Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LATVIŲ KULTŪROS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Latviai kas metai sausio, vasario ir kovo mėnesiais rengia kultūros dienas, kuriose nagrinėja jų kultūros, ypač mokyklų, klausimus, šias dienas rengia Latvių bendruomenės kultūros skyrius, šiemet sausio 9 ir 10 d. Čikagoje buvo sušauktas pirmasis latvių kultūros kongresas.

Kongresą rengė Latvių akademikų sąjunga, kuriai pirmininkauja dr. A. Karps. Sąjunga leidžia metraštį "Akademiska Dzive" (Akademinis gyvenimas), kurį taip pat redaguoja dr. A. Karps. Metrašty nagrinėjama latvių kultūros klausimai, apžvelgiamas akademinių organizacijų veikimas, latvių mokslininkų darbai tremtyje. Sąjunga išleido ir mūsų filosofo dr. J. Girniaus latviškai J. Zarinio išverstą knygą "Tauta ir tautinė ištikimybė", kuri latvių spaudoje buvo labai gerai įvertinta ir visa laida išpirkta. Dr. J. Girnių, kaip latviams gerai žinomą tos knygos autorių, kongreso rengimo komiteto pirm. dr. A. Karps kvietė skaityti paskaitą. Tačiau dr. J. Girnius dėl kitų to meto svarbių pareigų negalėjo sutikti, tad į jo vietą buvo pakviestas kun. dr. A. Baltinis.

Į kongresą suvažiavo apie 175 rinktiniai atstovai iš JAV ir Kanados, o dalyvių buvo pilna salė. Jų tarpe daug jaunimo. Kongresą atidarė rengimo komiteto pirm. dr. A. Karps, paskelbdamas kongreso šūkį—"Laisvė tėvynei". Savo kalboje jis pabrėžė, kad pagal šį šūkį reikia tvarkyti visą kultūrinį ir politinį veikimą. Ne vergija, bet laisvė yra ateities idealas ir kultūros kūrybos būtina sąlyga. Toliau jis priminė, kad šis kongresas yra surengtas žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. Ragino neieškoti klaidų, nes klaidų yra tik ten, kur kas nors daroma, šis kongresas yra pirmasis bendras kultūros darbuotojų mėginimas, kaip tokį jį ir reikia vertinti.

Kongresui vadovauti buvo išrinkti prof. dr. F. Murans ir Jauntirans, į sekretoriatą — Z. Priedite ir J. Sprudža. Kongreso dalyvius sveikino Čikagos latvių bendruomenės pirm. V. Landmanis ir Kanados latvių bendruomenės pirm. J. Mežaks, organizacijų atstovai, estų vardu — prof. dr. I. Ivasks, lietuvių vardu — kun. dr. A. Baltinis. Kongreso programa buvo taip sudaryta, kad pirmą dieną vyko vien paskaitos su trumpomis pertraukomis, o antrą dieną sekcijų posėdžiai su diskusijomis.

Pirmąją paskaitą skaitė Latvijos universiteto filosofijos prof. dr. T. Celms — "Kultūra ir tauta". Pradžioje nagrinėjo kultūros sąvoką, paskui aiškino sudėtingų reiškinių visumą, kurie sudaro tautą. Iškėlė rūpestį dėl latvių išsilaikymo tremtyje. Jaunimą reikėtų įtikinti, kad jis daug ko galėtų laimėti iš senesniosios kartos ir tuo savo asmenybę praturtinti, nors jam ir niekad netektų grįžti į Latviją, ši paskaita buvo moksliškas pagrindas tolimesniems kultūros klausimams spręsti.

Prof. dr. H. Biezais, atvykęs iš Švedijos, kur Upsalos universitete dėsto religijos filosofiją, skaitė paskaitą "Religija — kultūros pagrindas". Apžvelgė kultūros ir religijos santykį. Ir jis aiškino, kas yra kultūra, bet daugiau į ją žiūrėjo filosofijos istorijos žvilgiu, pastatydamas prieš ją religiją kaip skirtingą dvasios reiškinį, kuris apima visas kitas gyvenimo sritis, sugriaudamas populiarias materialistines pažiūras. Pabaigoje vertino latvių kultūrą religiniu žvilgiu.

Prof. dr. K. Dzelzitis referavo apie kultūrą ir politiką. Jis pabrėžė, kad kultūrinei kūrybai būtina laisvė. Valstybė kaip tokia jokios kultūros nekuria, bet gali sudaryti tinkamas sąlygas kultūrai klestėti. Iškėlė reikalą galvoti apie naują politikos kryptį ateities Latvijoje.

JAV latvių bendruomenės pirm. prof. dr. P. Lejinš kongresą sveikino kaip kelių žmonių ryžto didelį laimėjimą. Jis pabrėžė, kad sukuriame organizacijas ir manome, kad tuo viskas atlikta. Iš tikrųjų daug turime dirbti, kad išlaikytume tas kultūros vertybes, kurios naikinamos tėvynėje. Atėjo laikas ieškoti naujų kelių ir nepasitenkinti tik latviškumo išlaikymu.

Prof. dr. V. Nollendorfs kėlė kultūrinio ir politinio darbo santykį. Jis pabrėžė, kad visa tremties veikla, taip pat ir grynai kultūrinė veikla, savo pagrinduose yra politinė, žiūrint į tautos pavergėjus. Reikėtų tikslingai tvarkyti kultūrinių laimėjimų rėmimą ir juos panaudoti latviškosios egzistencijos apsaugai Latvijoje. Tai būtų svarbiausias mūsų uždavinys šiuo metu, kai latvių tautai gresia sunaikinimas. Tremtyje sukurtų kultūros vertybių išlaikymas priklauso nuo jų įjungimo į latvių kultūros visumą.

Prof. dr. F. Murans kalbėjo apie kultūrinio darbo santykius su ekonominiu gyvenimu ir ieškojo sąlygų kultūrinę kūrybą remti medžiagiškai.

Dr. V. Muižnieks, kalbėdamas apie jaunimą, rėmėsi faktais. Dabar latviai turi apie 15.000 jaunimo tarp 14  30 metų, kurie yra idealistai, bet ne visada turi užtenkamai žinių apie latvių kultūrą. Iškėlė sumanymą steigti Kultūros centrą, kur būtų saugojami visi kultūriniai laimėjimai ir lengvai prieinami jaunimui.

Kun. dr. A. Baltinis, lietuvių atstovas, kalbėjo apie lietuvių kultūrą tremtyje. Iškėlė nepalankias tremties sąlygas kultūrai kurti, bet, nežiūrint to, parodė, kokių gražių laimėjimų lietuviai yra pasiekę literatūros, dailės, muzikos, spaudos, auklėjimo, mokslo ir visose kultūros srityse. Kai kuriais savo darbais yra pralenkę net nepriklausomybės laikotarpį. Latviai labai šiltai priėmė lietuvį kalbėtoją ir lietuvių kultūros laimėjimus palydėjo gausiais plojimais ir dėkojimais.

Estų atstovas prof. dr. I. Ivasks kalbėjo apie pabaltiečių kultūrinio bendradarbiavimo galimybes. Mūsų tris tautas tėvynėje jungia kova prieš pavergėjus, bet tremtyje gyvename skirtingomis grupėmis. Mūsų tikslas turėtų būti Pabaltijo jungtinės valstybės, į kurias turėtų įeiti ir Suomija, ir jos visos sudarytų Europos valstybių dalį. Pabaltijo valstybės gali greit atsidurti pasaulio dėmesio centre, kada pradės spręsti Vokietijos apjungimo klausimą ir iškils reikalas kalbėti apie Vokietijos sienas su Lenkija ir Lenkijos sienas su Lietuva. Kėlė sumanymą išleisti bendrą Pabaltijo valstybių politinį žurnalą anglų ir vokiečių kalbomis. Turime tiek pat reikšmės skirti Europai, kiek dabar skiriame Amerikai, nes gali atsitikti, kad Europos ekonominis ir politinis spaudimas, o ne Amerikos militarinė jėga bus tas veiksnys, kuris padės išsilaisvinti nuo komunizmo vergijos.

Apie provincijų kultūrą kalbėjo prof. dr. L Latkovskis, o prof. dr. J. Lelis ir prof. dr. V. Zeps — apie mažųjų tautų ir tremties grupių kalbos problemas.

Visos paskaitos buvo akademinio lygio ir gerai paruoštos, vyko viena po kitos su dešimt minučių pertraukomis, tad klausytojams teko gerokai išvargti. Mes savo kongresuose turėjome kas dieną po tris paskaitas, o latviai per vieną dieną turėjo dvylika paskaitų.

Antrą kongreso dieną buvo sekcijų posėdžiai, kur vyko reikšmingomis mintimis pasikeitimai ir surašyta daug rezoliucijų. Buvo šios sekcijos: mokyklų politika tremtyje (vadovas prof. A. Gratans), spauda ir literatūra (K. Kesbers), kultūros fondai ir jų uždaviniai (J. Kreicers), kultūrinis bendradarbiavimas su lietuviais ir estais (dr. A. Karps), kultūros darbuotojų organizacijos projektas (J. Jauntirans), meno reikalai (V. Viksninš), teatro problemos ir muziejus (A. Gaikis). Darbas sekcijose buvo intensyvus ir dalykiškas. Juose padarytus nutarimus ir surašytas rezoliucijas priėmė bendrasis susirinkimas, kuris buvo po sekcijų posėdžių. Bendrame posėdyje dar buvo dr. Dz. Paeglės paskaita "Tremties kultūros keliai į tėvynę" ir R. Veidemanio paskaita "Rainis mūsų tautos vienytojas".

Nutarimuose ir rezoliucijose kelta mintis apie centrinės latvių mokyklos įsteigimą, neišsiskirstant po parapijas, apie naujų mokytojų rengimą, apie mėginimą kurti penkių dienų mokyklą ir įsteigti latvių kolegiją.

Spaudos ir literatūros sekcijoje nutarta, kad platinami ir Latvijoje esančių latvių rašytojų veikalai, jei juose nėra aiškios komunizmo propagandos. Ruošiami teatro ir literatūros vakarai su daugelio ansamblių dalyvavimu, literatūros skaitymu ir vertinimu. Skatinamas skaitytojų laiškų rašymas laikraščiams. Steigiamos kalbininkų baltologų draugijos, kurios galėtų duoti kompetentingus atsakymus kalbos praktikos klausimais. Organizuojami latvių kalbos seminarai, skatinamas grynos kalbos vartojimas mokyklose, vaidinimuose ir laikraščiuose bei knygose. Pageidauta, kad menininkai ir rašytojai lankytų mažesnes kolonijas ir dalyvautų ten rengiamose programose. Skatinamas latvių spaudos draugijos darbas. Rašytojai ir vertėjai raginami parūpinti teatrams tinkamų veikalų. Remiamos Madrido radijo latvių kalbos transliacijos.

Kultūros fondo sekcija priėmė rezoliuciją pinigines premijas skirti tik išimtiniais atvejais, o visais kitais atvejais pasitenkinti tik pripažinimo raštais ir garbės ženklais. Premijų skyrimui būtina nustatyti aiškias gaires. Aukų rinkimas kultūros dar
bams turi būti taip sutvarkytas, kad aukotojai gaištų aukoti toms kultūros sritims, kurias jie patys pasirenka.

Bendradarbiavimą su lietuviais ir estais reikėtų pradėti nuo vaikų, rengiant jiems bendrus parengimus. Būtinas vertingų veikalų vertimas tarp bendradarbiaujančių tautų, dalyvavimas bendruose koncertuose, kartą metuose draugiškumo dienos surengimas, mokyklų programose įvedimas pamokų apie kaimyninių tautų likimus.

Meno sekcijoje nutarta suderinti koncertų rengimo centro programas su įvairių organizacijų parengimais išvengti paralelizmo ir kitų nepatogumų. Organizacijos prašomos mokėti autoriams honorarus už panaudotus veikalus. Surengti teatrų festivalį 1966 m. Skatinti pasikeitimą režisieriais. Nuo kiekvieno bilieto imti 10 centų naujų dramos veikalų parūpinimui. Teatro darbuotojams susirinkti metiniuose suvažiavimuose.

Kongreso darbai buvo tokie dideli ir tiek daug, kad visų apžvelgti neįmanoma. Su reikšmingais nutarimais, kurie liečia latvių kultūrinį gyvenimą nuo mokyklų iki literatūros, nuo bendradarbiavimo su lietuviais ir estais iki autorių honorarų, pasibaigė pirmasis latvių kultūros kongresas Čikagoje, kurį rengimo komiteto pirmininkas pavadino kultūros darbuotojų generaline repeticija. Remti Madrido radijo latvių kalba pranešimams išrinkta dešimties asmenų komisija. Į antrą komisiją išrinkti dr. A. Karps, V. Viksninš, J. Jauntirans, A. Bolšteins, K. Kesbers ir O. Cakars, kurie turi sušaukti sekantį kultūros kongresą Čikagoje ir realizuoti gyvenime dabartinio kongreso nutarimus. Nuo šių nutarimų pravedimo gyvenime priklausys kongreso reikšmė Latvijos laisvei ir latvių kultūrai.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai