Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOKYTOJŲ DIENOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Br. Juodelis   
Pradžia
Jau dvyliktą kartą birželio 27-30 JAV ir Kanados lituanistinių mokyklų mokytojai bei lit. švietimo darbuotojai susirinko j tradicinę vasaros mokytojų studijų savaitę. Pasaulio Lietuvių Dienos šiais metais iš Dainavos stovyklos mokytojų studijų savaitę nukėlė į Torontą, Kanadon. Ruošė Kanados LB Švietimo komisija ir JAV LB Švietimo Taryba. Keturių dienų gausią ir turiningą studijų programą Royal York viešbutyje dar papildė Pasaulio liet. sporto žaidynės, dainų šventė, dailės paroda ir Pasaulio lietuvių seimas. Tos aštuonios nepamirštamų įspūdžių dienos labai sustiprino ir suartino dalyvavusius 84 lituanistinio švietimo darbuotojus iš devynių pasaulio kraštų.

XII JAV ir Kanados mokytojų savaitę atidarė Kanados LB Švietimo komisijos pirm. V. Stanevičienė. Kun. A. Saulaičiui, S.J., atkalbėjus invoka-ciją, buvo pakviesti garbės prezidiumo nariai ir išklausyti jų sveikinimai. Pažymėtina, kad iš Vokietijos specialiai į mokytojų studijų savaitę buvo atvykęs vysk. Antanas Deksnys. Jis taip pat tarė paskatinantį žodį. Buvo sveikinimų ir raštu.

Paskaitos ir diskusijos
Šioje mokytojų studijų savaitėje beveik visos paskaitos buvo grupinės. Grupėse buvo įvairių kartų ir įvairių pažiūrų prelegentai. Tematika gi labai įvairi, liečianti šių dienų problemas lituanistinėje mokykloje. Diskusijos buvo labai gyvos, nes kiekvienas klausimas susilaukė įvairių atsakymų, paremtų patirtimi devyniuose skirtinguose kraštuose. JAV ir Kanados lituanistinės mokyklos turėjo daug panašumų. Nuo jų labai skyrėsi kitų kraštų lituanistinio švietimo problemos. Programos moderatoriams, Br. Juodeliui, A. Ma-sioniui, kun. A. Saulaičiui ir Br. Krokiui, teko nelengvas uždavinys diskusijas užbaigti laiku, programai tęsiantis nuo 9 vai. ryto iki 9 vai. vakaro.

St. Barzduko paskaitą "Lituanistinės mokyklos mokytojo vaidmuo Pasaulio lietuvių bendruomenėje" perskaitė Br. Juodelis. Autorius labai ryškiai iškėlė mokytojo pavyzdžio reikšmę lituanistiniame švietime. A. Maceina, remdamasis vokiečių pedagogu O. VVillmanu, teigia, kad "mokytojas negali būti tikras tautinio auklėjimo veikėjas, jei jo paties tautinė individualybė yra skurdi, jei jis nemoka tautiškai mąstyti, neturi tautinio skonio meno dalykams, nemyli savo tautos ir. nedalyvauja kultūriniame josios gyvenime" (Tautinis auklėjimas, 86 psl.). Autorius klausė mokytojus, ar jie dalyvauja mūsų Bendruomenėje? Ar mokykloje aiškina Lietuvių chartą ir mūsų veiksnių, organizacijų paskirtį bei uždavinius? Ar tėvai lit. mokyklą lankančiam vaikui rodo pavyzdį, ar laukia "stebuklų" iš mokytojo ir mokyklos? Autorius, lituanistinę išeivijos mokyklą laikydamas tautinės dvasios židiniu, pagal Senekos žinomą posakį, kvietė mokytis ne mokyklai, bet gyvenimui.

Grupinėje paskaitoje "Išeivijos mokytojų, kultūrininkų ir bendruo-menininkų paruošimas lietuvybės išlaikymui ateityje" prelegentas K. Mileris iškėlė reikalą lituanistinėse mokyklose turėti kultūrinio-visuomeni-nio lavinimosi būrelius, kuriuose vyktų jaunųjų vadovų lietuvybės akiračio išplėtimas pagal jų pomėgį. Tokio būrelio veiklai tiktų vienas vakaras savaitėje. Auklėjant bendruo-menininkus, Rasa Šoliūnaitė iškėlė šeimos, kaip pirmojo šaltinio svarbą tautiniame auklėjime. Šeimoje gavus tautinį pradą, jaunimui lengva lankyti lituanistinę mokyklą, organizacijas ir eiti vadovaujančias pareigas. L. Tamošauskas iškėlė lietuvių kalbos mokėjimą ir žodingumą kaip pagrindą visuomenininko ir kultūrininko paruošimui. Lietuvių kalbos žodingumo nesuteikia dabartinė lit. mokykla išeivijoje. Po jos reikalingi aukštesnieji liet. kalbos kursai bei Vasario 16 gimnazijos lankymas. Prelegento nuomone, Bendruomenė permažai domisi lituanistinio švietimo pakėlimu, o vėliau skundžiasi, kad jaunimas nesiima vadovų pareigų. Diskusijose buvo konstatuota, kad jaunimo kelionės į Lietuvą daugeliui sustiprina norą reikštis lietuviškame gyvenime išeivijoje. PLJS Ryšių centro rengiami lituanistiniai seminarai vasaros metu buvo pripažinti dideliu įnašu į išeivijos kultūrininkų ir visuomenininkų paruošima.

V. Matulaičio skaidrės dar kartą paryškino vaizdinių priemonių lit. mokykloje reikalingumą, o jo rodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimo filmas ypač buvo naudingas jaunesniesiems dalyviams, neatsimenantiems ar nemačiusiems anų laisvės dienų. Dėmesio susilaukė ir kun. A. Kezio, S.J., filmas apie mūsų kalbininką prof. A. Salį.

Daugiausia dėmesio sukėlė grupinė paskaita "Lietuviškai nekalbančių mokymas lituanistinėje mokykloje". Ši nuolat didėjanti problema visuose kraštuose reikalauja uolių pastangų, norint visą lietuvių kilmėsu jaunimą sutalpinti po lituanistinės mokyklos stogu. Prelegentė T. Gečienė konstatavo, kad lietuviškai nekalbantiems specialių parengiamųjų klasių nebeužtenka, kad reikia ilgametės programos, specialių pratimų, priemonių ir vadovėlių. Istorija ir geografija gali būti mokoma angliškai ar kita gyvenamojo krašto kalba. Čia reikalingas ir specialus mokytojų pasiruošimas. A. Rinkūnas, remdamasis savo ilga patirtimi, rekomendavo pirmiausia nustatyti vaiko lietuvių kalbos žinojimo lygį ir juos padalyti į tris grupes: lietuviškai nemokančius, lietuviškai vidutiniai mokančius ir gerai lietuviškai kalbančius. Visos grupės privalo turėti atskiras programas ir pritaikytas mokslo priemones. Nemokantiems patarė naudotis svetimų kalbų mokymo metodais per šešerius metus. Gerai lietuviškai kalbantiems rekomendavo dabartines sunkias programas. Kun. A. Saulaitis, S.J., kėlė reikalą lituanistinį švietimą pritaikinti liet. nekalbančiam jaunimui ir vyresniesiems. Lituanistinis švietimas reikalingas net ir tėvams. Siūlė naudoti galimai daugiau vaizdinių priemonių ir praktikuoti konkrečius uždavinius, kaip laiškų rašymą, telefonu pasikalbėjimą ir t.t. Diskusijose buvo prieita išvadą, kad lietuvybės ugdymas yra tiek pat svarbus, kaip ir lietuvių kalbos mokymas. Lietuviškai nemokantiems reikia teikti lietuvybės ugdymą jiems prantama kalba, o lietuvių kalbą palaipsniui mokyti pagal grupių pajėgumą. Tokioms grupėms reikalingi dvikalbiai mokytojai, laisvai naudoją gyvenamo krašto kalbą. Šias svarstybas gražiai papildė Amanda Mulionienė iš Clevelando, parodydama skaidres, pritaikintas sėkmingam abėcėlės mokymui lituanistinėje mokykloje.


Grupinėje paskaitoje "Efektyvus lietuvių kalbos mokymas dabartinėje lituanistinėje mokykloje" Rūta Penkiūnienė iškėlė žinių patikrinimo reikalingumą mokslo metų pradžioje, mokinius grupuojant pagal lietuvių kalbos žinojimą. Diskusijose buvo pasisakyta už standartinį žinių patikrinimą mokslo metų gale. Dalis mokytojų suabejojo standartų nustatymu, žinant skirtingą mokslo lygį lituanistinėse mokyklose. Dr. Sigita Ramanauskienė kėlė mokslo priemonių įvairumo klausimą, kviesdama daugiau jų paruošti ir ragindama pačius mokytojus pritaikinti lietinių kalbai savo kraštų metodus bei priemones. Skaitinių ir mokslo priemonių įvairumo stoka pradžios mokykloje lietuvių kalbos mokymą daro nuobodžiu. Kun. J. Vaišnys, S.J., klausė mokytojus, ar lituanistinėje mokykloje laikomasi dabar Lietuvoje priimtos naujos lietuvių kalbos rašybos? Jei ne, tai kaip nustatomos rašybos klaidos? Prelegento nuomone, lituanistinė mokykla turi sekti lietuvių kalbos pasikeitimus, kalbininkų nustatytus Lietuvoje ir jų turėtų laikytis visa išeivijos spauda. Davus keletą pavyzdžių, paaiškėjo, kad didžioji dalis mokytojų šių pakeitimų nežino. Aptariant lietuvių kalbos mokymo sustiprinimą, Dalia Sodeikienė iš Los Angeles patarė kreipti dėmesį į gausesnį lit. mokyklų išlaikymą, kuris galėtų nukentėti naujai griežčiau mokinius begrupuojant ar griežčiau egzaminuojant. Kaip Z. Juras iš Anglijos čia pareiškė, "Magiškoji lazdelė" dar nesurasta, kuri išspręstų lietuvių kalbos mokymo problemas įvairiuose kraštuose.

JAV ir Kanados mokytojų studijų savaitės dalyviai. Iš kairės trečias sėdi Jonas Simanavičius, Kanados LB pirm. Po jo — V. Stanevičienė, Kanados Švietimo komisijos pirm., vysk. A. Deksnys ir Pr. Juodelis, JAV Švietimo komisijos pirm.

"Lietuvių muzikinės kultūros dėstymas lituanistinėse mokyklose" temą nagrinėjo Emilija Sakadolskie-nė, paskaitą paįvairindama instrumentais, pratimais ir dalyvių įtraukimu į melodijas. Jos įsitikinimu, dainavimo mokymo lituanistinei mokyklai neužtenka, bet joje reikalingas lietuvių muzikinės kultūros dėstymas su atitinkamai paruoštais pratimais bei priemonėmis. Mokinius reikia ne tik supažindinti su liet. liaudies muzika bei daina, bet reikia atlikti mokinių estetinį auklėjimą. Šią paskaitą labai vykusiai papildė Stepo Kairio liet. liaudies instrumentų ansamblio koncertas, kuriame puikiai skambėjo skautų atliktos liaudies dainų bei tautinių šokių melodijos.

Naujas žvilgsnis mestas į okupuotos Lietuvos istorijos bei geografijos mokymą lituanistinėje mokykloje. Prelegentai J. Jasaitis, M. Drun-ga ir R. Sakadolskis iškėlė reikalą daugiau dėmesio skirti po 1940 metų okupuotos Lietuvos istorijai bei geografijai analizuoti ir teisingai interpretuoti lituanistinėje mokykloje. Tinkamos ir plačios šio laikotarpio informacijos labai reikalingos mūsų jaunimui, ypač aplankantiems Lietuvą. Diskusijose konstatuota, kad mūsų jaunimo artimųjų lankymas Lietuvoje bei ten esančios padėties pažinimas sukelia pozityvias nuotaikas lituanistikoj šviestis ir lietuvybę išlaikyti. Neturint po 1940 m. tinkamų okupuotos Lietuvos istorijos vadovėlių, buvo pageidauta paskubinti jų rašymą, o laikinai naudoti LKB kronikas ir kitą vakaruose leidžiamą informaciją apie padėtį dabartinėje Lietuvoje.

Irena Ross iš Toronto labai plačiai nagrinėjo lituanistinės mokyklos tėvų ir jų komitetų anksčiau turėtas ir dabar turimas pareigas lituanistinei mokyklai. Pirmiausia ji palietė tėvų pareigą vaikus namuose išmokyti kasdienės lietuvių kalbos prieš siunčiant juos į lituanistinę mokyklą. Prelegentė pabrėžė, kad be tėvų talkos namuose, ypač paruošiant namų darbus, mokytojo pastangos neduos vaisių 3-4 valandų šeštadieninėje mokykloje. Tėvų talka, globojant klases, tvarkant bibliotekas, tikrinant mokinių darbus, parūpinant leidinius, sutaupytų mokytojo laiką, reikalingą pamokoms. Diskusijose paaiškėjo, kad daugelis JAV lit. mokyklų naudojasi tokia tėvų talka ir tuo pasiekia aukštesnį mokslo lygį. Išskyrus Vokietiją, Kanadą ir dalinai Australiją, visur kitur lėšas lituanistinėms mokykloms išlaikyti sukelia mokinių tėvai, padedant Liet. Bendruomenei, Liet. Fondui ir parapijoms.
Mokinio tautinės tapatybės ugdymą plačiai nagrinėjo A.V. Dundzi-la, pateikdamas koreferentų R. Bar-tuškienės ir D. Polikaitienės pasisakymus raštu. Diskusijas sukėlė anglų kalbos panaudojimas lit. mokykloje, kaip priemonė kitataučiams pristatant save, tautos laisvės reikalus, lietuvių kultūros apraiškas. Kai kurie veteranai mokytojai nuogąstavo, kad lit. mokykloje naudojama anglų kalbą gali nustelbti lietuvių kalbos naudojimą. Jaunesnieji šio pavojaus nematė, anglų kalbą vertino tik kaip priemonę, paruošiant mūsų jaunimą lietuvių tautos reikalų gynėjais.

PLB vicepirmininkas švietimo reikalams Jonas Kavaliūnas analizavo išeivijos lituanistinį švietimą po II pasaulinio karo ir dabar, bandydamas pažvelgti į ateitį. Priminė Solženicyną, pasigedusį stiprios dvasios vakarų pasaulyje, ir kvietė sukurti didingą lituanistinio švietimo planą išeivijoje; kvietė realybei tiesiai pažiūrėti į akis, prieš ją pastatyti valią ir ryžtą, kad negalimi dalykai pasidarytų galimais. Kalbėdamas apie lituanistinių mokyklų išlaikymą visuose kraštuose, prelegentas siūlė tam tikrą visų LB pajamų nuošimtį skirti jaunimo lituanistiniam švietimui.

Pranešimai iš devynių kraštų
Įvairių kraštų lituanistinio švietimo veiklos ir vietovių lit. mokyklų pranešimams likus maža laiko, jie buvo kondensuotai ir tik dalinai atlikti. Apie švietimą Venecu-eloje kalbėjo VLB pirm. J. Kuka-nauza, pažadėdamas atgaivinti nusilpusią lituanistinių mokyklų veiklą. Anglijos atstovas Z. Juras apgailestavo, kad pas juos lit. mokyklos neveikia. Jaunimo lit. švietimas vyksta Lietuvių sodybos stovyklose ir per skautus. Vokietijos Vasario 16 gimnazijos būklę vaizdžiai nušvietė mok. V. Svilas ir stud. A. Valiūnas. Jai labiausiai reikalinga daugiau mokinių iš užjūrio.

V.D. Slotkai iš Kolumbijos pranešė, kad pas juos lit. mokyklų nėra, tačiau lietuviškojo švietimo darbas vykdomas per jaunimo vasaros stovyklas, kur dalyvauja apie 30 jaunuolių. Marytė Barzdžiūtė iš Argentinos džiaugėsi, kad pas juos veikia trys lit. mokyklos, kuriose yra apie 80 mokinių. Jos manymu, mokytojams iš visų kraštų naudinga suvažiuoti pasitobulinti mokytojų studijų savaitėje. Prel. P. Ragažinskas papasakojo apie lit. švietimo padėtį Brazilijoje. Sao Paulo mieste lituanistinės mokyklos prasidėjo 1927 m. Karo metu etninės mokyklos buvo uždarytos. Dabar Sao Paulo mieste veikia lit. mokykla su 60 mokinių, vadovaujant kun. J. Šeškevičiui. Veikia ir korespondenciniai lietuvių kalbos kursai.

Australijos lit. mokyklų apžvalgą pateikė Algis Milvydas (ne mokytojas). Ten veikia 3 sekmadieninės lit. mokyklos po 2 vai. prieš mišias prie lietuvių parapijų. Jas lanko apie 150 mokinių. Vyksta ir šeštadieniniai liet. kalbos kursai. Jie užskaitomi stojantiems į universitetus.

JAV lituanistinių mokyklų pranešimus pateikė: O. Razutienė iš Los Angeles, D. Šulskienė iš Omahos, T. Gečienė iš Philadelphijos, E. Ri-bokienė iš Brocktono, D. Grajauskienė iš Hartfordo, R. Šoliūnaitė iš Lemonto, S. Stasienė iš Cleve-lando ir J. Jasaitis iš Chicagos K. Donelaičio mokyklos. Kanados lit mokyklų apžvalgą ir LB Švietimo Komisijos rūpesčius apibūdino V. Stanevičienė. Kanados lituanistinėse mokyklose mokosi 458 mokiniai. JAV LB Švietimo tarybos darbus suglaustai pristatė pirm. Br. Juodelis. Ilgai dar būtų trukusios diskusijos apie pranešimuose iškeltus mokyklų veiklos aspektus, kurie domino dalyvius iš tolimų kraštų, tačiau laikas baigėsi ir Royal York viešbučio salėse prasidėjo Pasaulio lietuvių seimo programa.

XII-oji JAV ir Kanados mokytojų studijų savaitė, kurią kai kas vadino pirmąja Pasaulio lietuvių mokytojų studijų savaite, buvo užbaigta keliom rezoliucijom ir programos vedėjo Br. Juodelio žodžiu. Dėkota kanadiečiams šeimininkams už sėkmingą studijų savaitės suorganizavimą, puikias patalpas, kasdienes vaišes ir malonų priėmimą. V. Stanevičienei įteikta rožių puokštė, o L. Tamošauskui — knyga. Padėka išreikšta ir prelegentams, meninės programos dalyviams ir studijų dienų pirmininkams. Mokytojų studijų programa baigta Lietuvos himnu. Po studijų dienų vyko Pasaulio Lietuvių seimo sesijos ir dainų šventė. Mokytojai jose dalyvavo kaip svečiai ir kaip atstovai. Br. Juodelis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai