Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Vasario 16 iškilmingai minėta visose lietuvių kolonijose. JAV gubernatoriai (Illinois, Pennsylvania, Michigan, Indiana, Massachusetts ir kt.), burmistrai (Čikagos, Filadelfijos, Bostono ir kt.) paskelbė atitinkamas proklamacijas. Sukakti paminėjo ir JAV kongresas. Naujasis JAV valstybes sekretorius William P. Rogers savo sveikinime Lietuvos atstovui J. Kajeckui pabrėžė seną JAV vyriausybės nusistatymą: The United States Government, by its continued refusal to recognize the forcible incorporation of Lithuania by the Soviet Union, affirms its belief in the right of Lithuania to self-determination, šis baigiamasis sveikinimo sakinys yra beveik paraidžiui toks pat, kaip pernai D. Rusko. Atskirus pareiškimus paskelbė VLIKas, ALTas, JAV LB centro valdyba, Liet. krikščionių demokratų sąjungos centro komitetas.

Mirtys. — Vasario 3 Kelmėje mirė prel. dr. Justinas Juodaitis, ilgametis Telšių kunigų seminarijos profesorius, vicerektorius ir 1943 rektorius. Sibiro tremty išbuvęs 12 metų, paskutiniu metu buvo altaristų Kražiuose. Ten ir palaidotas. Buvo sulaukęs 69 metų amžiaus.
—    Vasario 5 Vilniuje mirė kalbininkas lituanistas prof. Juozas Balčikonis. Plačiau apie jį kitame numeryje.

—    Vasario 10 Montrealyje mirė žurnalistas Jonas Kardelis, eidamas 76-tuosius amžiaus metus. Spaudoj bendradarbiauti pradėjęs 1908, joje reiškėsi ištisus šešiasdešimt metų. Tiesioginį  redaktoriaus  darbą  dirbo
 
45 metus. Lietuvoj nuo 1923 iki sovietinės okupacijos buvo valstiečių liaudininkų dienraščio "Lietuvos Žinių" redaktorius (vyr. red. nuo 1928). Vokietijoj 1946-48 redagavo anglų zonoj ėjusį "Lietuvių Žodį". Kanadoj nuo 1949 redagavo "Nepriklausomą Lietuvą". Iš redaktoriaus pareigų dėl sunkios ligos pasitraukė tik pernai metų pabaigoj. Už ilgametį darbą lietuviškosios spaudos bare Liet. žurnalistų sąjunga neseniai jį buvo išrinkusi savo garbės nariu. Visuomeniškai J. Kardelis buvo sutapęs su valstiečiais liaudininkais, taigi su liberaline srove. Tačiau, bent vėlesniaisiais gyvenimo metais, gal būt, dėl liberalizmo žodžiui suteikimo įvairiopos prasmės, jis vengė šio žodžio. Kai enciklopedijos redaktorius jo redaguotas "Lietuvos Žinias" aptarė liberalinės krypties dienraščiu, J. Kardelis kietai įtikinėjo, kad "liberalinės" reikia pakeisti "sąžinės laisvės ir tolerancijos", šiuos liberalinius principus J. Kardelis ne tik išpažino, bet ir juos vykdė. Galėtume sakyti, buvo liberalas ne etikete, o pačiu savo asmeniu, pačia savo žmogiška laikysena. Tai paliudijo ir pačiais paskutiniais savo gyvenimo sprendimais: mirė kaip katalikas, bet (dabar tai nebesudarė konflikto) pasirinko, kad jo palaikai būtų sudeginti ir palaidoti Čikagos Liet. tautinėse kapinėse. Be žurnalistinio bei visuomeninio darbo, J. Kardelis ypač domėjosi muzika ir 1940-41 buvo Lietuvos Filharmonijos organizatoriumi. Reto darbštumo ir pareigingumo žmogus: nors redaktoriaus darbas mūsų sąlygose sugeria visą laiką ir energiją, J. Kardelis rasdavo ir laiko, ir energijos viskam, ko kada reikėdavo. Pavyzdžiui, enciklopedijai nerandant zoologijos skyriaus redaktoriaus, šioms pareigoms sutiko ir jas rūpestingai vykdė J. Kardelis, nes tiesioginė jo studijų šaka buvo buvusi biologija.
— Vasario 10 mirė katalikų visuomenininkas teisininkas Stasys Ga-baliauskas, sulaukęs 64 metų amžiaus. Studentaudamas jis fcuvo studentų ateitininkų Vytauto klubo pirmasis pirmininkas. Ypač gi plačiai reiškėsi pavasarininkuose. Tometi-niam režimui politiniais motyvais ctėmus jam advokato teises, buvo perėjęs į verslą. Atvykęs j JAV, ilgesni laiką redagavo "Lietuvių žinias'. I Kultūros kongrese Čikagoj 1953 jis iškėlė liet. kultūros reikalams milijoninio fondo mintį.
— Vasario 20 Čikagoj rastas miręs kompozitorius Juozas Strolia, sulaukęs 71 metų amžiaus. Lietuvoj jis mokytojavo Tauragės gimnazijoj, Šiaulių mokytojų seminarijoj ir nuo 1939 Šiaulių muzikos mokykloj. Sovietams okupavus Lietuvą, buvo su-
 
imtas ir kalintas, kol žmonos kilmės dėka gavo teisę repatrijuoti į Vokietiją, kur pora metų dirbo Dresde-no teatro orkestre ir mokytojavo mergaičių gimnazijose, o vėliau buvo Uchtės liet. gimnazijos mokytojas. Atvykęs į JAV 1952, gyveno Čikagoj, Los Angeles, 1955-57 buvo išvykęs Brazilijon, 1957 grįžo į JAV, dirbo Filadelfijoj, o nuo 1950 Čikagoj vertėsi muzikos pamokomis. Muzikinę jo kūrybą (per 300 kūrinių) daugiausia sudaro vokaliniai kūriniai solistams ir chorams. Lietuvos mokykloms buvo parengęs muzikos vadovėlių.
—    Vasario 24 Vokietijoj Hemsba-che mirė Erdmonas Simonaitis, vienas pačių pagrindinių Mažosios Lietuvos veikėjų. Gimęs 1888 Tilžės aps. ir baigęs Tilžės gimnaziją, iš jaunystės jungėsi į lietuviškąją veiklą. 1923 pirmininkavo sukilėlių direktorijai, kuri ėmėsi Klaipėdos kraštą grąžinti Lietuvai. Kaip šiam sukilimui vadovavęs J. Budrys liudijo, "nebūtų Simonaičio — nebūtu ir 1923 sukilimo". 1925 pirmininkavo pirmajai demokratiniu būdu išrinktai Klaipėdos krašto direktorijai. 1930-37 Klaipėdos aps. viršininką", ir vėliau ap'e metus Klaipėdos miesto vyr. burmistras. 1941-45 nacių kalintas Mauthauseno ir Dachau ka-cetuose. Vadovavo 1946 atgaivintai Mažosios Lietuvos tarybai, buvo VLI-Ke. veikė Vokietijos LB (krašto tarybos ir valdybos narys). 1954 lankė JAV ir Kanados lietuvių kolonijas. Palaidotas Mannheime.
—    Kovo 9 Kaune mirė prof. dr. Bronius Sidaravičius, baigdamas 72sius amžiaus metus. 1928 baigęs medicinos mokslus Kauno un-te, buvo paliktas asistentu, 1932 doktorizavo-si, 1936 buvo pakeltas docentu ir vadovavo odos ir lytinių ligų katedrai. Sovietinėj okupacijoj profesoriavo Kauno Medicinos institute. Iš savo specialybės paskelbė ištisą eilę studijinių darbų.

Sukaktys. — 70 metų amžiaus vasario 27 sulaukė muzikas Bronius Jonušas. Muzikos jis mokėsi Rygos konservatorijoj, o vėliau baigė Kauno konservatoriją. Lietuvoj jis buvo ilgametis kariuomenės kapelmeisteris (1921-37), o vėliau Lietuvos policijos reprezentacinio orkestro dirigentas (1937-44). Vokietijoj pora metų vadovavo Ha-nau Dainavos ansambliui. JAV 1953-54 vadovavo Čikagos liet. vyrų chorui, iš kurio vėliau išaugo Čikagos liet. opera. Nuo 1959 Omahoje vadovauja Rambyno chorui. Br. Jonušas — mūsų populiariausias karinių maršų kompozitorius, laimėjęs už savo kūrinius 9 premijas. Paskutinysis jo maršas — pernai III dainų šventei sukurtas maršas "Prabočių keliai".
—    60 metų amžiaus vasario 8 pasiekė pedagogas Antanas Masionis. Baigęs germanistikos studijas, jis nuo 1933 mokytojavo Kretingos pranciškonų gimnazijoj, 1941-44 buvo Lazdijų gimnazijos direktorius. Vokietijoj mokytojo darbą dirbo Uchtės liet. gimnazijoj. JAV 8 metus dirbo Patersono lituanistinėj mokykloj, o nuo 1961 grįžo į mokytojo profesiją ir amerikiečiuose — dėsto vokiečių ir lotynų kalbas New Milford, N. J., gimnazijoj. Šiuo metu A. Masionis yra LB švietimo tarybos narys — Atlanto pakraščio lituanistinių mokyklų inspektorius. Studentaudamas dirbo moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdyboj ir jai pirmininkavo 1931-32. Kadangi moksleiviai ateitininkai tuo metu jau veikė valdžios uždrausti, tai A. Masioniui dėl šių pareigų teko du mėnesiai kalėjimo. Tokia patirtis paprastai yra sunkiai pamirštama ir daro žmones aštresnius. Tačiau A. Masioniui iš dzūkiškų bruožų visada labiau savas buvo ne kovingumas, o žmogiškas šiltumas, visuomeninėj veikloj — pozityvumas. Tai jis paliudijo, plačiai įsijungdamas į savosios Patersono kolonijos lietuviškąjį gyvenimą, 1959-61 pirmininkaudamas Katalikų federacijai, o pastaruoju metu rūpindamasis lietuviškojo švietimo reikalais.
—    Vasario 11 to paties 60 metų amžiaus sulaukė ir konsulas Anicetas Simutis.  Baigęs  ekonominius mokslus, pradėjo dirbti užsienio reikalų ministerijoje 1931 ir buvo perkeltas j New Yorko konsulatą 1936, kur 1951 buvo pakeltas vicekonsulu, 1965 konsulu, o po VI. Stašinsko mirties 1967 tapo Lietuvos generaliniu konsulu New Yorke.

Dailė. Liet. Dailės instituto narių paroda surengta Čikagoj Čiurlionio galerijoj 11.16-23. Paskutinę parodos dieną iš Bostono atvykęs dail. V. Vizgirda apžvelgė Lietuvos dabartinę dailę, paskaitą iliustruodamas skaidrėmis. Apie parodą plačiau kitame numeryje.
—    Individualinės parodos pastaruoju metu vyko visose didžiosiose kolonijose. Clevelande 11.22-23 tapybos darbus rodė K. žoromskis, Bostone III.1-2 — arch. J. Okunis, Rochesteryje tuo pačiu metu — P. Jurkus. Filadelfijoj III.1-8 vyko V. Igno tapybos ir grafikos darbų paroda! Toronte 1.27 - 11.15 savo galerijoj J. Račkus rodė savo tapybos darbus, nutapytus ant anodizuoto aliuminio. II.8-9 vyko Pr. Baltuonio medžio šaknų skulptūros paroda. II.22-III.2 S. Kvietienė surengė savo paveikslų parodą.
—    J. Paukštienės paveikslai vasario mėn. buvo išstatyti Čikagos vienoj viešųjų bibliotekų.
—    Anglijoj, Bradforde vykusioj pirmojoj britų tarptautinėj grafikos parodoj buvo eksponuotas V. Rato metalo grafikos darbas "Black and Gray". Jis yra ir tarp 85 parodos kataloge atspausdintų darbų. Iš 2000 gautų eksponatų parodai buvo atrinkti 400. Dalyvavo 39 kraštų dailininkai.

Muzika. — Vasario 16 minėjimai tą mėnesį pakeitė koncertus, nes visur juose buvo ir meninė programa.
—    Hartforde 11.15 baltų metiniame koncerte dainavo St. Baras, a-kompanuojant prof. V. Marijošiui.
—    Bostone Jordan Hali III.2 smuikininkas I. Vasyliūnas su sūnumi pianistu V. Vasyliūnu surengė šeštą liet. muzikos koncertą, kuriame buvo atliktos neseniai mirusios Gražinos Bacevičiūtės III, IV ir V sonatos smuikui su fortepijonu.
—    "Laiškų Lietuviams" parengime Čikagoj HI.8 pastatyta G. Per-golesio komiška opera La servą padrona. Režisavo ir vaidybinę partiją atliko aktorius J. Valentinas. Operos solistai buvo jaunieji dainininkai D. Kučėnienė ir Vyt. Nakas, kuriuos paruošė I. Motekaitienės dainavimo studija.
Teatras. — Po bene trejų metų poilsio Čikagoj vėl atgijo satyrinės aktualijos kolektyvas Antrasis Kaimas. 11.22 - III.2 laikotarpiu surengė 5 spektaklius.
—    čikagiškiai scenos darbuotojai anksčiau pastatytą A. Rūko Bumbulį ir Dundulį HI.l vaidino Clevelande. Vėlesnės gastrolės numatomos Detroite, Filadelfijoj, New Yorke.
—    Toronto latvių jaunimo dramos grupė 1.26 suvaidino K. Binkio Atžalyną ir su juo gastroliavo Montrealyje II.l, Hamiltone 11.15 ir Londone 11.22.

Literatūra. — Amerikos poezijos d-jos (The Poetry Society of America) 1968 gruodžio biuletenis pirmuosius tris puslapius skiria T. L. Andriekaus paskaitai, skaitytai šios d-jos lapkričio 27 susirinkime. Atpasakojus paskaitoj apžvelgtą lietuvių poezijos istorinį kelią ligi dabarties (How shall our poets sing under the Russian tyranny? Father Andriekus did not directly ask this, nor did he attempt to put political weight on the scale. But his meaning was clear. They must sing as their ancestors sang...), kurioj 80 nuošimčių lietuvių rašytojų yra eg-zilyje, straipsnis taip baigiamas: As he ended, with quiet dignity and strenght, he left the clear impression that the poetry of Lithuania would again emerge in all its rich naturalness and that it remained for some young genius to do justice to the damos as a creative form with modern interpretation. — The audience rose appreciatively.
— Rochestery 1.25 surengtas poezijos vakaras, kuriame savo kūrybą skaitė H. Nagys.


Jaunimas. — Ateities žurnalas iš New Yorko perkeltas i Čikagą. New Yorke redagavo Antanas Sabalis, Čikagoj redaguos Jonas Šo-liūnas. Naujasis redaktorius yra vadovavęs Moksleivių ateitininkų s-gai ir buvęs moksleivių referentu Ateitininkų federacijos valdyboj.
— Indianos universitete įsikūrusi studentų baltų draugija paskleidė VLIKo parūpintos literatūros per 3000 egzempliorių, pernai gruodžio mėn. surengė simpoziumą apsisprendimo teisės mažosioms tautoms tema (iš lietuvių dalyvavo prof. J. Šmulkštys) ir suorganizavo dvi savaites trukusią baltų spaudos ir dailės parodėlę. Tokių žinių lauktina ir iš kitų universitetų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai