Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VYSKUPAS ANTANAS DEKSNYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. P. C.   

Po vysk. Pr. Brazio, MIC, staigios mirties ilgai buvo laukta ir daug spėliota, kuris iš lietuvių kunigų bus parinktas užimti jo vietą. Daugelis manė, kad bus parinktas kuris nors iš profesorių ar einančių aukštas pareigas bažnytinėse institucijose. Tačiau šventasis Tėvas nauju vyskupu parinko mažos East St. Louis lietuvių parapijos kuklų prelatą kun. Antaną Deksnį. Naujasis vyskupas kilme yra rytų aukštaitis (g. 1906.V.9 Būtėniškio vsd., Juodupės vis., Rokiškio aps.) ir perkopęs kapą metų (63 m. amžiaus).

Amerikos lietuviams kun. Antano Deksnio vardas jau nuo seno pažįstamas. Mat, tuo pačiu vardu vadinosi ir vienas iš dviejų naujojo vyskupo tėvo brolių kunigų. Tasai kun. Antanas Deksnys dar prieš I pas. karą buvo atvykęs Amerikon (1909), įkūrė keletą lietuviškų parapijų, po 25 metų darbo grįžo Lietuvon (1934), bet, prasidėjus II pas. karui, vėl atvyko į Ameriką ir mirė 1949 pas savo broliavaikį, sulaukęs 82 metų amžiaus.

Jaunasis kun. Antanas Deksnys panašus į savo dėdę tiek būdo bruožais, tiek lietuviška dvasia, tiek socialumu, tiek sveika energija ir gražia išvaizda. Tačiau buvo ir skirtumų. Dėdė buvo gražiabalsis tenoras, žavėjęs savo balsu pamaldose visur, kur tik teko kunigauti. O jaunasis Deksnys turi ne tik gražų baritono balsą, bet ir traukia į save žmones dideliu kunigo pareigoms pasišventimu, darbštumu, rūpestingumu. Tai ne eilinis, bet išskirtinis kunigas.

Kun. A. Deksnio išskirtinumas sudomino Panevėžio vyskupą K. Paltaroką, ir vyskupas 1931 įšventintą kunigą A. Deksnį paskyrė vikaru į Panevėžį ir vėliau į Biržus, o po penkerių metų (1936) išsiuntė Šveicarijon aukštesnėms studijoms Fribourgo universitete. Pagrindiniu studijų dalyku kun. A. Deksnys pasirinko pedagogiką, o gretimai klausė psichologijos, sociologijos, istorijos, meno filosofijos. Studijuodamas pagilino lotynų kalbą, išmoko gerai prancūziškai ir vokiškai, susipažino su Vakarų Europos katalikų akcijos metodais ir naujais liturginiais sąjūdžiais. Studijas baigė filosofijos daktaro laipsniu 1940.

Vysk. K. Paltarokas, siųsdamas kun. A. Deksnį studijuoti, turėjo mintyje parengti jį profesūrai, nes planavo įkurti Panevėžio mažąją kunigų seminariją. Tačiau bolševikų okupacija sutrukdė ne tik vyskupo planų realizavimą, bet ir kun. A. Deksnio Lietuvon grįžimą.

1941 kun. A. Deksnys atvyko į JAV ir vienerius metus talkino kan. J. Končiui vikaru Mt. Carmel, Pa., liet. parapijoj, čia susipažino su Amerikos lietuvių sielovados problemomis, pagilino anglų kalbą ir tuo būdu pasiruošė pats vadovauti parapijai. Pasitaikė proga, kada East St. Louis, 111., Marijos Nekalto Prasidėjimo liet. parapija, išvykus kun. V. Tikuišiui, liko be jokio lietuvio kunigo ir pateko uždarymo pavojun. Kun. J. Paškauskui pasiūlius, Bellevillės vysk. H. Althoff 1943 pakvietė administratoriaus pareigoms kun. A. Deksnį.

Atvykęs į East St. Louis, kun. A. Deksnys rado parapiją labai nuskurdusią. Nors lietuvių šioje apylinkėje gyveno keletas šimtų, bet daugelis jų lietuvių bažnyčios nelankė ir nerėmė. Parapija skendo skolose, o pajamų buvo taip maža, kad trūko net būtiniausioms išlaidoms apmokėti. Be to, dar nespėjus naujam administratoriui naujoj vietoj apšilti, įvyko nelaimė — tais pačiais jo atvykimo metais sudegė bažnyčia. Greitomis buvo į-rengta koplyčia mokyklos rūsyje, o vėliau, pastačius bažnyčios rūsį, į jį buvo perkelta koplyčia, ir taip vargta, kol išaugo naujoji bažnyčia.

Iš bėdos padėjo išbristi dvi aplinkybės. Bellevillės vysk. H. Althoff as užjautė naująjį kleboną, davė  leidimą   atstatyti  bažnyčią, rėmė lietuvius — nenorėjo, kad lietuvių parapija būtų palaidota. Gi kun. A. Deksnio pastoracinis uolumas, socialumas ir pedagoginis sugebėjimas pasiekti žmones sujungė parapinėn šeimon visus senuosius lietuvius emigrantus. Be to, jis prikvietė per 50 šeimų naujų ateivių ir patraukė lietuvių bažnyčion net apylinkės svetimtaučius.

Sutelkus žmones, sunkumai buvo nugalėti — senas skolas greitai išmokėjus, buvo galima imtis naujos bažnyčios statybos. Talkinant arch. J. Mulokui ir dail. V. K. Jonynui, East St. Louis mieste 1956 iškilo lietuviško stiliaus graži nauja bažnyčia, šventindamas šią bažnyčią, Bellevillės vysk. A. Zuroweste tarė: "žaviuosi šia mano pirmą kartą matoma lietuviško stiliaus bažnyčia."

Parapija sustiprinta, nauja bažnyčia pastatyta, klebonas atžymėtas (1964) prelato titulu — tai, rodos, telieka tik džiaugtis ir laukti karšaties. Bet Apvaizda lėmė kitaip. Prel. A. Deksnio darbai ir dvasinė sėkmė pasiekė pop. Povilo VI ausis. Ir kai reikėjo rasti kandidatą į vyskupus, kuris savo taktu ir sugebėjimu jungtų visus šiapus geležinės uždangos gyvenančius Europos lietuvius, nepaisant jų vienokių ar kitokių skirtybių, tai nerado tinkamesnio už prel. A. Deksnį. Nominuotas vyskupu šių metų balandžio 15, bus konsekruotas Bellevillės katedroj birželio 15. Konsekracijos apeigas atliks popiežiaus delegatas arkiv. Luigi Rai-mondi, asistuojant vysk. V. Briz-giui ir vietos ordinarui vysk. A. Zu-rowestei.

Džiaugiamės sulaukę naujo vyskupo lietuvio ir nuoširdžiai jį sveikiname, linkėdami sėkmės kilniame, bet sunkiame uždavinyje — dvasiškai telkti mūsų išsisklaidžiusius tautiečius, laikantis mūsų tautos kalbos, papročių ir stiliaus.
K. P. C.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai