Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
DAINUOK, BROLI, SAVO LIKIMĄ

A. M.


Prieš didžiąją išpažintį,
prieš saulės užtemimą
tirpsta altoriuj vaškiniai angelo sparnai,
tirpsta vaškinės angelo akys —
o languose supasi stiklinės mano seserys,
languose eina, žaltį nešdami, broliai.

Kvepiantį bičių medų
atneša išėję,
kvepiantį bičių medų
deda ant žaizdų sugrįžę.
Žaizduotas kojas sumerkia į upę,
kuri šiąnakt sugėrė
mėnulį ir žvaigždes.

Prieš pat didįjį prisipažinimą
ir kalčių apgailėjimą
gaudžia duslūs bažnyčių varpai,
fakirams ugnį geriant.

Visur tamsu.
Ugnis išgerta.
Medum ir tamsa
kvepia žemė.

Prieš didįjį skausmą,
prieš kūno mirtį, susirenka šventieji puotai.
Ir vėl į savo salą,
į džiaugsmo guolį grįžta.

Ištirpusiais sparnais ir be akių
vraeina tavo baltas angelas,
languos dar supasi stiklinės tavo seserys,
ir tavo tikras kraujo brolis
dainuoja dainą.

Laidotuvių direktorius pirštinėm baltom
sutinka mirtį.
Baltom pirštinėm, kad nesuteptų mirties
baltumo.

Prieš paskutinį ir didįjį nesugrįžimo
skausmą, prieš smegenų ir kraujo indų išsiliejimą
gaudžia medum pakvipę bažnyčių varpai,
raidžia laiko paliestas metalas
ir kviečia grįžti,

bet jie grižti negali,
jie turi išeiti.
Apeliaciniam teisme
užvestą bylą tęsia gentis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai