Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PLUOŠTAS DOKUMENTŲ APIE ANTANĄ STRAZDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   

(pabaiga)

Cituotasis 1828 V 12 raštas iškelia vėl naują Strazdo biografijos problemą, būtent, iš kurio gi krašto yra kilęs Strazdas. Tiesa, L. A. Jucevičius 1841 išspausdintoje Strazdo apybraižoje buvo užsiminęs, kad Strazdas kilęs iš Žemaičių, iš Telšių apskrities. Betgi šiaip jau (ypač J. Basanavičiui paskelbus Kriaunų bažnyčios knygose M. Romėno surastą Strazdo krikšto metriką) nebuvo jokio abejojimo, kad Strazdas buvo tikras augštai-tis rytietis, gimęs kaime prie Sartų ežero. Tačiau augščiau cituotame rašte ne tik reiškiamas didelis Strazdo noras grįžti į Žemaičius, bet ir tolydžio pabrėžiami artimi Strazdo ryšiai su tuo kraštu. Pvz. ten rašoma, kad Žemaičių vyskupas dažnai užsimenąs, ko Strazdas negrįžtąs namo; negi jam neįkyrėjęs misionieriavimas svetimoje diecezijoje ir tarp mažiau pažįstamų žmonių. Be to, laiške minimame eilėraštyje "Ey Diewe Die-wulaytis" Strazdas tvirtino esąs "tikras Žiamay-tis isz moczias ir isz tiewa". Šito eilėraščio, pavadinto "Durna X. Drozdowskiego, tęskniącego do oyczyzny" (kun. A. Drozdovskio, tėviškės besiilginčio, giesmė), tekstas buvo jau po antrojo pas. karo aptiktas Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne, vienoje asmeninėje Lietuvos archeologo E. Tiškevičiaus byloje ir V. Abramavičiaus paskelbtas "Pergalėje" (1949 Nr. 3 p. 75; išspausdintas buvęs jau ir "Tiesoje", 1948 IV11 Nr. 86). Eilėraščio faksimilė buvo įdėta Liet. Mokslų akademijos 1957 išleiston "Lietuvių literatūros istorijos chrestomatijon" (p. 304). Buvo rastas dar ir kitas eilėraščio variantas su lietuviška antrašte — "Barnis Drazdausko ant lietuvių". Žemiau pateikiame (dabartine rašyba) pirmąjį variantą:

Ach Dieve Dievulaitis,
Esmu tikras žemaitis
Iš močios ir iš tėvo,
Apsakysiu dėl Dievo.


Apsakysiu tą visa,
Ką kentėjau ir kęsiu;
Apsakysiu kelelius,
Visus mano vargelius.

Akytės mano mielos,
Kojos procauninkėlės,
Priminkit visas vietas,
Kaip kartus dėl man svietas.

Devyniasdešimtuose metuos,
Kaip esmi iš tos vietos,
Lietuvon iš Žemaičių
Ėjau su didžiu kraičiu;

Su didžiu razumėliu,
Su jauniausiu viekeliu,
Su šviesiausiom akelėms,
Su greičiausiom kojelėms.

Ne vieną kartą išalkti,
Ne vieną kart nušalti,
Ne vienas buvo kartas —
Sunkiai esmu nubartas.

Ėjau aš po bažnyčias,
Lietuvos kazalnyčias,
Kaip bitelė siausdamas,
Ant pakūtą vesdamas.

Kaipo paukštelis čilbėjau,
Apie Dievą kalbėjau,
Kaip tikras apaštalas,
Tai mano giesmės galas.

Lietuvoj pikti žmonės,
Netur prie sau malonės,
Netur mielaširdystės,
O labiausiai žmonystės.

Sugrįšiu ing Žemaičius,
Palikęs brangius kraičius,
Palikęs jauną vieką,
Visą mano patieką.

Šauksiuos ant Giedraitį,
(Tėvą visų) žemaitį,
Šauksiuosi ing tėviškę,
Palikęs žvėris miške.

Eilėraštyje minimi kai kurie neabejotini A. Strazdo biografijos faktai; pvz. kad 1790 jis atvykęs "Lietuvon iš Žemaičių", kad nekartą buvęs "sunkiai nubartas", kad ėjęs "po bažnyčias, Lietuvos kazalnyčias" (t.y. sakyklas). Tačiau nepatikima, kad Strazdas buvęs "tikras žemaitis"; nebent susirastų kokie neginčijami jo žemaitiškos kilmės dokumentai. Tradicija neabejodama rišo Strazdą su kraštu prie Sartų ežero. 1908 VI 8/21 M. Romeris rašė J. Basanavičiui: "Kai gimimo vieta kun. A. Strazdo, tai, kaip priimta jau literatūroje, taip ir anot žmonių pasakojimų, nurodoma Astravo kaimas, kuris stovi palei Sartų ežerą . . . Mano gi tėvas sako, jog kun. Antanas Strazdas buvęs gimęs ne Astrave, bet Kriūgiškio kaime, stovinčiame palei tąpat ežerą, netoli Astravo. Abu šituodu kaimu, Astravas ir Kriūgiškis, baudžiavos laikais priklausė Kriaunų dvarui; o šitas dvaras, kurs nūnai yra vokiečio Lisanderio rankose, 1865 m. buvo mūsų giminės savastis, ir kun. Ant. Strazdo gimimo laiku jį valdė mano prabočius Steponas Daminykas Roemeris. Mano tėvas, taip tvirtindamas apie kun. Strazdo gimimą Kriūgiškyje, remiasi mūsų giminės tradicija . .. Astrave, kaip man Kriaunų kun. klebonas pasakojo, regis, esanti likusi ir pati tradicija apie vietą, kur stovėję Strazdo namai, kuriuose gimęs poetas" (Lietuvių Tauta, I p. 530-531). Sartų paežerėje ir vėliau tebegyveno artimieji Strazdo giminės palikuonys. Kitame laiške (1908 VII 29/ IX11) Romeris taip rašė Basanavičiui: "Apie kun. Strazdo gimines man pasisekė iš surinktų smulkių žinių maždaug šioks išvedimas sutaisyti. Jo tėvas Jonas Strazdas buvęs Kriaunų dvaro valdytojo Roemerio baudžiauninkas, turėjęs tada ūkį Astravo kaime; jo žmona vadinusis Sofija. Jonas ir Sofija Strazdai turėję dvejetą vaikų; vyresnysis sūnus Antanas išėjęs kuniguosna; duktė Marė ištekėjus už tų pačių Roemerių baudžiauninko Kazio Kauzanavičiaus, kurs apsigyvenęs buvo Kriūgiškio kaime, pusantro varsto nuo Strazdų gimtinės ... Jų tėvams mirus, dvarininkas Roemeris ant Strazdų ūkio pasodino kitą, svetimą šeimyną. Šiandien Astrave ant Strazdų ūkio ir sodybos gyvena Leikų giminė . . . Marė Kauzanavičienė . . . antrą kartą ištekėjo už Muraškos. Iš Muraškos Marei gimė dvi dukteri ... Vyresnysis pirmojo Marės vyro sūnus Andrius Kauzanavičius . . . mirė 1907 m., būdamas 90 su viršum metų senelis. Jam mirus, gyvena ten [Kriūgiškyje] ir dabar jo sūnus Juozas Kauzanavičius" (Liet. Tauta, I p. 533). Romerio surankiotos žinios apie Strazdų giminę akivaizdžiai prieštarautų teigimui, kad Strazdas būtų žemaitis, pats vienas atkilęs Rytų Lietuvon.

Entuziastingas Strazdo gerbėjas ir žinių apie jį rankiotojas kun. J. Katelė, ilgametis Panemunėlio parapijos (taigi artimos Strazdo tėviškei) klebonas, 1877 išsp. Strazdo apybraižoje nurodė Strazdą gimus 1763 VI 4 Astravo kaime, Kriaunų parapijoje. Vėliau Kriaunų bažnyčios knygose M. Romeris surado Strazdo krikšto metriką.

Aiškinantis Strazdo kilmės klausimą, labai svarbi yra ano meto Obelių dekano (be abejo, gerai informuoto apie Strazdą asmens) užuomina 1828 V 15 raporte, kad Strazdas esąs iš to dekanato neturtingos ir žemos kilmės (atseit, valstiečių) giminės (X.Drozdowski rodem z tego Dekanatu familii ubogiey i nizkiey). Tad nėra pagrindo tikėti, kad Strazdas būtų buvęs Jeziežos herbo bajoras (K. Niesieckio ir A. Bonieckio herbynuo-se nurodoma, kad to herbo (Jezierza) Drozdovskių giminė gyvenusi Mozūruose). Taip pat ir tai, ką Strazdas rašė apie savo tariamąjį brolį Juozapą Drozdovskį, "lenkų kariuomenės majorą", ir jo palikimą altarijai, kuri Strazdui turinti priklausyti, reikia laikyti Strazdo prasimanymu, įtikinėjant vyskupiją, kad būtų išleistas iš Pažaislio vienuolyno Žemaitijon.

Labai įdomu, kad pats Strazdas aiškiai vengė tiksliau nurodyti savo gimimo vietą. Antai 1819 "eksplikacijoje" į įsakmų klausimą, "iš kur kilęs", faktiškai neatsakė, nes nurodė savo kilmės vietą buvus "Augustui III viešpataujant Lenkijos karalystei priklausančiame krašte, o šiandie esančiame laimingai mums viešpataujančio Maloningiausio Monarcho Aleksandro I valdžioje"; tai galėjo juk būti betkuri Lietuvos vieta — tiek Žemaičiuose, tiek ir Augštaičiuose. Toliau savo toje "eksplikacijoje" Strazdas suminėjo, kad "savo jaunystėje mokslus ėjo Kuršo kunigaikštystėje". J. Katelė tas Kuršo vietas tiksliau nurodė: Strazdas mokęsis pas jėzuitus Alūkstoje, o paskiau Krėslavos kun. seminarijoje. Jei Strazdas tikrai būtų gimęs ir augęs Žemaičiuose, būtų sunkiau patikima, kad jis pradinį mokslą būtų ėjęs kažkur tolimoje Alūkstoje, kuri betgi nuo Kriaunų parapijos nepertoliausia.

Dar vienas dalykas iškyla ryšium su Strazdo 1829 V 12 raštu, būtent, jo santykių su Žemaičių vysk. Juozapu Arnulfu Giedraičiu klausimas. Kaip žinome, vysk. Giedraitis ne tik domėjosi lietuvių raštija ir pats kai ką rašinėjo, bet taip pat palaikė ryšius su kitais žemaičių literatais, savo asmens autoritetingumu (jis vyskupas ir kunigaikštis) teikdamas lietuviškajam sąjūdžiui nemažo svorio žemaičių bajorų akyse. A. Klementas 1810 siuntė jam lietuvišką eiliuotą sveikinimą vardinių proga, nes "kaip vyskupui Žemaičių, taip prider mūsiškai atduoti donį tikrą, bet ne jau lenkiškai". Su D. Poška Giedraitis, S. Stanevičiaus liudijimu, ilgesnį laiką lietuviškai net korespondavęs. Kun. A. Savicko eilių rinkinio rankraštyje yra du eilėraščiai, skirti Giedraičiui. Yra išlikęs ir Telšių apskrities teisėjo J. Kobeckio humoristinis eilėraštukas Giedraičiui.

Su šiuo Giedraičio apibūdinimu gražiai derintųsi ir Strazdo laiško užuomina, kad Giedraitis domėjęsis jo dainomis ir raginęs grįžti į Žemaičius, kur galėtų "dauginti žemaičių kalbos literatūrą", naudodamasis Giedraičio palankumu. Nežinia tačiau, kiek čia galima pasitikėti Strazdu, kuriam juk rūpėjo pabrėžti savo ryšių su Žemaičių vyskupu artimumą, kad greičiau būtų išleistas iš vienuolyno. Kad ryšius su Giedraičiu Strazdas, vis dėlto, turėjo, ar bent žinojo apie jo palankumą lietuvių raštijai, neabejotinai rodo tai, kad 1824 cenzūrai įteiktąsias "pastoralines arijas" Strazdas buvo dedikavęs Giedraičiui (De-dykacya J.O.X.Józefowi Giedroyciowi Biskupowi Ksiestwa Žmuydzkiego i Kawalerowi róznych orderów. Arye pasterskie — plg. Literatūra ir Kalba, V p. 448). Beje, ir 1814 išspausdintas "Giesmes svietiškas ir šventas" Strazdas buvo dedikavęs Giedraičiui, tik ne vysk. Juozapui, o kan. Gasparui.
Strazdo laiško, Vilniuje gauto 1829 V 14, paraštėje pieštuku pridėta pastaba, kad reikalas būsiąs išspręstas, kai būsianti Pažaislyje vizita-ciia (Będzie wizyta w Požaysciu wtedy rostrzy-gnie się interés). Nesulaukdamas atsakymo, A. Strazdas 1829 VIII 5 vėl pasiuntė Klongevičiui raportą:

"Š.m. liepos 10 baigiau skirtąsias rekolekcijas. Anksčiau rašiau Šviesiausiajam Ganytojui, bet pasėkų nesulaukiau. Kentėjimas mano toks didelis, kad visai nesiderina su mano amžium nei cum process u vitae meae (su mano gyvenimo eiga). Akimis visai nusilpau, kad vos kelią prieš save tematau. Bijausi, kad netrukus nereiktų vadovo, nes neturiu jokių priemonių pagelbėti, ir taip oblivioni datus sum [plg., Oblivioni datus sum tanquam mortuus a corde (Psalm. 30:13); naujame Biblinio instituto 1945 vertime: Obli-vione excidi ex corde, quasi mortuus.. — Užmiršimu aš iškritau iš širdies, kaip numirėlis (Skvir. vert.)], heu mihi [(Psalm. 119:5) — deja, man (Skvir. vert.)]. Ir štai krikščionybės prieglobstyje non est qui eripiat ñeque salvum faciat [nėra, kas išlaisvintų ir išgelbėtų. Pig., Speravit in Domino, eripiat eum, salvum faciat eum, quoniam vult eum (Psalm. 21:9); naujasis 1945 vertimas: Confidit in Domino: liberet eum, eripiat eum, si diligit eum. — Jis pasitikėjo Viešpačiu: tegu išlaisvina jį, teišgelbėja jį, jei jį myli (Skvir. vert.)]. Nublokštas svetiman kraštan quasi Ignotus [tartum nežinomas], nematau nė dalelės savo padėties [turtelio?], įgyto sunkiu vargu ex su-dore vultus [Pig., In sudore vultus tui vesceris pane (Pradž. knyg. 3:19) — Savo veido prakaite tu valgysi duoną (Skvir. vert.)]. Victum [pragyvenimą, maistą], tiesa, turiu, bet kai dėl amic-tum [aprangos] esu panašus į sektantus adami-tus [tai jau šv. Augustino ir kitų minėta sekta, kuri, praktikuodama nuogumą, manė grįžti į pirmykštę nekaltybę rojuje]. Priorą turiu labai maloningą ir dorą, kurį teisingai galima pavadinti antru Tobijum. Nieko tad neprašau Jūsų Ganytojiškos Malonės, tik paliudijimo, kad buvau šioje diecezijoje, o nors ir keliais vilkčiaus elgetaudamas į savo dieceziją Žemaitijon."
Šis laiškas rašytas ir pats parašas padėtas ne Strazdo ranka. Matyti, jis tikrai, kaip ten rašė, buvo labai nusilpęs akimis.

Nominatowi Biskupowi Suffraganowi Wileñskiemu Rządząeemu Dyecezyą Wileñska y Kawalerowi — Jašnie Wielmoznemu Imsci Xiedzu Jedrzejowi Klagiewiczowi — Xiedza Antoniego Drozdowskiego Rapport. — Julij 10 roku biežącego zakączylem wedle prze-znaczenia rekollekcye. Pisalem uprzedniey do JWo Pas-terza, ale skutku nie odebralem. Cierpienie moie až do zbytku, tak, že ani z wiekiem, ani cum processu vitae mcae vvcale niezgadza sie. Na oczy zupelnie upadlem, tak že ledwo drogę przed soba widze, lękam się ažeby wkrótce nie byla by potrzeba prowodyra, a zas do zaradzenia onym nie nayduię žadnego srodka y tak oblivioni datus sum, heu mihi! Ato na lonie Chrzeáciañskim non est qui eripiat ñeque qui salvum faciat, — oderwany iestem od znaiomych, przyjaciol y Dobrodziejow moich. Zarzucony w obey Kray quasi ignotus — cząstkę sytuacyiki moiey przez gorzką mękę ex sudore vultus zdobytey nie widze. Victum wprawdzie mam, ale co ad amictum wychodze na Adamitow Sektarzow. Przeora mam bardzo milosci-wego y moralnego, którego sprawiedliwie možno nazwac drugim Tobiaszem. O nie tedy nie proszę Waszey Pas-terskiey Mošci, jedno o poswiadezenie, že byíem w tey Dyecezyi, a choč kolanami powleke się žebruiąc do swoiey Dyecezyi na Zmuydž.
Xiadz Antoni Drozdowski
Dnia 5 Augusta 1829 r.

Nesulaukdamas palankaus atsakymo ir į savo antrąjį raštą, Strazdas savavališkai pasišalino iš vienuolyno ir grįžo į Kamajus. 1829IX 20 Klongevičius pranešė Obelių dekanui sužinojęs, kad Strazdas pasirodęs Kamajuose, nors Klongevičius ir nedavęs sutikimo išleisti jį iš vienuolyno. Tegul dekanas paskelbiąs savo dekanate, kad Strazdui kaip suspenduotam niekur nebūtų leidžiama laikyti mišių ir administruoti sakramentų. Jeigu Strazdas persikeltų į kurį kitą dekanatą, tegul Obelių dekanas tada įspėja atitinkamus dekanus. Ligi tolimesnio potvarkio Strazdas tegul sėdįs Kamajuose ir tegul vietos klebonas žiūrįs jo elgesio.

Doszla mię wiadomoác že X.Antoni Drozdowski po-kazal się w Komaiach. Ja nie dalem pozwolenia uwolnic go z eremu XX.Kamaldulow; znač že prywatnie wyiechal. Dopomnę się Ja u przeložonego, iak i czemu uwolnil: a tym czasem zalecam Wu WMPanu oglosič w swoim De-kanacie, žeby ni oltarza ni sprawowania SS. Sakramen-tów X.Drozdowskiemu nigdzie nie pozwalano iako suspen-dowanemu. Ješliby przeniósl się w inny który Dekanat w takim razie WWPan ostrzežesz Dziekanow. — Niechay siedzi w Komaiach do dalszego rozporządzenia, i niechay JX. Pleban mieyscowy ma oko nad iego postepowaniem.

Parašė Klongevičius ir Pažaislio vienuolyno viršininkui kun. Zubavičiui (1829 1X29), pareikalaudamas kuo skubiausiai paaiškinti, kaip tai galėjo įvykti, kad Strazdo nebėra vienuolyne (Doszla do mnie wiadomosc že X.Drozdowski nie iest iuž w Eremie. Jak się to stač moglo bez mego zezwolenia, WWPan iak nayrychley dasz expli-kacyą).

Antano Strazdo 1831 III 11 raštas vysk. Klongevičiui

Iš turimųjų dokumentų nevisai aišku, kuriam laikui Strazdas buvo išsiųstas Pažaislio vienuolynam Obelių dekanas savo 1828 V 15 raporte metropolitui Ciecišovskiui siūlė Strazdą uždaryti vienuolyne visam laikui (na zawsze). Klongevičius 1828 VI 20 Ukmergės dekanui įsakydamas pristatyti kun. Lapinską ir Strazdą Pažaislio vienuolynan, pažymėjo, kad Lapinskas konsistorijos teismo buvęs nuteistas vieneriems metams (skazany byl na caloroczne rekollekcye), o termino, kuris buvo skirtas Strazdui, nenurodė. Betgi dekanas, 1828 VI 30 atsakydamas Klongevičiui, rašė gavęs jo įsakymą pristatyti Pažaislio vienuolynan kun. Lapinską ir Strazdą (taigi abu) metinei atgailai. 1828 IX 17 rašydamas kun. Sidaravičiui, kad ištirtų, kaip laikomi keturi Pažaislyje uždarytieji kunigai, Klongevičius nurodė, kad kun. Lapinskas nuteistas metinei atgailai (skazany na roezną pokutę), o apie Strazdą rašo tik tiek, kad jis metropolito sprendimu išsiųstas Pažaislin, bet vėl nenurodė, kuriam laikui. Pats Strazdas 1829 VIII 5 rašė, kad VII 10 jau užbaigęs skirtąsias rekolekcijas (Pažaislin jis buvo atgabentas 1828 VII 10). Betgi vėliau, Strazdui pabėgus iš Pažaislio, Klongevičius rašė, kad nebuvo jam davęs leidimo išvykti; taigi Strazdas bus buvęs nevieneriems metams Pažaislyje uždarytas. Pagaliau nesvarbu, kaip ten iš tikrųjų buvo, nes jau 1829 X 27 Klongevičius pranešė Obelių dekanui sutinkąs palikti Strazdą laisvą nuo gyvenimo vienuolyne tokiomis sąlygomis: 1) kad gyventų Kamajuose ir kasdien eitų bažnyčion mišių klausyti, 2) kad ramiai laikytus, 3) kad padoriai, nors ir neturtingai, rengtųs ir padoriai gyventų be įtartinų žmonių draugystės. Jei Strazdas taip elgsis ir gaus gerą dekano ir vietos klebono liudijimą, Klongevičius žadėjo prisidėti tam tikra dalimi prie jo išlaikymo, skirdamas jam iš paliegusių kunigų fondo metinę pensiją. Ir toliau betgi neleido laikyti mišių ir administruoti sakramentų.

X. Antoni Drozdowski samovrolnie vvyjechal z Po-žayšcia, nie otrzymawszy na to pozwolenia. Jednakže mogę ia zgodzič się na zostawienie Jego wolnym od Klasz-tornego pomieszkania pod następnemi warunkami: 1. aže-by mieszkal w Komaiach, i do Košciola S. codziennie dla vvysfuchania mszy S. ehodzil. 2. aby zachowal się spo-koynie, i procederow nie tworzyI. 3. Aby przystoynie ubieral się choč ubogo, i przystoynie bez towarzystwa podeyrzanych osob mieszkal. Jesli tak zachowa się, i na dobre šwiadectwo Dziekana i mieyscowego plebana za-služy, ia z fimduszu Kaplan6w Inwalid6w w pomoc na iego utrzymanie pewną cząstkę w roczney pensyi prze-znaczę. Mszy šwiętey odprawowač i šwiętych Sakramen-t6w administrowač mocy nie dalę.
1830130 Obelių dekanas kun. Eisimantas pasiuntė Klongevičiui raportą apie Strazdą, kuris apsigyvenęs savo nameliuose, betgi esąs priverstas elgetauti, neturėdamas lėšų pragyvenimui. Tad jis pats prašęs, kad vyskupas skirtų jam kokią paramą iš paliegusiųjų kunigų fondo. Kadangi sėdėjimas be darbo galįs būti dykinėjimo ir smerktinų polinkių priežastimi, Strazdas turėtų apsigyventi kur klebonijoje ir užsiimti bažnytiniu patarnavimu, nes sveikata ir jėgos jam dar tarnaujančios. To ir pats Strazdas pageidaująs ir sakąs, kad susirastų kurį nors kleboną, kuris jį priimtų, jei tik vyskupas duotų sutikimą. Dekano nuomone, Strazdas turėtų parduoti savo namelius, kad neturėtų kur prisiglausti kokių nors savo fantastinių prasimanymų atveju. Vilniuje gauto raporto paraštėje pieštuku padėta būdinga pastaba: Ką su tuo daryti (co z tym robič!). Tikrai, Strazdas teikė nemaža galvosūkio vyskupijai.

Postanowienie JWMC Pana względem pomieszkania Xiędza Antoniego Drozdowskiego roku 1829. 8bra 27 d. Za N. 3454 dane we trzech punktach, przyiąlem one z poczty 2. 9bra, ktore natychmiast Xiędzu Drozdowskiemu zakommunikowalem. Xiądz Drozdowski odebrawszy ta-kowe dla Siebie postanowienie, osiadl wprawdzie w Komaiach Domku swoim, lecz niemaiąc funduszu utrzy-mania Siebie, muši žebrowa<5, z powodu tego, prosil mnie o przedstawienie Jego do L.aski JWo Pasterza o prze-znaczenie iakiekolwiek dla Niego z funduszu Kaplanow Inwalidow na utrzymanie žycia. Siedzenie Jego w Domku bezczynnie, može bydž okazyą do pr6žnowania, i do na-gannych sklonnošci, zdaie się, gdyby osiadl gdzie przy Plebanii, zaiąl sie poslugą košcielną, ile potemu sluzy zdrowie i sila, mielby tam przyzvroite mieszkanie, stol i wygodę i z akcydensow košcielnych, cokolwiekby przy-szlo na odziež czego i sam Xiądz Drozdowski žyczy, i m6wi že znaydzie akceptacyą u kt6regokolwiek Plebana, gdzie sobie zechce, ieželyby na to JW. Pasterz zezwolil — gdyby i to Zezwolenie od JW. Pasterza otrzymal, trzeba-by aby X.Drozdowski rozstal się z swym Domkiem wy-przedaiąc ony, gdyby w fantastycznych Jego czasyma uroieniach samowolnošci niebyl dla Niego schronieniem i przytulkiem. Obrachunek WJX. Macewicza Plebana. Ko-mayskiego z zawiadywania Xiędza Drozdowskiego rucho-mostką i Interessami, sprawdzilem ony na mieyscu w Komaiach naocznie w obecnošci Xiędza Drozdowskiego i Kredytorow Jego. Znalazlem zgodnošc obrachunku tak w przychodzie iak i rozchodzie. Obrachunek iako i opinią JX.Macewicza o Xiędzu Drozdowskim przy ninieyszym rapporcie mam honor Waszey Pasterskiey Mošci dostawi<5.
/—/ Dziekan Abelski X.Antoni Eysymontt 30 Stycznia 1830 roku Rakiszki.

Prie savo raporto dekanas pridėjo Kamajų klebono kun. Ign. Macevičiaus raštu pareikštą nuomonę apie Strazdą. Būdamas sveikas ir stiprus, Strazdas galėtų klebono priežiūroje atlikti patarnavimus parapijoje, o gyvendamas savo lūšnelėje tarp žydijos, negalėtų išsilaikyti, net jei ir gautų iš vyskupo paramą, ir būtų priverstas užsiimti elgetavimu, netinkamu dvasiniam lomui.

Do Dziekana Abelskiego Proboszcza Rakiskiego Wiel-možnego Xiędza Eysymontta
Od Nižey podpisanego Rapport.

Na žądanie WWMC Pana abym dal opinią o Xu An-tonim Drozdowskim mieszkaiącym w miasteczku Komaiach dla przedstawienia JWu Biskupowi następnie od-powiadam: JX.Antoni Drozdovvski zdr6w i czerstwy maiąc gotowy chleb i przyzwoite odzienie pod dozorem Plebana mčglby spelniač poslugę w Parafii, ale mieszkaiąc w Komaiach w swoiey chalupie między žydowstwem; pro-wadząc taki sposčb žycia jak dotąd žyl X.Drozdowskl chociažby i uzyskal od JWo Biskupa pensyą z domu Emerytalnego ta jemu niewystarczy do utrzymania siebie domk6w i gospodarki i nie tylko niespelni obowiązku powolania swego, ale nie będzie mčgl utrzymač się st'o-sownie do swegu stanu, zmuszony będzie jak dotąd zay-mowač się žebraniną nieprzyzwoitą Stanowi Duchow-nemu. Datt w Komajach r. 1830 Msca Stycznia 25 d.
/—/ X.Ignacy Macewicz Pleban Komayski.

Prie dekano raporto dar buvo pridėta Kamajų klebono 1830 I 25 apyskaita apie piniginius Strazdo reikalus. Mat, Kamajų klebono priežiūrai buvo pavestas 1828 VII 6 Kamajuose surašytasis Strazdo turtas, kai Strazdas buvo tremiamas Pažaislin. Kaip matyti iš Klongevičiaus 1829 II 8 rašto Kamajų klebonui, pastarasis savo 1829 1 18 raporte išskaičiavo Strazdui priklausančius pinigus ir jo skolas kitiems — iš viso 33 rublius 50 kapeikų (beje, ar tai nebus klaida vietoje 43 rub. 50 kap., kaip tai matyti iš toliau cituojamo kito rašto). Klongevičius paliepė apmokėti Strazdo skolas, o likusius pinigus laikyti iki tolimesnio nurodymo. Iš Kamajų klebono 1830 I 25 apyskaitos matyti, kad Strazdo skolų buvo apmokėta 43 rub. 50 kap.: Budreikai 4 rub., Strazdo paimti už pažadėtą dispensos išrūpinimą, kurios betgi net nesistengęs gauti; Krukeliui už kalvystės darbus 4 rub. 10 kap.; Čeponiui už namų taisymą 1 rub. 50 kap.; Maušai Mendelevičiui (gal tai tas pats smuklininkas, kuris jau 1825 skundėsi Strazdą tardžiusiam dekanui, kad Strazdas nesumokąs 12 auksinų už gėrimus?) — 20 rub.; paties Strazdo reikalams po jo sugrįžimo duota 5 rub., ir t.t. Pajamų buvo gauta 59 rub. 45 kap*: iš kun. Ban-kausko Strazdui priklausiusieji 43 rub., iš Strazdo turto licitacijos — 10 rub. 20 kap., iš Strazdo namelių nuomininkų — 6 rub. 25 kap. Tad iš viso buvo likę 15 rub. 95 kap., dėl kurių klebonas ir teiravosi, ar juos atiduoti Strazdui, ar laukti tolimesnio nurodymo. Šie skaičiai vaizdžiai rodo Strazdo neturtą.

Do Dziekana Abelskiego .. . Rapport. W Skutek Zalecenia JWo P. Biskupa Suffragana Wilenskiego Rządzącego Dyecezyą i Kawalera Klągie-wicza r. przeszlego Msca Lutego 8. dnia za N. 442 mnie danego, aby z zebranych pieniędzy z wyprzedažy žywiol JXa Drozdowskiego oraz z Arędy domk6w oplacil iego dlugi, z wzięciem kwietacyi od tych komu się będzie
oplacaé, wyplacilem następnym:
Ruble  Kopieyki
1.    Wincentemu Budreyce wziete pieniądze na
uzyskanie dyspensy o ktorą nie starai się
i nieuzyskal             4
2.    Ignacemu Krukielowi za robote kowalska    4      10
3.    Wincentemu Czepaniowi za reparacyą domu i Skrzynię wziętą u iego         1      50
4.    Andrzejowi Matiukowi za postawienie domku naležynch           2      15
6. zydowi  Mowsie  Mendelewiczowi  za  kar-
teczkę X.Drozdowskiego       20
6.    Zydowi Boruchowi za robote krawiecka ....    1      50
7.    Za przerobienie pieca w domu JXa Drozdowskiego i iuszkę do tegož pieca         3      50
8.    Po powrocie JXa Drozdowskiego na iego potrzeby dano            5
9.    Za domki zaplacono placowego          1      80
Wogóle wyexpensowano pieniędzy   43      50
W przeciągu Administracyi mojey nad dom-kami JXa Drozdowskiego i sprzętem, do wy-placenia dlugów zebralem pieniędze z zrzódel nastp.
1.    Od JX.Bañkowskiego naležnych JXu Drozdowskiemu odebralem          43
2.    Z Licytacyi publiczney zywiot JXa Drozdowskiego wzialem           10      20
3.    Od Aredarzów domków JXa Drozdowskiego wzialem             6      25
W ogóle zebralo się   59      45

Takowy obrachunek skladam WWMMC Panu dla przeslania JWu Biskupowi z zapytaniem czy pozostale u mnie Rubli Srebr. 15 i kop. 95. oddač JXu Drozdow-skiemu czy tež czekač dalszego rozporządzenia. Datt w Komajach r. 1830 Msca Stycznia 25 dnia. —
/—/ X.Ignacy Macewicz Pleban Komayski

Cituotoje apyskaitoje nurodytoji kun. Ban-kausko skola Strazdui bus buvus, galimas dalykas, iš to laiko, kai Strazdas 1824 ir 1825 pradžioje ėjo Kamajų vikaro pareigas, pasikviestas kun. Bankausko, tada administravusio Kamajų parapiją. Bankauskui nemokant skolos, Strazdas buvo skundęsis vyskupijai. 1827 III 1 Vilniaus vyskupijos oficiólas Mikuckis liepė Obelių dekanui J. Stanevičiui tą reikalą išaiškinti. Dekanas 1827 VI11 pranešė, kad V10 buvo pas save į Dusetas pasikvietęs Strazdą ir kun. Bankauską, kuris geruoju prižadėjęs sumokėti Strazdui 45 rub. algos, 25 rub. sidabr. už laikroduką (matyt, tai irgi buvo Strazdo skunde) ir duoti 6 pūrus rugių. Strazdas su tuo sutikęs. Atrodo, kad bent visos skolos Bankauskas Strazdui nebus sumokėjęs ligi jo išvežimo vienuolynan, nes Kamajų klebonas vėliau dar išreikalavo iš jo 43 rub. Žemiau cituojame tą Obelių dekano 1827 VI11 raportą oficiolui Mikuckiui:

Zaleceniem JWWMS Pana r. 1827. Marca 1. za N.229 danėm z powodu prožby JXa Antoniego Drozdowskiego przeciw JX.Bañkowskiemu b. Administratorowi Plebanii Komayskiey, o nie zaplacenie mu pensyi i dalsze pre-tensye, poruczonem mnie zostalo na mieyscu rozpoznaé tež pretensye, i iesliby przez kombinacyą umorzony spór niezostal, wtedy uzyskač obiasnienie od JX. Bañkowskiego, i z prožbą JX.Drozdowskiego przy zaleceniu mnie przy-slaną JWWMC Panu odeslač. Odebrawszy to zalecenie dnia 13. Marca wezwalem strony sporzące aby stanęly u mnie w Dusiatach; w skutek czego przy byli w dniu 10. Maja do mnie i po rozpoznaniu wzaiemnych pretensyi JX. Bañkowski dobrowolnie przyrzekl zaplacič pensyi Rubli srebr. 45. i za zegarek Rubli srebr. 25. oraz dač žyta purow 6, a JX. Drozdowski na tem dobrowolnie przestal.

Dekano susirašinėjimui su vyskupija užtrunkant, Strazdas pats ryžosi energingiau veikti. Ir štai 1830 VII 17 Klongevičius pranešė Obelių dekanui, kad pas jį buvo atvykęs Strazdas be dekano rašto, tad vyskupas nežinojęs, ką su juo daryti. Įspėjęs Strazdą, kad be reikalo atvažiavo, Klongevičius pažadėjo duoti šiokią tokią paramą iš invalidų kunigų fondo, jei Strazdas gausiąs iš dekano ir vietos klebono gerus liudijimus. Kad žinotų, ką su Strazdu daryti, Klongevičius prašė dekaną nuvažiuoti į Kamajus ir drauge su kleb. Macevičium išegzaminuoti Strazdą, ar moka mišių tvarką ir kunigo poterius. Tegul duoda jam atlaikyti sausas mišias (lot. missa sicca, netikros mišios, kuriose praleistos esminės dalys — aukojimas, konsekracija ir komunija); taip pat tegu ištiria, ar moka krikštyti, ar žino absoliucijos formą ir kitas maldas. Tegul jį išegzaminuoja iš teologijos, pateikdami įvairius atvejus, ypač liečiančius moterystės sakramentą, nepadorų gyvenimą ir t.t. Jei rastų kokių trūkumų, tegu paskiria kitą terminą ir, vėl išegzaminavę, tegu teisingai praneša Klongevičiui, ką galima Strazdui leisti ir ko neleisti; be to, kur jis turi nuolat gyventi ir gal kuris klebonas jį galėtų priimti. Taip pat Klongevičius norįs žinoti, kaip Strazdas elgęsis po grįžimo iš Pažaislio ir kur gyvenąs.
 
Juozas Bakis — Angelas Sargas (keram, skulptūra)

Stawil się u mnie X.Antoni Drozdowski nieopatrzony žadnem pismem WWXPana, przeto niewiem co o nim raam trzymač. Napomniawszy že niepotrzebnie przy-iechal, objawilem jemu že będę mčgl dač jakąkohviek pomoc z funduszu Xięžy Inwalid6w, iesli od Dziekana i plebana mieyscowego będzie mial dobre šwiadectwo. I ažebym wiedzial co z nim uczynič, proszę WWMPana zjechač do Komay, i spčlnie z JX.Macewiczem wyexa-minowač X.Drozdowskiego względem obrządkčw mszy šwiętey i pacierzy kaplanskich. —Kažcie iemu przed sobą msze suche de festo et pro defunctis odprawowač, rčwnie czy umie chrzcič, czy umie formę absolucyi i inne modlitwy. Wyexaminuycie go z Teologii przeprowadzaiąc przez rožne przypadki a nadewszystko tyczące się Sakramentu malženstwa nierządnego žycia, restytucyi, na-logow i t.d. a ješli raz znaydziecie iaki niedostatek, na-cnaczcie termin drugi, i znowu wyexaminowawszy chcieycie WWMPanowie dač mnie raportem sprawiedliwą opinią, z wyraženiem co možna jemu pozwolič, a czego niepozwolič. Razem i to: gdzie on ma mieszkač stale, czy ktory pleban niechcialby go przyiąč na swoie utrzymanie, a ja z funduszu wyžey wspomnionego przeznaczylbym za to pewną oplatę. — Razem i to trzeba mi wiedzieč, iak X.Drozdowski sprawowal się od powrotu z Požayšcia, i gdzie przemieszkiwal.

1830 VIII 28 Obelių dekanas ir Kamajų klebonas pasiuntė Klongevičiui savo bendrą raportą apie Strazdą. VIII 21 pasikvietę Strazdą Kamajų klebonijon, jiedu pateikę jam įvairius klausimus iš teologijos, ypač apie krikštą, atgailos ir moterystės sakramentus. Strazdas krikštyti mokąs, kad tik visada išlaikytų nustatytą formą; atsimenąs absoliucijos formą ir kitas maldas; apie santuokos kliūtis, nors ir ne visai, nepamiršęs ir į kitus klausimus nesąmonių nesakęs; mišių tvarką atsimenąs ir sausas mišias egzaminatorių akivaizdoje gerai atlaikęs. Jam pasakyta, kad neitų prie altoriaus nepasirengęs ir be akinių, be kurių negalįs gerai paskaityti. Kunigo poterių nekalbąs, tariamai dėl to, kad turįs silpnas akis ir negalįs ilgai skaityti. Savo pašaukimo ir luomo pareigas žinąs, kad tik norėtų jų laikytis ir elgtis, kaip dera pavyzdingam kunigui. Strazdui buvę pasakyta, kad mestų vė j a vaikiškumą, kuris nesiderinąs su jo pašaukimu ir amžium, o skaitytų teologines ir kitokias dvasinio turinio knygas. Strazdas prižadėjęs sakydamas, kad visa tai jau praėję, kad daugiau taip nebesielgsiąs ir kad esąs laikas susimąstyti apie ateitį. Po sugrįžimo iš Pažaislio Strazdas ligi šiol gyvenąs savo nameliuose Kamajuose. Kasdien neateidavęs bažnyčion mišių išklausyti, nes, kaip sakęsis, dažnai būdavęs priverstas išvažiuoti pas savo geradarius paramos pragyvenimui. Po sugrįžimo iš Pažaislio nepasireiškęs kokiomis kvailystėmis. Dabar susiradęs prieglaudą prie Antazavės parapijos bažnyčios. Antazavės klebonas kun. Kurmavičius raštu sutikęs Strazdą priimti, jei vyskupas Įeisiąs. Jei vyskupas sutiktų panaikinti Strazdo suspendavimą ir leistų jam administruoti sakramentus, Strazdas galėtų padėti klebonui teikiant dvasinį patarnavimą parapijiečiams, ir tuo budu atsikratytų dykinėjimo ir valkatavimo.

W Skutek Zalecenia JWo WMCPana roku 1830 Lipca 17 dnia za N.2289 nam danego, wzgledem wyexamino-wania X.Antoniego Drozdowskiego tak z Teologii, iako tež z odprawowania Mszy, oraz i o sprawowaniu się Jego dania sprawiedliwey opinij, w celu spelnienia tego, Zie-chalem do Komay dnia 21 Sierpnia gdzie zaprosiwszy X. Drozdowskiego do Plebanij, spólnie z WJX.Macewiczem Plebanem, rozne Mu zadawaliámy pytania z 'Teologij, szczegulnie de Sacramentis Baptismi, poenitentiae et matrimonij i o innych przypadkach teologicznych, po-kazalo się z Examinu, že chrzcié umie, byleby tylko zawsze zachowywal forme do sprawowania chrztu prze-pisaną. Forme absolucyi pamięta i inne modlitwy. O prze-szkodach do malzeñstwa choč nie tak porządnie, iednak nieprzepomnial, i na inne przez ñas zadawane pytania z Teologij, odpowiadal na one nieodrzeczy. O obrządku Mszy pamięta, Msze suche w obecnoáci naszey dobrze od-prawoval. Zalecaliámy Jemu aby do Oltarza bez przy-gotowania, i bez okularów nigdy niewychodzil, bez po-mocy których czytač doskonale niemože. Pacierze Kap-lañskie niemówi, niby dlatego, že slabe ma oczy, i že dlugo czytač nie može. Obowiazki powolania swoiego i Stanu zna, aby tylko chcial one spelniač, i sprawowac się iak przynaležy na kaplana przykladnego. Mówilismy Jemu, aby porzucil trzpiotalstwo, które się niezgadza z Jego powolaniem i wiekiem, a zaiąl się odczytywaniem Teologij i innych Ksiąg duchownych, przyrzekl mówiac, že wszystko to mínelo, že wiecey tego czynič niebędzie, i že iuž czas zastanawiac nad przyszlošcią. Od powrotu swoiego z Požayšcia mieszka dotad w Domku swoim w Komajach, nieprzychodzil codziennie do Košciola día wy-sluchania Mszy Swietey, mówil día tego, že często zmu-szanym byl wyiezdzac día zaopatrzenia siebie od Dobro-dziejow do Zycia. — Po powrocie swoim do Komay z Požayšcia nic tak niedorzecznego po sobie niepokazal. Obral teraz lokacyą przy Košciele parafialnym Antuzowskim —    X.Kurmowicz Pleban Antuzowski akceptacyą Jego na chleb laskawy dal na pismie, kiedy to będzie zgadzač się z Wolą Waszey Pasterskiey Mošci, iakowa akceptacyą przez X. Kurmowicza wydana do ninieyszego rapportu zalączamy. Ježeliby podobalo Waszey Pasterskiey Moáci zniešč suspense, a pozwolic X. Drozdowskiemu admini-stracyą Sakramentow z przedpisaniem pelnienia obowiaz-ków powolania swoiego z naležytem uszanowaniem i przy-kladnošcią otrzymawszy takowa taska od Waszey Pasterskiey Moáci, bylby pomocą día Plebana w posludze duchowney día parafian, uwolnilby się przez to od žycia prožniackiego i wíóczenia się. — Datt. w Komajach 1830 roku Sierpnia 28 dnia.
Dziekan Abelski /—/ Antoni Eysymontt /—/ X.Ignacy Macewicz Pleban Komajski

Prie cituoto raporto buvo pridėtas Antazavės kleb. Juozapo Kurmavičiaus 1830 VIII 18 raštelis dekanui, kad sutinka pas save priimti Strazdą:

Ježeli będzie podobač Woli Zwierzchnosci dyecezalney
—    na žądanie JX.Antoniego Drozdowskiego poswiadczam ninieyszym pismem, iž wspomnionego JX.Drozdowskiego Emerito przyimuię do Siebie na Chleb laskawy — który wedle možnošci sil swoich pomocą będzie poslugach duchownych wydaiac takowe pismo wlasney ręki podpisem stwierdzam. Datt. w Antuzowie Roku 1830 Sierpnia 18 <lnia.
/—/ X.Józef Kurmowicz Pleban Antuzowski.


Bronė Jameikienė — Angelas Sargas (skaldytas stiklas)


Gavęs raportą apie Strazdą, Klongevičius 1830 IX 18 pranešė Obelių dekanui Eisimantui, kad leidžia Strazdui laikyti mišias ir administruoti sakramentus. Tegul dekanas tai pranešąs Strazdui žodžiu, o nuo naujų metų Strazdui gal būsianti duota aprobata raštu. Klongevičius sutinkąs, kad Antazavės klebonas priimtų pas save Strazdą, ir skirsiąs metams 30 rublių, pradedant tų pačių metų IX 29, kad tuo prisidėtų prie Strazdo išlaikymo; betgi su ta sąlyga, kad Antazavėje būtų ir antras vikaras, kaip turįs pakankamą atskirą fondą. Dekanas tegul prižiūrįs, kad Strazdas nevažinėtų po namus ir muges, kaip seniau įpratęs, ir kad padėtų darbuotis klebonui ir vikarui. Kadangi Strazdo regėjimas nusilpnėjęs, Klongevičius, pasinaudodamas apaštališkojo sosto suteikta teise, leidžiąs Strazdui skaityti trumpesnes kasdienes kunigo maldas.

Polegaiąc na swiadectwie WWMPana spčlnie z JX. Macewiczem plebanem Komayskim w pišmie z dnia 28. augusta r.t. N. 96. danėm i podpisanem, že JX. Antoni Drozdowski examinowany przez Pan6w, okazal dosta-teczną znajomošč Teologii, Mszą S. odprawowac umie, formę absolucyi pamięta i inne wiadomosci potrzebne Kaplanowi posiada. Pozwalam przez ninieysze JX. Droz-dowskiemu odprawowac Msze SS. i inne Sakramentą ad-ministrowac, co Mu WWMPan ustnie objawisz, a od no-wego roku može wyda się Jemu approbata na pismie. A poniewaz JX. Kurmowicz Pleban Antuzowski przez Submissyą swoia z dnia 18. augusta r.t. WWMPanu daną., zgadza się na przyięcie X. Drozdowskiego do Košciola swoiego; Ja na to zezwalam i w pomoc na utrzymanie tego Kaplana będę assygnowal dwiema ratami po rubli srebrnych 15. to iest po rub. 30 na rok, zaczawszy rok od 29. septembra teraznieyszego, z tym iednak warun-kiem, že powinien bydž w Antuzowie drugi Kommendarz, jako maiący na to dostateczny udzielny fundusz, co WWM Pan JX. Kurmowiczowi spelnič zalecisz, i sam šcišle tego dopilnowac zechcesz, ažeby X.Drozdowski nie ježdzil po domach i po jarmarkach, iak zwykl byl przedtem czynič, ale ažeby mieysce pilnowal, i [. . .]cze będzie m ogi, ažeby JX. Plebanowi i wikaryuszowi pracowac pomagal. Ze wzgledu že tenže Kaplan ma oslabiony wzrok przeto z mocy lask S. Stolicy Apostolskiey przez JOo Metropolite naszego mnie udzieloney pozwalam, ažeby zamiast calego officium divinum iešli tego z kim drugim wesp61 odprawowac nie będzie m6gl, odmawial noras minores, vesperas et completorium.

Vis dėlto, ir po to susirašinėjimo Strazdo padėtis nepasikeitė. Tad 1831 III 11 jis skųsdamasis rašė Klongevičiui. Dekano nurodymu jis apibėgęs keletą klebonų, bet visi atsisakę jį priimti, sakydami, kad neturį tam fondų. Antazavės klebonas Kurmavičius, tiesa, jį priėmęs, bet tos bažnyčios koliatorė ponia Platerienė nesutikusi, nes Antazavės fondo vos ištenką dviem kunigams. Dar Strazdas buvęs pas Kriaunų kleboną Šileiką, o po to nuvykęs pas Nemunėlio kleboną Jackevičių, kur kiek pagyvenęs, sunkiai susirgęs ir dabar tebesigydąs. Strazdui nieko kito nebelikę, kaip tik su šv. Povilu šaukti: Heu mihi, quia in-colatus meus prolongatus [vargas man, nes mano apsigyvenimas užsitęsė. Iš tikrųjų tai ne šv. Povilo, o psalmininko žodžiai: Heu mihi, quia in-colatus meus prolongatus est; habitavi cum habi-tantibus Cedar (Psalm. 119:5). Beje, ta Vulga-toje iš hebrajų originalo netiksliai išverstoji vieta naujajame Biblinio Instituto 1945 išleistame vertime šiaip skamba: Heu mihi, quod dego in Mosoch, habito in tentoriis Cedar! — Deja man,' kad aš pasilieku Mosoke, gyvenu Kedaro padangtėse (Skvir. vert.). Skvireckas taip komentuoja šią vietą: ". . . psalmininkas dejuoja, kad jis priverstas pasilikti pas piktus svetimtaučius: Mosoke ... ir Kedare . . . Tiedvi tauti paminėti čia kaip baisių neprietelių pavyzdys, su kuriais joks sugyvenimas nėra galimas." Taigi Strazdas taikliai parinko šv. Rašto citatą, norėdamas pabrėžti savo padėties nepakenčiamumą] — laedet animam meam vita mea [žeidžia mano sielą mano gyvenimas; pig. Qui autem in me peccaverit, laedet animam suam (Patari. 8:36) — Kas gi man nusideda, žeidžia savo sielą (Skvir. vert.)]. Tad Strazdas nuolankiai prašąs vyskupą žadėtosios pensijos, nes priėjęs prie kraštutinio skurdo. Laiškas, beje, rašytas paties Strazdo ranka.

Do Jc.šnie Wielmoznego Klagiewicza Biskupa Chryzo-politanskiego Rządzącego Dyecezią Wilenska Kawalera S. Anny —
Podlug zalecenia Eysmonta Dziekana Abelskiego obieglem kilka Plebanow Szukaiąc przyięcia na chleb laskawy ale wszyscy odpowiedzieli že niemamy na to funduszu. X.Kurmowicz Pleban Antuzowski akceptowal mnie wprawdzie ale Pani Platerowa iako Kolatorka tego Košciola odpowiedziaia: fundusz Antuzowski ledwo wy-starcza na dw6ch Kaplancw a zatym na trzeciego nie-zgadzam się. — Staką odprawa poiechalem do X.S.Szy-leyki Plebana Krewienskiego, tarn odpoczowszy udalem się do Poniemunia do X.Jackiewicza gdzie ponieiakim czasie przemieszkawszy zapadlem w cięszko chorobę y teraz zostaię w kuracyi. Aže niedostalem Prorogaty po-wiekszylo chorobę moią, y tu poznalem Okropnošč Stanu moiegu — nic dla mnie zatym nie pozostaie iak tylko wolac z Swietym Pawlem heu michi [!] quia incolatus meus prolongatus, — ledet [!] animam meam vita mea, proszę więc naypokorniey y naymilosciwiey Obdarzyd mnie Prorogatą choc na Kr6tki Czas y Pensijko przyrze-czoną — poniewaz przyszlem do ostatniego ubostwa.
/—/ X.Antoni Drozdowski Inwalid
Ru 1831 Mar. 11.

Betgi ir tasai skundas Strazdo vargo nepalengvino. Kupiškio dekano 1832 XI15 raporte nurodoma, kad Strazdas tada gyvenęs Skapiškio vienuolyne (Švyturys 1962 Nr. 11 p. 24). Vyt. Vanagas savo straipsnyje "A. Strazdo asmenybės ir pažiūrų bruožai" rašo: "1832 m. rudenį atvykęs į Vilniaus kuriją reikalauti, kad ši grąžintų už išvaržytą jo turtą paimtus pinigus, A. Strazdas susikirto su pačiu vyskupu, buvo nubaustas namų areštu ir pakartotinai suspenduotas" (Pergalė, 1963 Nr. 6 p. 146). Deja, dokumentas, iš kurio ta žinia imta, dar nėra paskelbtas, o mano 1941-1944 surastoje Strazdo gyvenimo medžiagoje tokio dokumento nebuvo. Vis dėlto, Klongevičius teiravosi, ar kuris nors klebonas negalėtų Strazdo priimti. Kaip matyti iš Kupiškio dekano 1832 XII 17 raporto Klongevičiui, pastarasis Strazdo reikalu buvo kreipęsis 1832 XI 25 atsišaukimu į Kupiškio dekanato (gal būt, ir į kaimyninių dekanatų) klebonus. Atsakydamas į tą raštą, Kupiškio dekanas pranešė, kad Svėdasų klebonas Juozas Ruseckas sutikęs priimti Strazdą, jei tas ramiai užsilaikysiąs. (Raporto paraštėje toje vietoje pieštuku prirašyta: Dobrze [Gerai]). Apie tai dekanas pranešęs Strazdui, gyvenusiam Pelysiu kaime netoli Šimonių, o Šimonių filialistui kun. Reutui paliepęs, kad Strazdą nuvežtų į Svėdasus. Betgi kun. Reutas radęs Strazdą lovoje sergantį, tad tik aprūpinęs šv. sakramentais ir negalėjęs vežti į Svėdasus, kol tas ne-pasveiksiąs.

W skutek Odezwy Jašnie Wielmožnego Pana z daty dnia 25 Listopada roku

Romas Viesulas — "Eikie, Adomai, iš rojaus (sgrafito) šv. Kryžiaus bažnyčios vestibiulyje, Čikagoje, 1951

teraznieyszego N. 3388. XX.Ple-banom tego Dekanatu obiawioney, WJX. Jozef Rusiecki Pleban Swiadoski ošwiadczyl ochotę przyiąč na miesz-kanie X.Antoniego Drozdowskiego Inwalida z warunkiem aby zachowal się spokoynie. O czem uwiadomilem X. Drozdowskiego we wsi Peliszach blisko Szymanc prze-bywaią,cego, a JX.Reuttowi Filiališcie Szymanskiemu po-lecilem aby Go do Plebanii Swiadoskiey zawiozl. X.Reutt znalazlszy Go obložnie chorego opatrzyl SS. Sakramen-tami i przewozič do Swiadoš<5 nie mogl, co uskuteczni po wyzdrowieniu chorego. O czem mam honor Jašnie Wiel-možnemu Panu raportowač.
Dziekan Kupiški /—/ X.Gasper Dulski N. 1478. roku 1832 Grudnia 17. Kupiszki.

Į Svėdasus Strazdas taip ir nebeišsikėlė. 1833 II7 Klongevičius rašė Kupiškio dekanui, kad Strazdui nesą jokios vietos. (Dla Xiędza Droz-dowskiego niema žadnego mieysca). Vienuolynai esą prigrūsti savo vienuolių, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Gudijos, Kiejvo, Volinijos ir Padolės atsiųstų, ten vienuolynus panaikinus. Jei Palėvenės vienuolynas Strazdą priimtų, Klongevičius skirtų 30 rub. per metus jam išlaikyti su sąlyga, kad neleistų valkiotis (pod warunkiem že nie wy-puszczą i wloczyd się niepozwolą).

Deja, Palėvenės vienuolynas, kaip Kupiškio dekanas 1833 II 25 pranešė Klongevičiui, negalėjęs Strazdo priimti dėl vietos stokos. Po to Klongevičius 1833 III 10 parašė Kupiškio dekanui, kad Strazdą, neturint pataisos namų ir nerandant vienuolyne, tenka palikti ten, kur jis dabar esąs. Kad nesivaldęs ir nesirūpinęs savo likimo niekingai nežūtų, tegul klebonas, kurio parapijoje Strazdas gyvena, iš artimo meilės juo pasirūpinąs, kiek galėsiąs.

... Co do Xiędza Drozdowskiego, niemając domu po-prawy, i nieznayduiac dla niego mieysca w klasztorze, przymuszeni jestesmy zostavič go, gdzie jest teraz. Nie-uskromiony i niebacznny nakoniec i [o] los zbawienia

Ada Korsakaitė - Sutkuvienė — Reredos užpakalinė siena (keramika) šv. Filomenos bažnyčios sanktuarijoje.

swego, žeby marnie nie zginąl, pleban ten, w ktorego parafii on przebywa, niechay przez milošč bližniego do-wiaduje się o nim: niech ma jakie može staranie.

Taigi Strazdas buvo paliktas savo paties likimui. Tas aplinkybes ir bus turėjęs galvoje L. Jucevičius, 1841 rašydamas apie Strazdą: ". . . buvo žmonių tokių beširdžių, tokių akmeninių, jog nė truputėlio nekreipė į jį dėmesio, o tuo tarpu jie būtų galžję padaryti jį laimingą, bet vyrui, vertam kuo gražiausios dalios, davė be jokios globos, lyg elgetai kokiam, didžiausiame skurde numirti" (Raštai, 1959 p. 559).

1833 IV 11 Kupiškio dekanas Klongevičiui raportavo gavęs Svėdasų klebono J. Rusecko pranešimą, kad jis pro Svėdasus III 18 pravažiuojantį Strazdą pas save, nors ir besipriešinantį, sulaikęs ir nesitikįs, kad galėtų iš Svėdasų išvažiuoti, nes ligotas ir amžiaus suvargintas gulįs lovoje ir negalįs savo jėgomis pasikelti.

WJX. Pleban Swiadoski Jozef Rusiecki doničsl mi, iž X.Antoniego Drozdowskiego przez Swiadošcie prze-ieždžaiącego uplynionego miesiąca Marca 18 dnia chociaž opieraiącego się u siebie zatrzymal, i nie spodziewa się aby mogl ze Swiadošč wyiechač, bo chory i wiekiem sko-latany ležy na ložku, i o swoiey mocy podniešč się nie može.

Vis dėlto, Strazdas ištrūko iš Svėdasų ir netrukus pasimirė Kamajuose, kur buvo praleidęs daugiausia savo klajūniško gyvenimo metų. 1833 IV 15 Obelių dekanas pranešė Klongevičiui: "Kun. Antanas Drozdovskis, invalidas, Kamajuose po ilgos ligos, šv. sakramentais aprūpintas, persikėlė amžinybėn balandžio 11 dieną. Jo kūnas vietinių ir atvykusių kunigų buvo palaidotas Kamajų parapijos kapinėse balandžio 13 dieną."

Do JWo Biskupa Suffragana Wilenskiego, Rządzą-cego Dyecezyą i Kawalera Klągievvicza
Od Dziekana Abelskiego Raport.

X.Antoni Drozdowski Inwalid, w Komaiach po dlu-giem cierpicniu, opatrzony SS. Sakramentami, przeniosl się do Wiecznošci dnia 11 idącego Miesiąca Kwietnia. — Zwloki Jego przez mieyscowych Kaplanow i przybylych — pogrzebiono na Cmętarzu parafialnym Komayskim dnia 13 tegož Miesiąca Kwietnia — o czem ninieyszym rapor-tuię.
Dziekan Abelski /—/ X.Antoni Eysymontt N. 146, 15 Kwietnia Roku 1833. Rakiszki.




 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai