Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KANADOS JAUNIMO KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Jaunimo Metai pradėti Kanados lietuvių jaunimo kongresu Toronte spalio 8-10 tų metų šūkiu "Mūsų jėgos, mūsų žinios — laisvai Lietuvai tėvynei".

Kongreso visą programą atliko pats jaunimas. Pagrindinis paskaitininkas šeštadienio posėdyje buvo dr. R. Vaštokas, šiemet pradėjęs akademinį darbą Peterborough, Ont., universitete. Jis brandžiai svarstė kultūros kūrybiško keitimo klausimą, sprendžiant lietuviškosios kultūros problemą jaunojoj kartoj. Tačiau paskaitą sekęs 8 dalyvių simposiumas nepajėgė paskaitos minčių toliau plėtoti ir grimzdo į senus banalius nusiskundimus. Po pietų vyko trijų valandų programa, kurioj 8 apylinkių jaunimas rodė savo talentus. Programoj buvo poetai (K. Barteška ir L. švėgždaitė), dainininkai, Sudburio mergaičių trio, instrumentalistai, kanklininkių grupė (iš Sudbury), melodeklamacija (mergaitės iš Delhi), choras (iš Londono-Rodney, vadovavo kun. B. Pacevičius), tautinių šokių grupė (iš Toronto, Montrealio ir pagarsėjęs Hamiltono "Gyvataras"). Vakare vyko pobūvis jau be jokios programos, tik šokiai. Sekmadienį katalikams pamaldas laikė kun. J. Staškevičius, pamokslą pasakė iš Kennebunkporto atvykęs T. A. Simanavičius, O.F.M. Evangelikų jaunimas klausėsi kun. Alg. Žilinsko pamaldų. Sekmadienio koncerto programą išpildė solistė L. šukytė (akompanavo D. Skrinskaitė) ir pianistas T. Gurevičius. Užbaigiamajame bankete pasakė kalbą Vliko pirm. V. Sidzikauskas. Kongreso metu vyko ir dailės paroda, kurioj savo darbus rodė 17 dalyvių. Kongreso rengimo komitetui pirmininkavo A. Šileika. Daug prie kongreso rengimo dirbo G. Rinkūnaitė, A. Bušinskaitė, D. Skrinskaitė, kun. J. Staškevičius, H. Steponaitis, R. Stirbys ir kt. Kongreso leidinį redagavo A. Bušinskaitė (gaila, to leidinio negavome, kaip negavome ir kongreso aprašymo, užsakyto dar prieš kongresą).

Aplamai kongresas sėkmingai pavyko: sutraukė daug jaunimo — ne tik iš Kanados, bet ir svečių iš JAV. Programa buvo turtinga ir rūpestingai parengta. Jos rengimas Kanados jaunimą išjudino.

Tačiau, kaip dažnai anksčiau, taip ir šį kartą pasirodė apgailėtino seklumo: pramogine dalimi domėtasi, o studijine dalimi nesidomėta, nors ji buvo paties jaunimo vykdoma ir lietė paties jaunimo rūpesčius. Penktadienio susipažinimo vakare jau buvo gausu suvažiavusio jaunimo. Tačiau, kai šeštadienio rytą reikėjo kongresą atidaryti, "salė buvo apytuštė", ir tik "už gero pusvalandžio dalyvių skaičius pagausėjo, tačiau toli gražu neužpildė gražiai papuoštos salės". Bet po pietų talentų pasirodyme salė jau buvo perpildyta apie 700-800 žiūrovų. O tos pačios dienos vakaro pobūvyje, kur tebuvo šokiai, senimo ir jaunimo suplaukė apie 1500! Deja, tai negali atpirkti to, kad pagrindinė dr. R. Vaštoko (ne "senio", o tik šiemet baigusio Columbia univ. daktaro laipsniu) paskaita didžiosios kongreso dalyvių dalies liko nepasiekusi.

Tenka tai kelti, nes tai tam tikra dalimi kongresą nuprasmino — pavertė daugiau tik pramoginiu įvykiu. Kitaip tariant, didelei kongreso dalyvių daliai tai ir buvo tik pramoginis dalykas. Kaip "Tėviškės Žiburiai" rašo, "buvo ir tokių Toronto jaunuolių, kurie visą dieną prasėdėjo prie televizijos, į kultūrinius parengimus nėjo ir pasirodė tiktai šokiuose".

Šis faktas ir kelia rūpesčio: kur aplamai seklus domesys, ten ir lietuviškasis domesys negali būti gilus. Galima viską suprasti, bet ne viską pateisinti. Suprantama, kad jaunimui šokiai nėra nuobodu. Bet kodėl turėjo būti nuobodu savo pačių klausimų svarstymas paskaitoj ir simposiume? Tik vaiko amžiuje domesys ribojasi žaismu. Iš vaiko metų išaugant, "nebenuobodu" darosi ir tai, kas rimta. Likti su vaikišku domesiu yra nebe jaunatvės, o infantilizmo apraiška — vaikiškumas nebe vaiko metais. Reikia tikėtis, kad Jaunimo Metai aštriau iškels pačiam jaunimui jo problemą.

Keliame šį reikalą, visiškai nemanydami nei dėl to nuvertinti, ko kongresas pasiekė, nei naudodamiesi proga "papriekaištauti". Niekas iš šalies neišspręs jaunimo klausimų — tai paties jaunimo rūpestis. Ne senimui, o pačiam jaunimui turėjo būti skaudu, jog reikėjo kongresą pradėti "apytuštėj salėj". Patiems jauniesiems rūpi, kaip išbudinti rimtesniam savo klausimų sprendimui tuos, kuriuos iš vaiko dienų tedomina "pasirodymas". Tik vaikams patinka "rodytis", o jaunimui tenka pradėti nuo "rodymosi" eiti į paties gyvenimo kūrimą.

Šia prasme ir norėčiau Jaunimo Metus sutikti su vienu klausimu, kurį sukėlė Kanados liet. jaunimo kongresas. Ligi šiolei vis klausimas sukėsi apie bergždžią "dialogą" tarp jaunimo ir senimo ("traukimo į lietuvybę" ir "nuo jos traukimosi"). Ar visų pirma nereikia tikro dialogo paties jaunimo tarpe?

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai