Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAUNIMO METŲ ANGOJ PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba paskelbė Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metus, kurie pradėti spalio 9 d. jaunimo kongresu Toronte. Tuo žygiu siekiama sutelkti visą dėmesį į jaunąją kartą bei jos problemas. Kviečiama talkon organizacijos, parapijos, spauda, radijo - valandėlės ir paskiri asmenys. Be kitų kilnių užmojų, norima "uždegti jaunimo dvasią naujiems darbams, polėkiams ir pasiryžimams."

Iki šiol buvo įprasta metus skirti garsiems įvykiams bei garbingiems asmenims. Jaunimo Metai yra naujas dalykas, bet nešąs daug šviesių vilčių, jeigu visos svarbiosios problemos bus tinkamai gvildomos ir jeigu jaunimo dvasią pasiseks uždegti kilniems pasiryžimams.

Neabejotinai viena iš pačių svarbiausių šio meto lietuvių jaunimo problemų yra abejingumas dvasiniam luomui. Tai ne vien bažnytinė, bet ir tautinė problema, kol mūsų kultūra sruvens krikščioniška tėkme. Problema skaudi ir neišgvildenta, apglėbianti visą dabartį bei ateitį. Su ja stačiai veidu į veidą susižvelgti daug kas nėra net pasirengęs. Liūdna tikrovė, jog Lietuvoje vyresnieji dvasininkai sensta, o jaunimui draudžiama juos pavaduoti, dar nėra visiems akivaizdi. Taip pat tremty, besigėrint dvasiškių atliekamu kultūriniu bei tautiniu darbu, plačiau nesirūpinama, kas juos ateityje pakeis. Gal kiek daugiau sielojamasi, kad lietuvių bažnytinė nuosavybė kurią dieną nepereitų į kitataučių rankas. Jeigu padėtis nesikeis, ateities Lietuva be kunigų ir vienuolių yra labai konkreti galimybė. Panaši nedalia gresia ir tremčiai su lietuvių bažnytinėmis institucijomis.

Tremties jaunimo abejingumas dvasiniam luomui šiuo metu gal yra pasiekęs pačią viršūnę. Lietuvių vyrų bei moterų vienuolijos prieauglio atžvilgiu atsidūrė painioj kryžkelėj. Klierikų stoką yra pajutusi ir popiežiškoji Šv. Kazimiero kolegija Romoje. Mūsų jaunimo atsiribojimas nuo dvasinio kelio yra nelauktas ir stačiai nesuprantamas. Aukštąjį mokslą siekiančių lietuvių'' vyrų ir mergaičių skaičius tremtyje atrodo pats~: aukščiausias. Mūsų jaunimo, susitelkusio daugiausia į ateitininkų bei skautų organizacijas, religinė praktika yra pavyzdinga. Kovos su religija^ mūsuose bemaž nepastebima. Šeimos, iš kurių gimė dabartinė karta, daugumoje tebesilaiko tradicinės dorovės. O tačiau šiandien graudžiai tenka apgailestauti mūsų jaunimo atsitolinimą nuo aukštųjų krikščioniško gyvenimo idealų, kuriuos mes buvome pratę įžvelgti kunigystėje ir vienuolystėje.

Ilgiau delsti nebegalima. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metų proga tenka atvirai klausti: kur slypi šios mūsų jaunimo religinės krizės šaknys? Ar svetimoj aplinkoje, ar mumyse pačiuose? Problemą ryškinti turėtų visi: ir jaunimas ir senimas. Visuose suvažiavimuose, ypač jaunimo kongrese Čikagoje birželio 30, pašaukimų problemai reikėtų skirti žymią vietą. Taip pat ir visoje mūsų spaudoje, kuri religiją laiko kultūros dalim. Jaunimo metais vyresnieji turi sudaryti sąlygas bei nuotaikas jaunųjų dvasiai uždegti. Tuo tikslu būtų naudingas specialus kultūrinių ir religinių organizacijų vadų suvažiavimas. Dvasininkai, be abejo, atskirai svarstys, kaip Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metus palenkti pašaukimų problemai. Ją giliai gvildė jau šių metų Kunigų Vienybės suvažiavimas Čikagoj. Jaunimo metų proga savo patirtį pašaukimų atžvilgiu galėtų atskleisti lietuvių vienuolijos ir auklėjimo įstaigos, kaip Šv. Antano, Vasario 16, marijonų saleziečių, kazimieriečių, pranciškiečių gimnazijos, šeštadieninės bei pradinės mūsų mokyklos.

Pagaliau į pašaukimų problemos gvildymą privalo įsijungti ir pats jaunimas. Jis taip sielojasi lietuvių kultūros ateitim, ruošia kongresus, protesto demonstracijas — mes turime pagrindo laukti iš jo tinkamo dėmesio ir grynai dvasinei sričiai. Pasaulio Lietuvių Jaunimo metais pašaukimų problema privalo būti namiškė jų spaudoje, susirinkimuose, ideologiniuose kursuose, vasaros stovyklose. Didžiai įdomu būtų išgirsti mūsų jaunimo net anketinius pasisakymus, kodėl jie tolsta nuo kunigystės ir vienuolystės idealo. Kokios yra priežastys? Kokios priemonės čia labiausiai galėtų padėti?

Pateikti šias mintis, be kitų motyvų, skatino ir asmeninė patirtis, vadovaujant religinei bendruomenei, kuri iki šiol jaučiasi per mažai teparemta jaunimo. Lietuvių pranciškonų veikla šaukiasi naujų darbininkų pakaitos. Bet ši veikla yra tiktai detalė mūsų plačiame krikščioniškos buities paveiksle. Naujų darbininkų pakaitos šaukiasi Lietuva ir kitos religinės institucijos. Noriu tikėti, jog tasai šauksmas Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metais palies visų lietuvių širdis.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai