Parašė Bammesberger ALFRED
|
Šio straipsnio autorius dr. Alfred Bammesberger gimė 1938 m. Muenche-ne. Ten pat baigė filologijos studijas daktaro laipsniu 1965 m. ir pradėjo rašyti habilitacinį darbą pas prof. W. Wissmanną. Šiam pastarajam kitais metais (1966) mirus, persikėlė į Freiburgo universitetą, kur dirbo asistentu lyginamosios kalbotyros katedroje. 1970 m. gavo habilitaciją už darbą apie lietuvių kalbos žodžių darybos tyrinėjimą. Tas darbas paskelbtas 1973 m.: Abstraktbildun-gen in den baltischen Sprachen. Nuo 1973 m. profesoriauja Freiburgo universiteto anglistikos skyriuje. Lietuvių kalbos mokytis pradėjo Muencheno universitete pas L. Baldaufienę - Jurgutytę.
Šių metų kovo 4 savo 80-tąjį gimtadienį švenčia prof. Erich Hofmann, gimęs Mulhausene, Tiuringijoj. Jo išorinės biografinės datos atitinka tuos tarpsnius, kuriuos paprastai pereina profesorius, dirbantis bendrojoj ir indoeuropiečių kalbotyroj. 1926 m. jis buvo pakviestas docentu Gottingeno universitetan, vėliau dirbo Marburge a. L. ir Mūnstery-je. Antrojo pasaulinio karo metu profesoriavo Prahoj. Pokario metai jam buvo ypač sunkūs, nes bėgdamas iš Čekoslovakijos neteko žmonos ir dviejų vaikų. 1950 m. iis perėmė bendrosios ir indoeuropiečių kalbotyros katedrą Kielio universitete, kuriame ir dirbo, kol pasitraukė į emeritūrą.
Prof. E. Hofmanno moksliniame darbe iš pat pradžių baltų ir slavų kalbos turėjo reikšmingą vaidmenį. Čia aiškiai pasireiškė jo mokytojo Eduardo Hermanno įtaka,faip jau habilitacinis E. Hofmanno darbas Ausdrucksverstarkung (Gottingen, 1930) itin daug naudoja lietuviškos medžiagos. Ir vėlesnėmis progomis jis vis grįždavo prie baltų kalbotyros klausimų. Šiuose žurnalų straipsniuose lietuviškoji medžiaga yra jo dėmesio centre: Kultur and Sprachgeist in den Monatsnamen (Zeitschrift fūr vergleichende Sprachforschung 59, 132-142; 60, 54-88), Die baltischen Verba mit Na-salinfix (Zeitschrift fūr slavische Philologie 25, 58-66), Zu Ausdrū-cken der Landvvirtschaft im Litaui-schen (Die Sprache 7, 123-130), Zur litauischen Lexikographie (Zeitschrift fūr vergleichende Sprach-wissenschaft 88, 291-298).
Tačiau vien dėl to vargu ar prof. E. Hofmanno 80-tojo gimtadienio minėjimas Aiduose būtų pateisinamas, kadangi ir šiaip dauguma indoeuropeistų vis kur nors savo darbuose susiduria su baltų kalbų klausimais. Dauguma indoeuropeistų tik dėl to į savo tyrinėjimus įtraukia lietuvių kalbą, kad ji teikia vertingų žinių apie indoeuropiečių prokalbę Priešingai, prof. E. Hofmannas ypatingu būdu pasitarnavo lietuvių kalbos moksliniam tyrinėjimui. Jo nuopelnai yra leksikografijos srityje.
Išliekamos vertės nuopelnus prof. E. Hofmannas įsigijo per paskutinius du dešimtmečius. Būtent jo angažavimosi dėka buvo išleisti du pagrindiniai lietuvių kalbos žodynai, kurie be jo niekada nebūtų išvydę pasaulio šviesos. Emst Fraenkel po karo pradėjo iš savo gausiai surinktos medžiagos leisti Litauisches ety-mologisches W6rterbuch, bet iki savo mirties (1957.X.2) suspėjo išspausdinti tik 7 sąsiuvinius. Tolimesniam veikalo tęsimui buvo likę tik juodraštis ir didelis kortelių rinkinys. Prof. E. Hofmannas drauge su Eberhard Tangliu perėmė atsakingą tolimesnio redagavimo darbą, kuriame reikšmingos pagalbos teikė Fraenkelio asistentė dr. Annemarie Slupski. Neperdedant galima sakyti, kad be prof. E. Hofmanno įsijungimo neturėtume jokio lietuvių kalbos etimologinio žodyno. Savaime aišku, "Fraenkelis" nėra tobulas, kaip ir visi žmogiškieji darbai, bet vis dėlto jis visam žodžių lobynui duoda pradinius taškus ir gausiai nurodo literatūrą. Baigus Fraenkelio žodyno darbą, prof. E. Hofmannui iškilo naujas sunkus apsisprendimas. Aleksandro Kuršaičio (Kurschat) Thesaurus linguae lituanicae buvo rankraštyje ir reikalavo spaudai parengimo. Drauge su Wilhelm Wissmannu prof. E. Hofmannas ėmėsi ir šito uždavinio. VVismanno bendradarbiavimą netrukus nutraukė jo mirtis 1966 m., ir nuo tada prof. E. Hofmannas vienas turėjo rengti spaudai tą milžinišką medžiagos kiekį. 1973 m. galėjo būti išleistas ketvirtasis — paskutinysis — tomas. Kuršaičio Litau-isch - deutsches VVorterbuch — Lietuviškai - vokiškas žodynas (mūsų žurnale jo tomai buvo aptarti 1969, Nr. 3; 1972, Nr. 3; 1973, Nr. 5; 1974, Nr. 10. — Red.) yra esmiškai kito pobūdžio, kaip Niedermanno - Senno - Brenderio - Salio Wor-terbuch der litauischen Schrift-sprache — Lietuvių rašomosios kalbos žodynas ar Lietuvoj Mokslų Akademijos leidžiamasis Lietuvių kalbos žodynas. Todėl nėra jokios abejonės, kad Kuršaičio žodyno išleidimas yra esmingas lietuviškosios raštijos praturtinimas.
Prof. E. Hofmannas tad didžiai nusipelnė, mums padovanodamas du reikšmingus lietuvių kalbos žodynus, kurie vargu ar būtų buvę išspausdinti be jo prisidėjimo. Kai šios eilutės rašomos, prof. E. Hofmannas sėdi prie M. Daukšos "Postilės" filologinių studijų. Iš visos širdies mes jam linkime sveikatos ir kūrybinio pajėgumo ateičiai. Alfred Bammesberger
|