Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VAIZDINĖS MOKYMO PRIEMONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ADELĖ ABROMAITIENĖ   
Mokytojas mokykloje be mokymo priemonės prilygsta kareiviui kovojančiam kovos lauke be ginklo (K. Greb)

Jaunesniųjų skyrių mokymas reikalauja plataus vaizdinių priemonių panaudojimo, kai mokomi dalykai yra abstraktūs ir sunkiau suvokiami. Tinkamai parinktos vaizdinės priemonės, pritaikytos vaiko amžiaus psichikos reikalavimams ir sugebančiai panaudotos pamokoje, padeda sukonkretinti aiškinamąjį dalyką, į jį įsigilinti. Prieš akis matoma vaizdinė priemonė įjungia vaiką į darbą, skatina mąstyti, kalbėti ir veikti, ugdydama visapusišką jo išsilavinimą. Lietuvių kalbos mokyme ir Lietuvos krašto pažinime vaizdinės priemonės yra labai svarbios, nes kalbame apie kraštą, kurio vaikai niekada nėra matę. Kyla klausimas, kaip padaryti lietuvių kalbos pamokas patrauklesnes, kaip įdiegti meilę gimtajam žodžiui, kokias naudoti tinkamiausias mokymo priemones?

Vaizdinių priemonių yra įvairių, šioje vietoje pirmiausia kreipiu dėmesį į keturias šių priemonių: Ginn and Co. rinkinį A ir B, kartonėlių laikiklį ir flanelės lentą. Jos yra naudojamos amerikiečių bei kanadiečių mokyklose ir pedagogo A. Rinkūno rekomenduotos lietuvių mokyklai. Atitinka vaikų darželio ir jaunesniųjų mokinių (1-4 sk.) amžių.

Rinkinį A sudaro trijų dydžių paveikslai, sudėti į dėžę, kuri pamokos metu naudojama paveikslams įstatyti. Be to, pridėta mokytojui skirta knyga, kuri nurodo, kaip paveikslus panaudoti pamokoj ir kaip pasigaminti kartonėlių laikiklį, šis pastarasis naudojamas rūšiuoti mažiesiems statiškiems paveikslėliams, kurie siejasi su didžiųjų paveikslų temomis (viduti-nieji paveikslai sudaro atskiras temas arba siejasi su didžiųjų paveikslų temomis). Paveikslai spalvoti, pasižymi gyva akcija, aiškūs, realūs, o temos yra artimos vaikams — iš juos supančios aplinkos: krautuvė, zoologijos sodas, statyba, cirkas, gydytojas, žmonės, kurie mums padeda ir t.t. Dauguma šių temų yra ir mūsų, lietuvių, mokyklų jaunesniųjų skyrių programose.

Rinkinį B sudaro raidynas, 224 statiški paveikslėliai ir kartonėliai su paveikslėlių pavadinimais. Pamokoje naudojami kartonėliai yra išdėstomi kartonėlių laikiklyje. Raidyną galima papildyti trūkstamomis lietuviškomis raidėmis (š, ž, ė, ū, ą ir t.t.); kartonėlių kitoje pusėje galime paveikslėlių pavadinimus užrašyti lietuviškai, o paveikslėlius papildyti būdingais Lietuvos paveikslėliais (gandro lizdas, trispalvė, Vytis, tautinės juostos, klumpės ir pan.). šį rinkinį galima plačiai ir įvairiai panaudoti pamokose, žodis, susietas su paveikslėliu, vaizdžiai praturtina vaiko žodyną ir tuo įgalina jį vartoti kalboje.

B rinkinio mažus daiktų ir gyvių paveikslėlius naudojame įvardinimui atskirų daiktų, įvedimui naujų raidžių, abėcėlės pratimams, gramatinės ir rašybi-nės medžiagos įsisavinimui. Gramatinė linksnio reikšmė pasidaro aiškesnė, kai daiktavardį įjungiame į sakinį ir statome klausimus, kas kam reikalinga? — suknelė mergaitei (naudininkas). Ką norėčiau nusipirkti? — knygą, batus (galininkas). Ko trūksta (kai iš matytų paveikslėlių keli paslepiami)? — knygos, batų (kilmininkas). Taip pat galime paveikslėlius naudoti sakinių sudarymui, kai ieškomas ryšys tarp dviejų paveikslėlių — voverė ir riešutas, mergaitė ir kepurė ir pan. Būdvardžių panaudojimui, kai paveikslėlis apibūdinamas, nepasakant pavadinimo: apvalus, minkštas ir šokinėja, atsakymas — sviedinys (tai įvadas į mįsles). Daiktų rūšiavimui pagal giminiškumą ir rūšinius skirtumus — vaisiai ir daržovės, naminiai ir laukiniai paukščiai, ką kaimas duoda miestui, o miestas kaimui. Rūšiavimui vyriškos ir moteriškos giminės būtybių ir eilei kitų pratimų.

Ginn ir Co. rinkiniai A ir B gaunami pirkti Toronte ir Amerikoj — Čikagoj, New Yorke, Bostone ir k. Rinkinys A (Kit A Language) turi 16 didelių, 60 vidutinių ir 112 mažus paveikslėlius (su dėže kaina 62 dol., be dėžės — 57 dol.). Rinkinys B (Kit B Consonants) turi 224 mažus paveikslėlius, 52 raides ir 45 paveikslėlių pavadinimus (kainuoja 27 dol.).
Flanelės lenta — tokia mokymo priemonė, kurią sudaro lenta, aptraukta flanele, ir flanelinės figūros. Pridėtos prie lentos, jos lengvai prikimba, ir tai patogu pravesti pamokai. Flanelės lentas ir figūrų rinkinius įvairiomis temomis galima gauti pirkti, bet taip pat lengvai galima ir patiems pasigaminti, priklijuojant arba aptraukiant lentą ar kietą kartoną 2' x 3' flanele. Galima vartoti ir popierines figūras, jų apačioj priklijuojant flanelę, arba tik popierines šiurkštaus popieriaus figūras, šalia pirktinių figūrų, lituanistinėms mokykloms naudinga būtų pasigaminti figūrų, reikalingų tautiniam auklėjimui (tautos simbolius, lietuvišką sodybą, Gedimino pilį ir pan.).

Flanelės lentoj palaipsniškas figūrų įvedimas vaikus domina ir padeda geriau sukoncentruoti jų dėmesį į mokomą dalyką. Flanelinė lenta plačiai vartojama kalbos pažinimui, žodyno praplėtimui ir pagilinimui, pasikalbėjimams, atpasakojimams, vaikų apsakymėlio kūrimui, gramatikos pratimams žodžiu ir raštu, rašinėliams, taisyklingam gramatinių formų vartojimui sakiniuose ir eilei kitų pratimų.

Pora pavyzdžių. Flanelinėj lentoj palaipsniui įvedame figūras ir, statydami atitinkamus klausimus, mokome vaikus linksniuoti. Mokiniai, išdėstydami figūras flanelinėj lentoj, sudaro sakinius su reikalingu linksniu. Pvz., Onutė maitina paukščius. Atbėga gaidys, vištos, žąsis ir t.t. Kam patinka grūdai? Vištoms, gaidžiui. Ko dar trūksta? Kalakuto.

Flanelės lenta

Panašiai galima paveikslėliais aiškinti ir prielinksnių vartojimą: vaikai ateina į mišką grybauti. Voverys pasislepia. Viena užšoka ant šakos, kita palenda po krūmu, viena lipa Į medį, kita pasislepia už kelmo... Visa tai lengva pavaizduoti flanelinėj lentoj.
Panašiai galima vartoti ir magnetinę lentą su magnetinėmis figūromis. Ji brangesnė, bet ir praktiškesnė.

Inscenizavimas sukonkretina ir labiau išryškina skaitinio turinį ir lavina kalbą. Atstovaudamas kuriam nors veikėjui, vaikas stengiasi mintis ir kalbą kiek galint aiškiau perteikti kitiems. Tuo būdu aktyviai įsigyvena į situaciją, giliau pajaučia ir geriau supranta turinį. Turime eilę skaitymėlių, kurie tinka inscenizuoti: Dangus griūva, Kiškio lūpa, šuo, katė ir pelės, Katės teisme, Ropė ir t.t.

Inscenizavimui daug reikšmės turi apsirengimas ar kepuraitės, kurios labiau sukonkretina ir paįvairina pamoką. Kepuraites galima naudoti ir vaikų laisvai kūrybai: grupė vaikų sugalvoja apsakymėlį ar pasaką, patys pasiskirsto vaidmenimis ir, užsidėję kepuraites, vaidina (pvz , į zuikelio vaišes miške renkasi svečiai — voveraitės, lapė ir kt., tarp kurių išsivysto dialogas).

Toronto šeštadieninės mokyklos II sk. mokiniai inscenizuoja "Dangus griūva"

Kepuraitės gali būti pagamintos iš įvairios medžiagos. Estetiškai atrodo, patvarios ir labai praktiškos (lengvai galima vandeniu nuplauti) yra plastikinės kepuraitės. Galima rekomenduoti "Rigid vinyl" 010 plonumo, parduodamą lakštuose 24" x 48", 10 spalvų. Jį galima lengvai karpyti žirklutėmis kaip ploną popierių, lankstyti tarp pirštų ir atskiras dalis suklijuoti ("Pliobond adhesive" klijais). Ant jo galima lengvai dažyti "Testors Pla" dažais (arba "waterproof markers"). Kepuraites gali paruošti ir mokiniai, reikia tik jiems nurodyti, kokiu būdu tai atlikti.

Plokštė su dengiama plokštele susideda iš trijų dalių: stačiakampio, rutulio ir dengiamos plokštelės. Rutulys yra taip pritvirtintas prie stačiakampio, kad laisvai sukasi apie ašį. Dengiama plokštelė sudaro 1/6 rutulio. Viršutinė dengiamos plokštelės dalis primontuota prie stačiakampio taip, kad galima pasukti ją į viršų ir nuleisti į apačią. Nuleidus į apačią, ji
 
Plokštė su dengiama plokštele

dengia 1/6 rutulio — vieną paveikslo lapą. Plokštė yra padaryta iš storesnės plastikinės medžiagos. Ant jos galima užklijuoti popierines figūras ir lengvai pakeisti kitomis, be to, galima naudoti plastikines figūras (spalvoto Flexible vinyl 0.10 plonumo), kurios prikimba (panašiai, kaip daroma su flanelinėmis figūromis).

Didaktinio žaidimo pradžioje parodomi visi lapai, kurie yra ant rutulio. Tada nuleidžiama dengiamoji plokštelė. Apsukus rutulį, po dengiama plokštele pasislepia vienas lapas. Vaikai pasako, kokio lapo nėra iš šešių matytų (vardinimui daiktų kilmininko linksny, pastabumo lavnimui, pagilinimui jau anksčiau įgytų žinių), ši plokštelė atitinka 5 - 7 m. vaikų domesį. Atsižvelgiant Į vaikų amžių, palaipsniui, sunkėjančia tvarka įvedami sunkesnio turinio paveikslėliai. Daiktų vardinimui galime sugrupuoti žaislus, daržoves, gėles, darbo Įrankius ir t.t. Sugrupavus darbo įrankius, galime statyti klausimą, kokiam darbininkui pritrūko įrankio? Siuvėjui — adatos (naudininko ir kilmininko linksniai). Vienaskaitos ir daugiskaitos pratimams galime sugrupuoti paveikslėlius, kad vaikai duotų atsakymą: trūksta obuolių, trūksta obuolio. Galime parinkti žodžių grupę lavinti klausą kalbai, daugiaskiemenių žodžių, kietųjų ir minkštųjų garsų ištarimui. Kai kurie vaikai neištaria aiškiai garso r. Ortoforujos (garsų ištarimo) pratimams parenkame grupę žodžių, kuriuose garsas r būtų pradžioje, žodžio vidury, tarp balsių ir t.t. Pvz. ropė, ridikas, agurkas, petruška, kalafioras, morka. Atsižvelgiant į palaipsniškumą, prieš tai pravedami pratimai su r pasikartojančiuose skiemenyse, pvz.: plaukė žąselė gir-gir-gir-gar-gar, mašina — dar dar dar ir pan. Tokius pratimus galima atlikti individualiai ar mažomis grupėmis su tais vaikais, kurie turi kalbos sunkumų.

Žaidimas plokštele vaikus domina: jie tampa aktyvūs, stengiasi atspėti paslėptą daiktą, kad galėtų pasukti plokštę, — juos domina judesys, paveikslų pasikeitimas.
Plokštė su judoma plokštele, padaryta iš plastikinės medžiagos, susideda iš mažo ir didelio rutulio, kurie abu pritvirtinti ant vienos ašies. Didysis rutulys yra padalytas į šešias dalis, ir ant jo yra priklijuoti žvėrių ir paukščių paveikslėliai. Mažasis rutulys lengvai sukasi apie ašį, ant jo yra priklijuotas mažas paukštelis.

Plokštė su judama plokštele
Visos nuotraukos S. Dapkaus


Tikslas — supažindinti su gyvulių pavadnimais, kokius garsus išduoda, ką veikia. Vienas vaikas pasuka judomą plokštelę, — jis yra paukšteliu, kuris pirmą kartą išskrenda į pasaulį ir ieško draugų pažaisti. Kai judoma plokštelė sustoja, ji nurodo, su kuo paukštelis susitinka, čia įvyksta dialogas. Paukštelis klausia: kaip vadiniesi? Kitas vaikas atsako, pvz., miau miau — katytė. Paukštelis klausia: gal pažaisi su manim?. Katytė atsako: neturiu laiko — einu pelių gaudyti ir t.t. Toliau kviečiami kiti vaikai.

Šios plokštės panaudojimas gali būti labai platus ir įvairus. Pavyzdžiui, galima ant mažojo rutulio priklijuoti bitę, ant didžiojo — gėles. Bitė renka medų — iš kokių gėlių? Ant mažojo rutulio priklijavus berniuko paveikslėlį, o ant didžiojo susisiekimo priemones — su kuo važiuos į svečius? Galima pravesti žaidimą: vaikai važiuoja, pakartodami susisiekimo priemonių garsą — vežimu dar dar dar, lėktuvu vr vr ir t.t. Ant mažojo rutulio priklijavus strėlę, galima pravesti žaidimą loterija. Strėlė parodo laimėtą dalyką. Turint kelias tokių pat paveikslų serijas, vaikas atranda tą, kurį išlošė loterijoj. Plokštėj galima išdėstyti veiksmo paveikslėlius pratimams kalbos lavinimui, sakinių sudarymui. Kas ką daro? Onutė šukuoja plaukus, katinėlis gaudo pelę ir t.t.

Vaizdavimo lenta — metu laikai. Šią vaizdinę mokymo priemonę sudaro 4 iliustracijos, vaizduojančios medį su būdingomis metų laikų ypatybėmis, ir 16 sezoninių paveikslėlių. Šalia kiekvienos iliustracijos lentoje yra kišenėlė, į kurią galima sudėti keturius paveikslėlius. Juos gali paruošti mokytojas arba mokiniai, iškirpdami paveikslėlius iš žurnalų arba nupaišydami ant atitinkamo dydžio popieriaus.

Tikslas — supažindinti su metų laikais ir mėnesių pavadinimais. Tema remiasi gamtos reiškinių stebėjimu. Palaipsniui galima įvesti paveikslėlius ir tų dalykų, kurių tiesiog vaikai negali stebėti, pvz., šie-napiūtė, grybavimas ir t.t.

Pamokos pradžioje vaikai supažindinami su 4-mis iliustracijomis kairėje pusėje, kaip atrodo medžiai į-vairiais metų laikais, kaip vadinasi tie metų laikai. Vėliau supažindinama su paveikslėlių rūšiavimu. Pvz., pakviestas vaikas atverčia paveikslėlį, pasako, ką jame mato, pvz., mergaitė lipdo sniego senį. Pasako, kokiame metų laikotarpy žaidžia ir įdeda paveikslėlį į kišenėlę šalia žiemos iliustracijos. (Paveikslėliai gali būti išdėstomi matomai, kad vaikas iš daugelio galėtų pats išsirinkti, kas jam prieinamiau). Kai visi paveikslėliai sudėti į kišenaites, vaikas apibūdina metų laikotarpį pagal įdėtus paveikslėlius. Vėliau metų laikotarpio apibūdinimas be paveikslėlių ir metų laikotarpių jungimas su mėnesių pavadinimais. Pakartojimas gali būti pravedamas kita forma, pvz., įvedant priešpriešinį vyksmą, kai, sumaišius paveikslėlius, geltonas lapas padedamas prie pavasario iliustracijos. Vaikams tai sukelia smagaus juoko. Perrū-šiuodami juos į atitinkamas vietas, jie paaiškina, kad medžių lapai gelsta rudenį, o pavasarį tik pradeda žaliuoti. Priešpriešinį vyksmą galima panaudoti tik tada, kai vaikai neabejojamai atskiria tiesą nuo klaidos. Patyrusio mokytojo rankose ši priemonė gali būti panaudota labai įvairiai.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai