Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMOJI BALTIJOS STUDIJŲ KONFERENCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gimbutas   
Kaip konferencijos programoje parašyta, ryšium su 50 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktimi iškilo reikalas išsamiai ir moksliškai peržvelgti dabartines okupuotųjų kraštų sąlygas ir problemas. Tikimasi, kad artimesnis kontaktas tarp tų tautų mokslininkų Amerikoje ir Kanadoje padės geriau in-formuotis kultūriniais, ekonominiais, socialiniais ir demografiniais klausimais. Manoma, kad tas kontaktas turėtų išaugti, dažniau kvie čiant mokslines konferencijas ir įkuriant visų trijų Baltijos tautų mokslo sąjungą. Iniciatyvos pirmajai konferencijai sukviesti ėmėsi Latvių korporacijų sąjungos (Association of Latvian Fraternities) mokslinis komitetas. Užmezgus kontaktus su estais ir lietuviais, buvo sudarytas 17 asmenų komitetas. Jame dirbo lietuviai prof. dr. V. S. Vardys iš Oklahomos universiteto (vienas iš trijų pirmininkų), dr. J. Puzinas, dr. J. Balys, Z. Vaitužis. Vykdomajam komitetui pirmininkavo latvis Janis Gaigulis iš New Yorko.

Konferencijai gautos patalpos Marylando universitete, Collège Park prie Vašingtono. Konferencija vyko ištisai keturias dienas, lapkričio 2,8 - gruodžio 1. Paskaitas skaitė ir simpoziumuose dalyvavo 58 asmenys (daugiausia universitetų profesoriai iš Amerikos ir Kanados) — 29 latviai, 13 estų, 16 lietuvių (kviesta žymiai daugiau). Užsiregistravusių svečių buvo apie 70- Konferencijos darbai bus atspausdinti, tad pasieks ir platesnę visuomenę. Finansiškai parėmė estų ir latvių akademinės ir visuomeninės organizacijos, ALT-as ir JAV LB. Rėmėjų sąraše nėra lietuvių akademinių organizacijų ir Kultūros fondo.

Paskaitos ir diskusijos vyko aštuoniose sekcijose, vienu metu po dvi ar tris skirtingose auditorijose. Tokia tvarka neleido išklausyti eilės svarbių pranešimų ir diskusijų. Buvo pageidauta ateityje vengti pasidalijimo. Pilnas visų sekcijų prelegentų ir paskaitų sąrašas buvo paskelbtas "Draugo" šeštadienio priede lapkričio 23, tai šioje vietoje duodama tik programos santrauka.

1.  Komunizmas  ir tautiškumas.
Pirm. prof. V. S. Vardys, lietuviai prelegentai: dr. T. Remeikis iš St. Joseph College, Čikaga; doktorantas G. Procuta iš Čikagos univ.; simpoziume — dr. D. Krivickas ir istorikas V. Trumpa iš Vašingtono. 2. Baltijos tautos, Sovietų Sąjunga ir besikeičianti socialinė realybė. Pirm. prof. P. P. Lejinš iš Marylando univ. (Amerikos Latvių sąjungos pirmininkas). Lietuviai paskaitininkai: dr. J. Balys ir dr. J. Gimbutas, abu iš Lituanistikos Instituto. 3. Naujoji Baltijos valstybių istorija. Pirm. prof. E. Andersons iš San Jose State College, Kalifornija. Lietuvis prelegentas: prof. Br. Kasias iš Wilkes College, Pa. Religinė padėtis Baltijos valstybėse ir užsieny. Pirm. kun. dr. V. Bagdanavičius, MIC, iš Čikagos. Be jo, lietuviai paskaitininkai dar buvo kun. K. Pugevičius iš Balti-morės ir kun. dr. J. Prunskis iš Čikagos. 5. Pokario baltu literatūra tenai ir čia. Pirm. prof. I. Ivask iš Oklahomos univ. Lietuviai paskaitininkai: prof. R. Šilbajoris iš Ohio valst. universiteto; simpoziume numatytasis dr. K. Ostrauskas neatvyko ir buvo pavaduotas dr. R. Šilbajorio. 6. Baltijos tautų lingvistinės problemos. Pirm. prof. A. Klimas iš Rochesterio univ. Be jo, prelegentu lietuvių k. žinovas prof. W. R. Schmalstieg iš Pensilvanijos valst. univ. 7. Pokario ūkinė Baltijos kraštų raida. Pirm. prof. Pr. Zunde iš Georgijos Technologijos instituto, Atlanta. Lietuvis paskaitininkas dr. P. A. Mažeika iš JAV Okeanografijos įstaigos Vašingtone. 8. Tiksliųjų mokslų raida Baltijos valstybėse. Pirm. prof. L. Vaska iš Clarkson College of Technology, Potsdam, N. Y. Lietuvių paskaitininkų šioje sekcijoje nebuvo.

Suvažiavimas atidarytas trijų pirmininkų trumpomis prakalbomis: latvio P. Lejinš, esto E. J. Opik ir lietuvio V. S. Vardžio. Po to sekė prof. Lejinš paskaita "Baltijos tautos ir komunistų ideologija ir politika". Atidarymo sesija užtruko tik pusantros valandos. Tai nebuvo koks iškilmingas posėdis, tad nebuvo sveikinimų ir himnų. Buvo tiksliai prisilaikoma programoje numatyto laiko. Baigiamojoje konferencijos sesijoje dalyvavo apie 60 asmenų, nes kiti jau turėjo išvažiuoti. Iš anksto atskirai posėdžiavęs organizacinis komitetas buvo jau apsvarstęs istoriko prof- dr. E. Andersono (latvio) parašytą ir suvažiavimo dalyviams išdalytą projektą Baltijos studijų sąjungai (Association for the Ad-vancement of Baltic Studies) įkurti. Trumpai padiskutavus, nubalsuota tą projektą priimti. Ši sąjunga bus akademinio pobūdžio ir jungs ne esamas organizacijas, bet asmenis — Įvairių sričių mokslininkus, dirbančius estų, latvių ir lietuvių tautų klausimuose. Sąjunga turėtų padėti pasikeisti moksline medžiaga ir informacijomis, organizuoti suvažiavimus ir plačiau paskleisti tyrinėjimų duomenis. Jos įstatams paruošt ir sąjungai legalizuoti išrinktas devynių asmenų komitetas, pirmininkaujamas latvio prof. Gundar J. King (Pacific Luth-eran univ. Tacoma, Wash.). Komitete dalyvauja trys lietuviai: Br. Kasias, R. Šilbajoris ir V. S. Vardys. Tikimasi, kad naujoji bendrinė mokslinė sąjunga gausianti finansinės paramos iš bendrųjų A-merikos fondų ir iš savų tautinių institucijų. Sąjungos būstinė turėtų būti kuriame nors universitete. Buvo prisimintas panašaus pobūdžio Baltų institutas Vokietijoje, Bonnos universitete. Konferencijos leidinių redaktorius prof. I. Ivask pranešė, kad nebūsią praktiška sudėti visas gana skirtingo turinio paskaitas į vieną didelį toną. Vieton jo būsią bandoma išleisti kelias atskiras apjungto turinio knygas, kurias lengviau išparduoti specialistams. "Lituanus" red. dr. T. Remeikis pranešė, kad kai kurios paskaitos, savo turiniu neįjungiamos į gausesnę grupę, galėsiančios būti atspausdintos tame žurnale. Paskaitos ir diskusijos vyko tik anglų kalba.

Neišklausius visų paskaitų, o taip pat dėl vietos stokos, čia negalima leistis į jų turinį. Duodame tik kelias diskusijų ištraukas ir paskaitų mintis. Išryškėjo, kad kai kurie kultūriniai prasiveržimai pirma įvyko okupuotose Baltijos valstybėse, o ne Maskvoje ar Leningrade. Taip pat konstatuota, kad Baltijos kraštuose įvyko svarbių technologinių ir ekonominių pakitimų, paveikusių ir pakeitusių jų gyventojų padėtį. Pastebėta, kad sovietizacija ir rusifikacija iki šiol daugiausia palietė Latviją, kur tik 60 proc. gyventojų tebėra latviai. Rygos  universitete  daugiau  rusų profesorių ir rusiškai skaitomų kursų, kaip Estijoje ar Lietuvoje, šitokia situacija sudaro didesnį pavojų  Lietuvai ir Estijai atsidurt visiškame   rusų   apsupime.   Estas dr. R. Taagepera priminė, kad partizanų karas Estijoje truko iki 1953 metų.   Estams   komunistams valdžioje reikią estiškai kalbančių gyventojų, kitaip juos galėtų pakeisti valdžioje rusai. Dėl to ne vien tik iš tautinio  patriotizmo,  bet greičiau dėl karjerinės savisaugos vietinė valdžia palaikanti estų kalbą mokyklose ir estišką spaudą. Ar galima pastebėti panašių reiškinių :  kitose Baltijos valstybėse? Šitokia situacija iš dalies padeda išsilaikyti tautiniam decentralizmui prieš sovietinį centralizmą. Estijos gyventojai esą suskilę ties klausimu, koksai bendradarbiavimas su Maskva priimtinas ir koksai smerktinas. Europoje dabar įsigali kultūrinio tautiškumo idėjos, pasireiškiančios sustiprintu svetimų kalbų mokymusi, gausesniu kitų kraštų lankymu ir jų kultūrų pažinimu  Politinis - šovinistinis tautiškumas atslūgstąs. Tatai atsiliepia n Sovietų Sąjungos jaunesnėje kartoje.

Latvis prof. J. Penikis (Minnesotos univ.) nagrinėjo emigrantų įtaką okupuotiems kraštams. Jo surinktais   duomenimis,   darbininkai esą mažiau informuoti ir priešiškiau nusiteikę emigrantų atžvilgiu. Tuo tarpu intelektualai, ypatingai studentai, yra palankesni emigrantams  bei  jų  tautinei  veiklai  ir iešką daugiau kontaktų.  Sovietai tengiasi neutralizuoti   emigrantų įtaką, juos diskredituodami. Pasaulio opinijai nuteikti padaugėja sovietinių leidinių Vakarų kalbomis. Atsirado ir baltų kalbomis užmaskuotų prosovietinių leidinių Vakaruose, kaip "Nemunas" ir "Daugava"   Vokietijoje. Tačiau ir diskredituodami emigrantus savo spaudoje sovietai   netiesiog  informuoja savo  gyventojus   apie   emigrantų veiklumą. Laikoma, kad po II pasaulinio karo išemigravo ar pabėgo apie 120 tūkstančių latvių ir po 65 tūkstančius estų ir lietuvių.

 Istorikų    sekcijos    simpoziume Vincas  Trumpa  ginčijo  tautiškumo arba nacionalizmo, buvimą okupuotuose valstybėse. Jo nuomone, ten pasireiškiąs ne nacionalizmas, o patriotizmas, daugiau realistiškas, nei idealistiškas. Nacionalizmas palankiose sąlygose išvirstąs imperializmu, o patriotizmas išliekąs teigiama vertybe. Kiti replikavo, kad tai tik nesusipratimas terminologijoje. Prof. Lejinš supratęs, kad V. Trumpos formulavime teikiama pirmenybė humanitarinei politikai vieton nacionalistinės. Šios konferencijos paskaitų temose minimas nacionalizmas reiškiąs prisirišimą paveldėtoms kultūrinėms vertybėms ir laisvę tautinei kūrybai, o ne antagonizmą kitoms tautoms. Dr. T. Remeikis paryškino, kad tautiškumas ir patriotizmas galį būti suderinami ir realizuojami tik tam tikrose sąlygose, kurių nėra Sovietų užimtuose kraštuose. G. Procuta pastebėjo, kad teorinius samprotavimus reikia atremti gyvenimo faktais. O tie faktai tokie, kad okupuotoje Lietuvoje vėl iš naujo partija tramdė rašytojus už nukrypimus nuo marksistinės linijos. Dr. R. Taagepera įterpė pasakėlę apie šunį, kuriam nepatikusi grandinė. Jo šeimininkas sutikęs sutrumpinti šuns grandinę, išimdamas kelias grandis. Taip esą ir su tariamuoju laisvėjimu sovietinėje okupacijoje. Prof. I. Ivask reziumavo diskusijas, kuriose pasirodė prieštaringos realybės komplikuotu-mas. Nėra vienos kokios formulės tai sudėtingai politinei realybei išaiškinti. Susipina oficialusis okupacinio režimo vietinių pareigūnų ir Maskvos pareigūnų santykiavimas su vis naujais pasireiškimais įvairiuose gyventojų sluoksniuose. Jo nuomone, okupuotosios Estijos rašytojai išreiškia rūpestį dėl mažųjų tautų išlikimo aplamai, ne tik estų. O egzilio žvilgsnis esąs daugiau egocentriškas, nukreiptas į savosios mažos tautos likimą. Juk mes čia esam visi drauge, vedami bendro ir to paties rūpesčio, tad dėkim daugiau pastangų baltų vienybei. Dr. D. Krivickas priminė tuos tariamai nekaltus švietimo ir ekonominio gyvenimo reiškinius, kurie stumia baltus Rusijos link. Ragino ne tik analizuoti faktus, bet juos transformuoti į politinį aktyvumą. Prof. V. S. Vardys interpretavo nacionalizmą kaip tautos pastangas išlaikyti savąją kalbą ir daryti gera savajai tautai. Jo manymu, nacionalizmas ir komunizmas galėtų būti suderinami ir Sovietų Sąjungoje, bet jų spaudoje pasisakoma prieš nacionalizmą kaip kenksmingą Sovietų Sąjungos vienybei. Dr. J. Balys kreipė klausytojų dėmesį į daugiau konkrečių rusifikacijos faktų. Lietuvos rusiškose mokyklose rusai nesimoko lietuviškai, o visose lietuvių mokyklose rusų kalba yra privaloma. Lietuvos Mokslų Akademija, kaip ir daug kitų institucijų, priklauso Maskvos valdžiai, o ne vietinei. Okupacijoje tautiško išlikimo šansai mažėja kasdien. G. Procuta pridūrė, kad rusų mokyklų Lietuvoje esą devyni su puse proc. , ir tasai procentas laikosi pastovus per pastaruosius seseris metus.

Jaunas latvis P. Freivalds iš JAV senato studijinės įstaigos iškėlė reikalą performuoti imigrantų tautiškumo politiką rytojaus pasauliui (post-modern world). Kai vyresniajai kartai tautiškumas yra paveldėta ir išgyvenama vertybė, tai jaunajai čia augančiai kartai imponuojąs racionalesnis pragmatiškas priėjimas. Kosmopolitinė dvasia niveliuojanti tautinius skirtumus. Tačiau ir tokiose sąlygose tautiškumas galėtų išsilaikyti, jei jis pasireikštų socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, pranašesnėmis už kosmopolitines vertybes. Politiniai ir propagandiniai tautiškumo aspektai neįtikiną jaunimo. Bet ir kosmopolitinėje Amerikoje dvilypė kultūra galinti turėti pirmenybių prieš vienalytę. Priminė Čekoslovakiją, kur jaunoji karta, siekdama laisvės, orientuojasi į pragmatiškuosius Vakarus, o ne į dogmatinius Rytus.

Literatūros sekcijos simpoziume teko būti tik pabaigoje. Latvis prof. P. Birznieks stebėjosi, kad amerikiečių literatų sluoksniuose daugiau žinoma apie lietuvių poeziją, nei apie latvių ar estų. Šilbajoris ir Ivask atsakė, kad čia pasitarnavo Manyland leidyklos dvi lietuvių poezijos ir dainų vertimų knygos, o taip pat H. Radausko poezijos vertimai į anglų kalbą. "Saturday Review" recenzijos apie Manyland leidinius atkreipusios dėmesį.

Bene vyriausias amžiumi konferencijos dalyvis — prelegentas buvo prof. dr. Leonids Slaucitajs, buv. Rygos universiteto geofizikos profesorius, pažinęs Lietuvos univ. profesorius K. Sleževičių, K. Pakštą, S. Kolupailą.       J. Gimbutas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai