronte, V. Balčiūnienė — Clevelande ir Kennebunkporte. L. Stepaitienė įdainavo plokštelę.

PLJS (jaunimo) pakviesti JAV ir Kanadoj su koncertais lankėsi iš Vokietijos R. Daunoras ir V. Rakauskaitė, iš Argentinos — penkiolikametė A. Jocytė.
Iš Lietuvos viešėdamos JAV ir Kanadoj, surengė koncertų operos solistės G. Kaukaitė ir N. Ambrazaitytė (recenzija lapkričio mėnesy), Australijoj — V. Noreika. Vokietijos lietuviai lankėsi ten didžiuose miestuose gastroliavusio Vilniaus kamerinio orkestro, vadovaujamo S. Sondeckio, koncertuose.

Instrumentalistų reiškimasis pernai suintensyvėjo. Tvirtinosi ir naujos pajėgos.
Smuikininkas I. Vasyliūnas, be savo įprastinių koncertų (Bostono bei New Yorko amerikiečių koncertinėse salėse ir rytinio pakraščio lietuviuose), pernai surengė koncertus tolimosiose kolonijose — Chicagoje ir Los Angeles. Jo akom-paniatorius pianistas V. Vasyliūnas, dabar gyvenantis Vokietijoj, ten surengė kelis vargonų koncertus. Smuikininkė B. Pumpolytė dalyvavo LB minėjimuose Hartforde ir Bostone.

Kalifornietė pianistė R. Apeikytė, uoliai talkinanti tenykščiuose lietuvių renginiuose kaip akompaniatorė, pernai padarė koncertinę išvyką :> Kalifornijos į Bostoną, Detroitą, Chicagą. Chicagoj drauge koncertavo pianistai A. ir V. Smetonos (V. Smetona dar ir New Yorko Towr. Hali). Be to, jaunas pianistas V. Puškorius Jaunimo centre, Chicagoje, turėjo koncertą, kurio programos dalį adiko baleto šokėjai Violeta Karosaitė ir Jaunutis Puodžiūnas. A. Kuprevičius Clevelande pradėjo Šešis Chopino kūrybos koncertus ir aplankė St. Petersburgo lietuvius. Po koncertą surengė pianistės J. Rajauskaitė (Elizabeth) ir A. Kepalaitė (New Yorke). Bostonietis pianistas S. Cibas dalyvavo dviejų fortepijonų koncerte Harvarde ir daugely lietuvių koncertų kaip akompaniatorius (pasiekė ir Los Angeles). Iškilo ir naujos pianistės D. Sakaitės pavardė.

Chicagoj susiorganizavo F. Strolios vadovaujamas styginis ansamblis. Jaunime išpopuliarėjo vokalinis-instrumentinis "Chicagos trikampis" (muzikos studentė V. Kazlauskaitė ir V. Underys su L. Rimkumi), kuris koncertavo Philadelphijoj ir Toronte. Dešimtmečio sukaktį atšventė Toronte Stp. Kairio vardo jaunimo sambūris, puo-selėjąs liaudies instrumentų muziką.

B. Markaičio šešių dalių siuita "Pilnatis", A. Šimkaus apibūdinta kaip "Brazdžionio poezijos pilnatis Markaičio muzikos aplanke", buvo atlikta Los Angeles ir Chicagoj (su solistais, deklamatoriais ir instrumentalistais). Mokslininkų simpoziumui Chicagoj D. Lapinsko sukurtas "Tavo gyvenimas mano, arba Meilės daina mirusiam tėvui" taip pat sieja muziką su poezija. Galima čia pažymėti, kad D. Lapinskui paskirta Lietuvių Fondo 3000 dol. stipendinė premija.
Kunigų Vienybė išleido M. Bernardos Vensku-tės sukurtas dešimt mišių giesmių pagal kun. St. Žilio tekstą.

Dailininkų ir dailės mėgėjų nepritrūksime
Vasario 16 parodoms Chicagoj ir New Yorke nepakilus į reprezentatines mūsų dailės parodas, Lietuvių Fondas 1976 paskyrė 1000 dol. premiją, nesiejamą su parodomis ir skiriamą specialiai sudarytos vertinimo komisijos. 1977 metais ta premija paskirta K. Varneliui. Pernai jis dalyvavo trijų dailininkų parodoj Chicagos prestižinėj Richard Grey galerijoj. Apie jį duotas straipsnis rugsėjo numery.
Apskritai žvelgiant į praeitus metus, galima juos taip apibūdinti: pagausėjo kolektyvinių parodų, bet dėl to sumažėjo individualinių parodų.

Ypač aktyviai pernai reiškėsi ir lietuviuose, ir amerikiečiuose V. Žilius ir K. Žoromskis. Pirmasis savo darbus lietuviams rodė Chicagoj, Rochestery ir Los Angeles (vienos jo parodų recenzija balandžio mėnesy), antrasis — New Yorko Kultūros Židiny ir — drauge su V, Vizgirda, V. Ignu ir V. Krištolaityte — Kennebunkporto vasarotojams.

R. Viesulas surengė savo darbų parodą Toronte, V. Petravičius New Yorke ir Bostone. A. Tamošaitienė — Philadelphijoje, Z. Sodeikienė — Los Angeles (ten pat ir vietinė R. Arbaitė), G. Žumbakienė — Toronte, A. Petrikonis —
Worcestery ir Toronte, C. Janusas — Brocktone, R. Zotovienė su G. Kodatiene — Miami, V. Stančikaitė-Abraitienė — Clevelande.

Kaip ir anksčiau, pagrindiniai dailės parodų centrai JAV liko New Yorko Kultūros židinys ir Chicagos Čiurlionio galerija. Be Petravičiaus ir Žoromskio, Kultūros židiny surengė parodas A. Dargis ir vietiniai J. Rūtenis, J. So-daitis, M. Žukauskienė, M. Jankauskas. Čiurlionio galerijoj parodas surengė dar V. Šiugždaitė, M. Stankūnienė, Arv. Algminas, keramikė M. Gai-žutienė, detroitiečiai tautodailininkai J. Jasiūnas ir V. Veselka.

Amerikiečiuose surengė individualines parodas ar dalyvavo kolektyvinėse parodose N. Palu-binskienė (Clevelande), G. Žumbakienė, E. Ur-baitytė, K. Zapkus (lietuviuose nesiteikia dalyvauti), Alb. Elskus (gavo Steten Island Chamber of Commerce premiją už vitražus tos vietovės bažnyčiai), V. Kašubą, A. Merkė r-Vitkauskaitė, iš jaunesniųjų dailininkių B. M. Raugaitė ir G. Duobaitė. Baigdama dailės studijas, A. Ambrozaity-tė surengė parodą amerikiečiuose ir Čiurlionio galerijoj su kitais dviem jaunais dailininkais: D. Stončiūte-Kuoliene ir J. Gudinsku.

Pirmąkart sulaukėme trumpalaikio "išeivio" iš Lietuvos parodų. Skulptorius V. Vildžiūnas, atvykęs į JAV bene penkiems mėnesiams, savo viešnagę sunaudojo kūrybiniam darbui. Jo darbų parodos (recenzija rugsėjo numery) buvo surengtos Southamptone (prie New Yorko), Chicagoj ir Los Angeles. Vildžiūno skulptūra "Deivė paukštė" priimta į UCLA (Los Angeles un-to) F. D. Murphy skulptūrų sodą (oro muziejų). Australijoj panašiai savo viešnagę sunaudojo kitas Lietuvos skulptorius Š. Šimulynas. Jo šešiolikos darbų paroda buvo surengta Sydney.
Kanadoj dailės parodų centras — Torontas. Ten savo darbus rodė D. Stončiūtė-Kuolienė, S. Kvietienė, G. Kongelienė, keramikės S. Pace vi -čienė, E. Valiūnienė, I. Šimonėlienė. Surengtos pomirtinės Ad. Galdiko ir E. Stankuvienės parodos. Torontiečiai skulptorius J. Dagys ir keramikė V. Balsienė surengė parodas Clevelande. Simcoe kanadiečių galerijoj skulptūras, vitražus ir piešinius rodė J. Stonkus.

Prancūzijoj skulptorius A. Mončys dalyvavo Salon de Mai ir kitose parodose. Ženevoj gyvenantis G. Stanulis ten surengė savo darbų dešimtąją parodą. Australijos dailininkai su H. Šalkausku priešakyje ir toliau aktyviai reiškiasi to krašto dailės gyvenime. Japonijoj M. Tūbelytė-Kuhlman surengė savo septintąją parodą. Venecu-eloj Caracas Moderniojo meno muziejuje surengta baltų dailės darbų (iš visur suskolintų) paroda.

Žodžiu tariant, kur tik pasaulyje yra lietuvių, ten nestokoja ir dailininkų, ypačiai dailės mėgėjų. Pažymėtinas moterų dailininkių gausumas. Tačiau iš dailininkų prieauglio dar nėra taip iškilusių, kad galėtų lygiuotis su V. Vizgirda ar V. Ignu, T. Valiumi ar R. Viesulu, V. Kašubą ar A. Mončiu.

Vasario 16 VHI-ji paroda New Yorko Kultūros židiny rengta LB apygardos, buvo iš tikro "bendruomeniška": iš 33 dalyvių vaikai — net nuo 6 metų! — sudarė trečdalį (11). Abejotinas tai "bendruomeniškumas": tikslingiau būtų vaikams surengti atskiras parodas, kaip tai ir daroma Chicagoj. Rengėjai buvo suorganizavę keliolika premijų (po 100 dol. gavo V. Krištolaitytė, O. Paškevičienė, J. Rūtenis, D. Jurkutė, kiti po mažiau ar tik pažymėjimus). Lietuvių Fondo 300 dol. premija paskirta Č. Janusui, Čiurlionio vardo — M. Paškevičiui (mecenatė — E. Mickeliū-nienė).

Vasario 16 parodą Chicagoj rengė Čiurlionio galerija. Nors joj ir nebuvo vaikų, vis vien joj buvo pasigesta pačių stipriųjų vietos dailininkų dalyvavimo (todėl "Drauge" vasario 12 numery apie parodą straipsnis buvo tokia antrašte "Paroda ar tik parodėlė?"). Lietuvių Fondo 300 dol. premija paskirta V. Žiliui, M. K. Čiurlionio galerijos — A. Ambrozaitytei, LB — V. Balukie-nei. Šioj parodoj dalyvavo 23 dailininkai. Kitą Vasario 16 parodą viename banke surengė "Čiurlionio galerija, Inc."; dalyvavo 11 dailininkų, premijas laimėjo E. Marčiulionienė, V. Šva-bienė ir M. Stankūnienė.

New Yorke dar surengtos dvi kolektyvinės parodos. New Yorko dailininkų sąjunga surengė 25 metų sukaktuvinę parodą, sutelkusią 23 dailininkus. Baltų dailės parodoj dalyvavo 16 mūsų dailininkų. Chicagoj dar buvo šios kolektyvinės parodos: Balzeko muziejaus suorganizuota 30 lietuvių dailininkų paroda Mitchell dailės muziejuj Mount Vernon, 111., ir vėliau keliavusi po kitas JAV vietoves; Lietuvių dailininkių draugijos, susiorganizavusios prieš penkerius metus, rengta paroda sutelkė 50 dailininkių iš visos Amerikos; Jaunimo centre kelis metus vykusių dailės kursų lankytojai surengė IV-ją dailės mėgėjų parodą; šešių jaunųjų dailininkų ir fotografų paroda. Toronte savo kolektyvinę parodą buvo surengę 5 vietiniai dailės mėgėjai.

Metinėj foto parodoj Chicagoj už juoda-baltą nuotrauką premijas laimėjo K. Daugėla, P. Ragas ir V. Staškevičius, už spalvotą — R. Bar-tuška, A. Grigaitis ir E. Būtėnas su K. Norvilu.

Kanadoj įsteigtas Lietuvių tautodailės institutas, kuris imsis sujungti viso pasaulio lietuvius tautodailės saugojimui ir puoselėjimui. Tarybos pirm. — A. Tamošaitienė, valdybos — L. Balsys.

Premijos
Premijų tiek pagausėjo, o tuo pačiu jos ir paįvairėjo, kad pirmąkart metinėje apžvalgoje tenka jas išskirti atskiru skirsneliu.
Ateitininkų Federacija St. Šalkauskio vardo kūrybinę 1500 dol. premiją paskyrė literatūros istorikui dr. J. Griniui, kuris gautąją premiją savo ruožtu išdalijo lietuviškai spaudai. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 1000 dol. premiją laimėjo dr. A. Maceina už veikalo "Religijos filosofija" pirmąjį tomą. Lituanistikos Instituto pirmąkart skiriamą lituanistinę premiją gavo dr. V. Maciūnas už lietuvių literatūros istorijos studijas ir už lituanistinių fondų išugdymą Pennsyl-vanijos universitete. (Šių dviejų pastarųjų premijų mecenatas — kun. dr. J. Prunskis).
Lietuvių rašytojų draugijos 1000 dol. premiją laimėjo I. Meras už romaną "Striptizas" (anksčiau Lietuvoj išspausdintą "Pergalėj", vėliau čia, JAV, išleistą). "Draugo" romano 1000 dol. premija teko K. Almenui už romaną "Sauja skatikų". "Dirvos" novelės 600 dol. premija paskirta M. Tūbelytei-Kuhlmann. Valančiaus temos konkurse novelės 250 dol. premija paskirta J. Gliaudai už "Vyskupo šešėlyje".

Paskelbta Lietuvos nepriklausomybės 60-mečiui paminėti 1,000 dol. premija, kurios mecenatas Klemensas Galiūnas iš Santa Barbara, Cal. (Ji š. m. sausio 14 paskirta Bernardui Brazdžioniui).

Lietuvių žurnalistų sąjungos 1000 dol. premiją gavo J. Vaišnys, "Laiškų lietuviams" ilgametis redaktorius. Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos 500 dol. premiją gavo K. Kleiva. Ohio lietuvių gydytojų draugija savo kultūrinę 1000 dol. premiją paskyrė sporto veikėjui A. Bielskui. Clevelando Amerikos piliečių klubas pirmąkart skyrė 1000 dol. premiją Ohio valstybės pasižymėjusiam lietuviui, ir šią premiją laimėjo visuomenininkas ir žurnalistas V. Rociūnas.

Buvo tęsiama užpernai (1976) pradėta tradicija premijomis skatinti į spaudos darbą jaunimą. "Ateitis" premijavo 21 spaudos bendradarbį. Iš jų studentų grupėj pirmąsias premijas (po 50 dol.) už straipsnį gavo P. Kisielius, už poeziją Ž. Bilaišytė ir J, Malerytė, už prozą T. Klimas, už veiklos aprašymą G. Reinytė, už nuotraukas J. Kuprys, už iliustracijas P. Sandanavičius. Žurnalistų sąjunga paskyrė 18 premijų. Didžiausias (po 100 dol. premijas) laimėjo E. Juodvalkytė. P. Kisielius, R. Lukoševičiūtė, V. Nakas ir R. Sakadolskis.

Dailiosios literatūros konkursams itin nestinga kandidatų. "Draugas" savo konkursui gavo net 8 romanus, "Dirva" — 12 novelių. Valančiaus temos konkursui buvo gauta 1 romanas, dvi dramos ir 5 novelės (nors buvo galima premijuoti tik vieną novelę, o romano ir dramos premijos liko nepaskirtos). Taigi kaip visada: daugiau besijaučiančiųjų rašytojais, negu iš tiesų šiuo talentu apdovanotųjų. Betgi nėra abejonės, kad daug doriau savo laiką skirti rašymui ar piešimui, negu imtis tokios visuomeninės veiklos", kuri išsisemia tik dirbančiųjų niekinimu bei šmeižimu.

Grįžtant prie premijų, mintin kyla du klausimai. Premijai vertę teikia žiuri kompetentingumas. Nebėra lengva sudaryti patikimas žiuri. Vis dėlto reikia stengtis, kad būtų sudaromos kiek galima kompetentingos vertinimo komisijos.
Kai dolerio vertė nusmuko, mūsų premijos virto "trupiniais". Gauni žmogus tūkstantį dolerių, ir tos premijos vos pakanka metams sveikatą apdrausti, atseit, "premijuoti" draudimo ko-paniją. Pačia premija taip ir netenka pasinaudoti. Ar ne verčiau būtų kai kurias premijas ne kasmet skirti, bet kas dveji metai, kad jos bent kiek "realesnės" būtų? Kitas reikalas minėtosios premijos jaunimui, kur svarbiau pati paskata iškėlimu iš kitų — įvertinimas pastangų.

Premijų gal ir pakanka (nors ir būtų gerai, kad jos būtų realesnės), bet mecenatų stokojame, būtent tokių, kurie ne premijas teiktų, bet tiesiogiai paremtų paramos vertus reikalus. O tokių reikalų yra, ir ne visada "biurokratiniai" kanalai yra paslankūs juos įvertinti. Pavyzdžiui, laisvės kovų 1919 m. vadovaujantis dalyvis atsargos majoras P. Gudelis, eidamas "kryžiaus kelius", turėjo savo lėšomis išleisti knygutę apie bolševikų valdžios Lietuvoje atsiradimą 1918-19 metais ir "Joniškėlio apskrities partizanų" I tomą. Pastarasis veikalas didžiai svarbus nepriklausomos Lietuvos kūrimosi istorijai (žr. jo recenziją mūsų žurnale, 1977, Nr. 2). 83 metų amžiaus autorius rūpinasi kiek galint greičiau išleisti šios knygos II tomą, bet kol kas iš niekur paramos nesulaukia.

Tebūnie leista šioj vietoj prisiminti prel. J. A. Karalių. Neperdedant galima sakyti, kad savo me-cenatine parama daugeliui užmojų jis buvo kone tiek pat reikšminga "institucija", kaip pats Lietuvių Fondas. O kad daugiau būtų tokių šviesių mecenatų, ne tik kuniguose, bet ir kituose! Ypačiai prel. J. A. Karalių daro visiems pavyzdžiu jo tikrai krikščioniškas kuklumas: imasi pagelbėti dėl paties reikalo, o ne dėl garbės. Jis visai nesirūpina savo nuopelnų išgarsinimu — "užmokesčio" čia pat atsiėmimu. Galėtume krikščioniškai sakyti, kad jis neturi baimės, kad bus užmiršta, ką jis gero padarė, jei nebus čia dar šioj žemelėj, tai išgarsinta.

Mus paliko . . .
Gruodžio 1 Toronte mirė dail. Telesforas Valius, vienas iš pagrindinių mūsų grafikų. Praeitais metais jį buvo išrinkusi savo garbės nariu Italijos meno akademija Milane. 1950-64 "Aidai" ėjo T. Valiaus sukurtu viršeliu, tais metais jis talkino mūsų žurnalui menine priežiūra, liko bendradarbiu ir vėliau.
Iš nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime pasireiškusių pernai mirė 1939 m. bendro darbo vyriausybei vadovavęs ministras pirmininkas gen. J. Černius, paskutinysis krašto apsaugos ministras gen. K. Musteikis, 1941 m. Laikinosios vyriausybės ministras P. Vainauskas, čia dirbęs VLIKe ir ilgus metus vadovavęs krikščionims demokratams. Netekome Lietuvos atstovo Urag-vajuje A. Grišono. Mirė Lietuvos demokratinių seimų žydų frakcijos lyderis, vėliau užsienio reikalų ministerijos patarėjas dr. J. Robinsonas.

Iš profesorių pernai mirė lietuviškajai architektūrai daug nusipelnęs architektas J. Kovalskis-Kova (nekrologas birželio numery), ekonomistas VI. Juodeika, teologas Pr. Manelis.

Praretėjo rašytojų eilės — mirė novelistas A. Tulys, poetas Petras Pilka, vaikų rašytojai A. Giedrius-Giedraitis, M. Venclauskas, Pr. Bastys, Alf. Vambutas. Iš žurnalistų netekome S t. Daunio ("Į laisvę" buv. redaktoriaus), VI. Min-gėlos ir Alf. Žiedo (1975 m. išleidusio knygą "Mintijančio žmogaus žodis" žmonijos humanizacijos klausimu).

Vargonininkų-muzikų sąjungai pirmininkavo ir pastoviai dirbo kaip chorų vedėjas Alg. Ka-čanauskas.

Iš kunigų pernai mirė istorikai dr. A. Juška ir dr. J. Razutis, religijų istorikas prel. L. Gižinskas, dr. F. Gureckas, dr. J. Patašius, buvę provincijolai pranciškonų — Ben. Bagdonas, jėzuitų — Br. Krištanavičius, kan. P. Juknevičius, indėnų misionierius J. Klumbis. Evangelikai neteko savo kunigo P. Dagio. Lietuvoj mirė 21 katalikų kunigas. Tarp jų — "Panevėžio balso", vėliau "Panevėžio garso" red. ir religinių bei pedagoginių knygų autorius Aug. Liepinis, taip pat spaudos darbu pasireiškęs marijonas Jonas Aleksa, Sibiro kankinys kan. J. Danys, Raseinių dekanas Pr. Staškūnas, Kauno Šv. Antano bažnyčios klebonas Pr. Šniukšta, komp. G. Šukys ir kt.

Tarp gydytojų visuomeniniu ir spaudos darbu buvo pasižymėjęs dr. D. Jasaitis, Vokietijoj pirmininkavęs Lietuvos Raudonajam Kryžiui, Amerikoj JAV redagavęs krikščionių demokratų "Tėvynės sargą". Australijoj mirė dr. V. Didžys, savo metu veikliai reiškęsis Klaipėdos lietuvių gyvenime. Reto idealizmo buvo palyginti dar jaunas miręs gydytojas Zigmas Kungys, daug dirbęs atgaivinant išeivijoj ateitininkų veiklą. Clevelando lietuviai neteko dr. Edv. Mekio.

Iš karininkų pernai dar mirė pulkininkai Ant. Rėklaitis (Lietuvių Fondo ilgametis reikalų vedėjas) ir J. Tumas, pulkininkai leitenantai K. Vil-džius, J. Ugianskas, kapitonai St. Juras, G. Son-ginas, Pr. Totilas, ir 1.1.

Teisininkų pernai mirė buvęs Apeliacinių rūmų teisėjas V. Šarka, vienas iš neolituanų kūrėjų J. Dargis (ėjo 93-čius metus), K. Kasakai-tis, P. Stankevičius, Kanadoj St. Kęsgaila-Kensta-vičius. Miškininkas J. Šilgalis gyvai reiškėsi Bal-timorės lietuvių gyvenime. Iš agronomų mirė J. Beliūnas, A. Gaška, A. Mūrelis. Senosios kartos inžinierių Australijoj mirė V. Janavičius, A. Jokubauskas, N. Zelandijos LB pirmininkas J. Pečiulaitis, Kanadoj L. Giriūnas, JAV — K. Kru-likas, A. Lapšys.

Tarp moterų pažymėtinos Em. Gaučienė, J. Juknevičienė, A. Labuckaitė, J. Lukošiūnienė, M. Kregždienė.

Senosios išeivijos veikėjų mirė katalikuose plačiai reiškęsis K. Krušinskas (ėjo 97-tus metus), krepšininkas F. Kriaučiūnas-Krause, verslininkas D. Kuraitis, tautininkų veikėjas dr. S. Tamošaitis, socialistų veikėjai A. Jankauskas-Jenkins, J. Bertašius-Bartash.

Chicagoj mirė VI. Daumantas-Dzimidavičius, I pasaulinio karo metu aktyviai reiškęsis Šveicarijos lietuviuose, besirūpinant Lietuvos nepriklausomybe. Suomijoj mirė J. A. Marganavičius, to krašto lietuvių teikėjas ir Suomijos-Lietuvos ryšių puoselėtojas.

Lietuvoj mirė ilgametė Vilniaus krašto lietuvių kultūros darbuotoja, knygų leidėja M. Šlape-lienė-Piaseckaitė (97 metų amžiaus), nepriklausomos Lietuvos buvęs žemės ūkio ministras miškininkas J. Skaisgirys, pedagogikai istorikas Br. Untulis, muzikai K. Paulauskas ir K. Mariukas, kalbininkas Pr. Gailiūnas, rašytojai A. Pakalnis ir A. Margeris (po šio karo iš JAV grįžęs Lietuvon), dramos aktoriai Jurgis Petrauskas (ėjo 91 sius metus), Stp. Jukna, V. Lietuvaitytė, dailininkai J. Buračas, T. Kulakauskas, P. Tarabil-da, St. Krasauskas.

Normaliai iš gyvenimo pasitraukiančiuosius pakeičia gyvi likusieji — tokia natūrali kartų kaita. Taip yra tėvynėje, bet taip nėra svetur. Apskritai nėra nepakeičiamų žmonių, bet čia nebėra kam juos pakeisti, nes viduriniosios kartos iš tiesų kone nebeturime. Tai mus paliekančiuosius ir daro nebepakeičiamus. Aiškiai tas matyti iš kasmet mažėjančio lietuviškosios spaudos skaitytojų skaičiaus.

Ir juo ilgėja lietuviškosios išeivijos amžius, juo retėja jos eilės. Tiek JAV ir Kanados, tiek Australijos ir Pietų Amerikos laikraščių kiekvienas numeris mirga mirties pranešimais ir užuojautos pareiškimais. Daugumą jų vadintume "eiliniais" žmonėmis — platesnėn viešumon neiškilusiais. Bet ir "eiliniai" nėra lygūs. Vieni savo mažesnėse bendruomenėse buvo gyvi žmonės, antri tik savo mirtimi primena, kad ir jiems ligi tol saulė švietė. Tas pats skirtumas ir tarp "neeilinių". Ir tų, kurie savo metu buvo vienaip ar kitaip prasimušę, dalis naujomis sąlygomis pasirodo pilkesni už "eilinius". Graudu atsisveikinti su tais, kurie kol galėjo, tol ir plušėjo. Bet taip pat — nors ir kitaip — graudu, kai iš nekrologo matai, kad to ar kito tik kadaise būta neeilinio ar kad išvis tik savimi tesirūpinta, pasiekus profesinę karjerą, ir todėl pragyventa gyvenimą, nepajutus žmogiškosios egzistencijos prasmės. Dar graudžiau apmąstyti žmogų, kadaise buvusį neeilinį, tik paskui save suniekinusį.




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai