Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Yorke, Maspethe, IV.28 paminėta Lietuvių katalikių moterų draugijos 60 metų įsikūrimo sukaktis. Minėjimą surengė Lietuvių katalikių moterų organizacijų sąjunga, pilnateise nare priklausanti Pasaulinei katalikių moterų organizacijų unijai, telkiančiai 36 milijonus pasaulio moterų. Paskaitas skaitė M. Augusta ir O. Bačkienė.

—    Pirmoji konferencija baltų kalbotyros klausimais įvyko Pensilvanijos valstybiniame universitete, University Park, Pa., IV.5-6. Ji surengta šiame universitete profesoriaujančio dr. William R. Schmalstieg pastangomis. Skaityta apie 15 paskaitų, kurių 5 buvo skirtos lietuvių kalbai. Dr. A. Salys skaitė apie lietuvių tarmių išsiplėtojimą. dr. A. Klimas — lietuvių kalbos garsus, L. Dambriūnas — kalbines studijas dabartinėj Lietuvoje, G. F. Ford (Northwestern University) — senosios lietuvių sintaksės kai kuriuos aspektus, Warren Cowgill (Yale University) — lietuvių k. dalyvių daugiskaitos vardininką. Be to, bankete lietuvių kalbos ir tautosakos studijų istorinę apžvalgą padarė A. E. Senn (University of Pennsylvania). Tarp kitų paskaitininkų buvo E. P. Hemp (University of Chicago), C. Watkins H. Andersen (abu iš Harvardo) ir kt.

Mirtys. — Lietuvoj kovo 23-24 naktį tragiškai žuvo kun. Povilas Jakas, baigdamas 60-uosius amžiaus metus. Kunigu įšventintas 1936, vikaravo bei kapelionavo Kaune ir pasireiškė kaip gausus autorius. Be eilės vertimų (tarp jų P. Bourget "Vidurdienio demonas") ir ankstesnių religinių veikalėlių, 1938-39 jis paskelbė šias knygas: Krikščionybės tragizmas, Ieškau žmogaus, Socialinė krikščionybė, Reformatorius Julius Langbehn. Gana griežtoj krikščionybės savikritikoj jis karštai skelbė socialinės pažangos reikalą. Nepaisant socialinio pažangumo, vis tiek buvo sovietų ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžo visiškai be sveikatos.

—Kovo mėn. gale Lietuvoj mirė Mečislovas Mačernis, buvęs paskutinis Klaipėdos ir vėliau Vilniaus Pedagoginio instituto direktorius. Sovietams okupavus Lietuvą, tuoj buvo atleistas ir vėliau (1941.VI) ištremtas į Sibirą.

—    Čikagoj kovo 27 mirė gydytojas dr. Alfonsas Grinius, baigdamas 45-uosius amžiaus metus. Medicinos mokslus 1949 baigė Komo universitete. Plataus intereso žmogus, mokėjo daug kalbų, dėl to ir medicinoj atsidėjo tyrinėjimo darbams, daugiausia patologijos srityje. Paskelbė eilę studijinių darbų specialybės žurnaluose. Lietuvių Enciklopediją nuo S raidės aprūpino medicinos skyriaus straipsniais.

—    Kaune balandžio 5 mirė, baigęs 76 amžiaus metus, aktorius ir režisierius Antanas Sutkus, vienas iš pagrindinių lietuviškojo teatro kūrėjų. Teatrinį išlavinimą gavo ir aktoriaus karjerą pradėjo Maskvoj (Komisarževskajos teatre). Grįžęs nepriklausomon Lietuvon, įsijungė j lietuviškojo teatro ugdymą: įsteigė pirmą profesinį Tautos teatrą, su pertraukomis veikusį ligi 1924; vadovavo šešerius metus (ligi 1925) veikusiam   satyros   teatrui   Vilkolakiui; 1921 suorganizavo Meno kūrėjų d-jos vaidybos studiją ir jai vadovavo. Vėliau perėjo dirbti į Kauno valstybinį teatrą ir buvo jo direktorius 1926-28. Ir tapęs radiofono direktoriumi 1929-34, liko šiame teatre režisieriumi; 1936-38 Klaipėdos dramos teatre pastatė tris veikalus. 1944-48 buvo Kauno dramos teatro meno vadovas. 1948 pasitraukęs į pensiją, vadovavo Teatro d-jos teatro veteranų sekcijai, žadama išleisti jo atsiminimus. Tarp jo pastatytų veikalų yra Vydūno "Vaidilutė", V. Krėvės "Šarūnas", K. Inčiūros "V. Kudirka", Schillerio "Vilius Te-lis", Fodoro "Brandos atestatas", Dickenso "Kalėdų giesmė" ir kt. Bet daugiausia jis nusipelnė kaip teatro organizatorius ir pedagogas.

Sukaktys. — 80 metų balandžio 11 sulaukė gydytojas Eliziejus Draugelis. Baigė Marijampolės gimnaziją 1909, medicinos mokslus — Maskvos universitete 1914. šalia Pr. Dovydaičio, jis buvo tarp pagrindinių ateitininkijos kūrėjų. Jo tėvų namuose, Marijampolės priemiesty Degučiuose, 1909 įvyko suvažiavimas, nutaręs pradėti "Ateities" leidimą ir atitinkamo sąjūdžio organižavimą.  E.  Draugelis  įsakmiai  pabrėžia,   kad  ateitininkus  subūrė  ne kunigai, o iš pačių pasauliečių moksleivių bei studentų kilo šis sąjūdis. Studentaudamas  jis   1910   Maskvoj suorganizavo  lietuvių  katalikų   studentų  draugiją Rūtą  ir jai pirmininkavo, šioj draugijoj tada ir reiškėsi Maskvoje studijuojantieji ateitininkai. Prasidėjus I pas. karui, buvo mobilizuotas ir 3 metus išbuvo fronte.   Voroneže   išrinktas   Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, buvo bolševikų  suimtas  ir mėnesį kalintas. Grįžęs Lietuvon 1918, buvo kooptuotas  į   Lietuvos  Valstybės  Tarybą ir dirbo valstybės kūrimo darbe:  pirmasis Marijampolės burmistras, vidaus reikalų ministras  (1919. X  -   1920.VI),   Steigiamojo  ir  kitų demokratinių   seimų  narys,   ilgametis  ūkininkų  sąjungos  pirmininkas. Tautininkų    režimo    metais    grįžo prie  gydytojo darbo   (nuo  1932   S. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktorius).   Išeivines   dienas   leidžia Brazilijoje,   gyvai  sielodamasis  mūsų tautinės gyvybės reikalais — kad būtų daroma žygių Vatikane sudaryti laisvojo pasaulio lietuvių autonomiškai besitvarkančią katalikų bendriją  su savais vyskupais   (tai kėlė dar prieš MAS), kad katalikai pasauliečiai    nestokotų    savarankiškos iniciatyvos   ("gana   tos   pasenusios pažiūros, kad svietiškiai, net ir intelektualai  yra  tik   'banda'"),   kad visi   teiktųsi   į   Lietuvių   Bendruomenę  ir  išugdytų   Lietuvių   Fondą ("o nestatinėti   kryželių   ar   koplytėlės dar nemirusiai Lietuvai"),

—    75 amžiaus metų balandžio 10 sulaukė Vaclovas Sidzikauskas, Lietuvos Laisvės Komiteto ir Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Europos Tautų Seime pirmininkas.
—70 metų balandžio 5 sulaukė Vaclovas Kasakaitis. 1918 pradėjo mokytojo darbą. 1922-23 buvo seimo narys, vienas iš Darbo federacijos lyderių. 1923-27 pirmininkavo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai. Vėliau (nuo 1927) referentas švietimo ministerijoje. 1933-35 ėjo Valstybės   teatro   direktoriaus   pareigas.

—70 metų amžiaus balandžio 6 sulaukė rašytojas Antanas Tu lys. Jaunas atvykęs į JAV, čia baigė farmacijos mokslus ir ilgesnį laiką turėjo vaistinę Čikagoj. Jis išleido tris dramas (1925 -28) ir tris novelių rinkinius: Aš bučiavau tavo žmoną (1936), Tūzų klubas (1956), Inicialai po tiltu (1935). Mūsų žurnalo skaitytojus plačiau su A. Tūliu prieš penketą metų supažindino dr. D. Jasaitis (1963 nr. 9-10).

—    70 amžiaus metų gegužės 8 suėjo aktoriui ir režisieriui Stasiui Pilkai, žr. atskirai šiame numery.
 
—    60 metų balandžio 6 sulaukė mokytojas lituanistas Vladas Kulbokas. 1932 baigęs Vytauto D. universitetą, mokytojavo Plungėj, Pasvaly (1934-39) ir Vilniuj (1939-41), dirbo švietimo vadyboj patarėju (1941-44). Buvo uolus tautosakos ir žodžių Lietuvių kalbos žodynui rinkėjas. JAV dirba Bostono kolegijos bibliotekoj ir drauge buvo Lietuvių Enciklopedijos kalbos taisytojas (1953 ir nuo 1956). Jis lygino ir daugelio kitų knygų kalbą. Pats daugiausia yra rašęs mūsų literatūrinės kritikos klausimais. Dabar išleidžiamai K. Bradūno redaguotai knygai "Lietuvių literatūra svetur" jis parengė literatūrinės kritikos nuo 1945 apžvalgą.

—    60 metų amžiaus gegužės 25 sulaukė istorikas prof. dr. Zenonas Ivinskis. Atskirai apie ji vėliau bus istoriko kun. R. Krasausko straipsnis.

—    50 metų amžiaus balandžio 16 sulaukė dr. Juozas Kazickas. Ekonominius mokslus Vilniaus univ. baigė 1942 ir JAV Yale univ. įsigijo doktoratą 1951. Sėkmingai prasiveržė tarptautinės prekybos srity su "Neries" bendrove. Yra parėmęs nevieną lietuvišką reikalą. Lietuvių Fondan įnešė 15.000 dol. Visuomeniškai reiškiasi frontininkuose.

—    50 metų balandžio 23 sulaukė dailininkas Vytautas Kasiulis. Taikomosios dailės institutą Kaune baigė 1941 ir buvo pakviestas jame dėstyti. 1946-48 dėstė Preiburgo Ecole des Arts et Mėtiers. Nuo 1948 gyvena Paryžiuje, atsidėjęs menui ir įsijungęs į vietinį dailės gyvenimą. Jo paveikslų nuotraukų davėme balandžio nr.

—    To paties amžiaus tą pačią dieną (IV.23) sulaukė dr. Kazys Ambrozaitis. Medicinos studijas pradėjo Kauno univ. 1940 ir jas baigė 1947 Tubingeno univ. JAV įsigijo rentgenologo specialybę. Visą laiką buvo visuomeniškai veiklus: okupaciniais metais veikė rezistencijoje, pirmininkavo Gajai, Vokietijoje studentų ateitininkų s-gai (1945), pastaruoju metu buvo LFB centro pirmininkas. Nuo pat pradžios jis vadovauja Į Laisvę fondui lietuviškajai kultūrai ugdyti, kuris išleido ištisą eilę vertingų knygų.

Literatūra. — Bostone LB kultūros klubas IV 27 surengė V. Mykolaičio-Putino minėjimą. Apie Putiną kalbėjo K. Bradūnas, atvykęs iš Čikagos.

— Australijoj, Sydney, 11.11 surengtas P. Andriušio minėjimas, kuriame apie jį kalbėjo J. A. Jūragis.
—    Los Angeles III.2 surengtame literatūros vakare B. Brazdžionio poeziją analizavo prof. dr. A. Ramūnas iš Ottawos. D. Mackialienės suorganizuotas kalbantis choras paskaitė B. Brazdžionio poemą "Vaidila Valiūnas".

Muzika. — Baltimorės Loyolos kolegijos V. 23 surengtame koncerte pirmą kartą buvo atlikti Br. Markaičio du kūriniai: Piano concerto Nr. 1 ir Concertino Nr. 1, pačiam autoriui diriguojant Baltimorės simfoninį orkestrą.

—    Verbų sekmadienį, IV.7, eilėj kolonijų surengti religiniai koncertai. Bostone lietuvių šv. Petro parapijos choras (vadovas J. Kačinskas) atliko G. Faurė "Requiem", o vargonų solistas Douglas Rafter — įvairią vargonų muziką. — Brook-lyno lietuvių Apreiškimo parapijos choras (vadovas A. Kačanauskas) atliko Th. Dubois oratoriją "Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai" (solistai L. Senkevičienė, L. Stukas ir F. Lucką I, vargonais palydėjo ir atskirai programoj dalyvavo Alb. Priž-gintas, šiemet baigęs Julliard muzikos mokyklą. — Toronto Prisikėlimo parapijos choras (vadovas kun. Br. Jurkšas) surengė koncertą su solistu V. Verikaičiu ir smuikininku I. Romanoff. Iš lietuvių kompozitorių kūrybos programoj buvo tik viena č. Sasnausko giesmė.

—    Čikagoj IV.7 lietuvių evangelikų Tėviškės parapijos choro (vadovas J. Lampsatis) giesmių vakare pirmą kartą atlikta VI. Jakubė-no kantata "De profundis" (žodžiai B. Brazdžionio), kurią buvo užsakę Čikagos ateitininkai sendraugiai St. Šalkauskio 25 m. mirties sukakčiai paminėti. A. Nakas apibūdina šią kantatą kaip "vieną geriausių VI. Jakubėno chorinių kūrinių", kuris yra "giliai susijęs su Brazdžionio poezija, nepaprastai ekspresingas, pakilus, nuspalvintas nuosaikiai moderniška harmonija ir pagaunantis savo religine dvasia" (Dirva, 1968 nr. 45).

—    New Yorko Operetės moterų choras (vadovas M. Cibas) surengė savo koncertą IV.27 su solistu B. Po-vilavičiumi. Akompanavo A. Kepa-laitė.

—    Bostone, Jordan Hall, IV.26 baltų koncertų serijoj buvo pianisto A. Kuprevičiaus rečitalis. Programą sudarė J. Švedo 2 preliudai, Prokofjevo sonata Nr. 8 ir Chopino 4 scherzo.

—Elena Blandytė Čikagos Jaunimo centre IV.20 surengė K. V. Banaičio harmonizuotų liaudies dainų rečitalį, kurį globojo ateitininkų meno draugija Šatrija. — Parengimų progomis Montrealyje 111.23 koncertavo solistė R. Mastienė, Detroite IV.20 — V. čižauskaitė-Balčiūnienė.

—    Australijoj, Adelaidėj, 11.18 per Lietuvos nepriklausomybės minėjimą Lithuania choras (vadovas V. Šimkus) atliko Br. Budriūno kantatą "Tėviškės namai" au solistais G. Vasiliauskiene ir G. Kalpoku.

Dailė. — Paminint dail. Viktoro Andriušio mirties metines, Bostone IV.20-21 surengta pomirtinė jo kūrinių (apie 60) paroda.

—    R. Viesulo grafikos darbų paroda IV.6-V.4 vyko New Yorke, Man-hattene, Weyhe galerijoj.

—    Paryžiuje Marais galerijoj IV. 24 atidaryta skulptoriaus Ant. Mon-čio darbų paroda, kuri truks ligi VILI Drauge vyksta tapytojo J. Schüler darbų paroda.

—    Kitos parodos. Čikagoj Balze-ko muziejuje IV.6-26 savo tapybą rodė sesuo Merceda, Rockforde III.30-31 — A. Petri konis, Worcesteryje IV.27-28 — tapytojai J. Pautienius ir St. Smalinskienė ir skulptorius J. Dagys, Clevelande V.4-12 A. Rūkšte-lė.
Jaunime. —O. Ivaškienės suorganizuotas ir vadovaujamas Bostono lietuvių tautinių šokių ansamblis John Hancock salėje surengė 30 metų sukakties šventę. Programai dar buvo pakviestas Šv. Antano gimnazijos mokinių choras.

—    Studentų ateitininkų pavasario ideologiniai kursai Catskill kalnuose prie New Yorko vyko IV.20-21, Dainavos stovykloj — IV.27-28. Paskaitas skaitė dr. R. Kriaučiūnas, dr.  A.  Sužiedėlis,  T.  K. Trimakas.

—    Australijoj, Sydney, 111.17 pradėtas paskaitų jaunimui pirmasis pusmetis. Paskaitininkai: J. Janavičius, L. Urbonas, K. Kavaliauskas, V. Bukevičius.

—    Australijos lietuvių studentų sąjunga išleido gausiai iliustruotą, žurnalo formato 60 puslapių leidinį "Studijuojant Australijoj", kuriame rašo dr. V. Doniela, A. Zubras, A. Krausas, E. Jonaitienė, kun. P. Dauknys.

ATITAISYMAI
Sausio numery, ž. Mikšio recenzijoj, 46 psl., I skilties 9 eilutėj iš ap. vietoj "svarbiausia" turi būti svariausia.
Dr. A. Rukšos straipsny apie Lietuvos Vytauto D. universitetą, kovo numery, 102 psl., atitaisytina rank-raštin įsibrovusi klaida: Karaliaučiaus universitetas įkurtas ne 1574, o 1544.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai