Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Chapel Hill, N. G, balandžio 20 mirė istorikas dr. Konstantinas Avižonis. Sūnus įžymaus okulisto prof. Petro Avižonio, buv. Lietuvos un-to rektoriaus, jis gimė 1909.1.16/29 Žagarėje. Daktaro laipsniu istorijos studijas 1932 baigė Berlyno un-te. parašęs disertacija, apie Lietuvos bajorijos kilmę ir plėtojimosi iki lietuvių - lenkų unijos (Die Entstehung und Entwicklung des litauischen Adels bis zur litauisch-polnischen Union). Nuo 1934 dėstė istoriją ir ūkio istoriją Klaipėdos Prekybos institute ir drauge nuo 1935 mokytojavo Kauno Aušros gimnazijoj. 1940-44 Vilniaus un-to humanitarinių mokslų fak. docentas. Vokietijoj 1945-47 dėstė Rusijos istoriją Freiburgo un-te ir 1946-48 Lietuvos istoriją Pabaltijo un-te Pinneberge. Atvykęs į JAV 1949, visą laiką profesoriavo Elon kolegijoj, N. C. Pradėjęs asistentu prof., 1952 buvo pakeltas asso. prof., o nuo 1956 buvo istorijos ir politinių mokslų profesorius ir socialinių mokslų skyriaus vedėjas. Be disertacijos, jis parašė ir kitą stambų mokslinį veikalą "Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais" (1940). Lietuvių ir amerikiečių istoriniuose žurnaluose paskelbė eilę mokslinių straipsnių. Nuo pat pirmojo ligi paskutiniojo Lietuvių Enciklopedijos tomo buvo Lenkijos ir Rusijos istorijos skyriaus redaktorius. Be to, jis talkino ir daugeliu straipsnių iš Lietuvos istorijos. Draugėn sutelkti tie enciklopediniai straipsniai sudarytų nemažiau poros stambių normalaus šrifto knygų. Pažymėtina ir tai, kad dr. K. Avižonis rašė tikrai sklandžiai ir nebuvo reikalingas vad. "kalbos taisymo". Todėl net ir L E redaktorių "suglaudinti" jo enciklopediniai straipsniai išsiskiria savo stilistine kokybe. Jo straipsnių visuma Lietuvių Enciklopedijoje ne tik šiai suteikia svorio, bet ir aplamai sudaro nemažą įnašą į Lietuvos ir ypač jos santykių su kaimynais istoriją. Dr. K. Avižonis palaidotas Elon College miestelio Magnolia kapinėse, kur su juo Lituanistikos instituto (beje, velionis buvo ir Lietuvoje 1939 į-steigtojo Lituanistikos instituto pirmasis reikalų vedėjas ir mokslinis sekretorius 1939-40) ir Lietuvių En
 
ciklopedijos vardu atsisveikino prof. J. Puzinas.

— Bostone balandžio 27 mirė baleto artistas Jonas Vasiliauskas. Buvo gimęs 1905.VIII.3 Biržuose. 14 metų berniukas stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1923 Klaipėdos sukilimo dalyvis. Baigęs Valstybės teatro studiją, nuo 1928 ligi pasitraukimo iš Lietuvos (1944) dirbo šiame teatre baleto artistu. Tarp jo baletinių vaidmenų buvo vienas princų "Miegančioj gražuolėj", šachas — "šecherezadoj", Kopelijus — "Kope-lijoj" etc. Drauge jis vadovavo meno agentūrai Baltijai, per kurią kviesdavo Lietuvon užsienio žymiuosius dainininkus, instrumentalistus, dirigentus. Vokietijoje drauge su kitais Augsburge pastatė "Kopeliją" ir su ja gastroliavo kitose kolonijose. JAV nuo 1949 gyveno Bostone, uoliai dalyvaudamas vietiniame lietuvių gyvenime, žmonai T. Babuškinaitei padėjo Bostone suorganizuoti baleto studiją ir su jos mokiniais pastatė "Kopeliją". Paskutiniojo atsisveikinimo kalboj rašytojas Ant. Gustaitis velionį teisingai apibūdino sakydamas, kad, nors ir daug kur visko ėmėsi, "tikrasis velionis Jonas Vasiliauskas visada tebuvo tiktai menininkas. Menininkas savo kalboje, veiksmuose ir profesijoj,   menininkas,   nepakeičiamas laiko nei aplinkybių . . . Spalvinga Knut Hamsuno romanų asmenybė. Ir tokia reta mūsų lėtų ir nepaslankių žemdirbių žemėje".

— Lietuvoj IV.18 mirė Aleksandras Gudaitis-Guzevičius. baigdamas 61-uosius amžiaus metus. Komjaunuolis nuo 1925 ir partijos narys nuo 1927, jis liūdnai įrašė savo vardą į mūsų tautos nelaimės dienas kaip vidaus reikalų komisaras 1940-41 ir valstybės saugumo komisaras 1944-45, okupanto tarnyboj pasiekęs generolo majoro laipsnį. Vėliau jis bandė rašytojo karjerą "epopėjiniais" romanais, pelnydamas okupanto premijas (Sovietų S-gos valstybinę ir Lietuvos respublikinę) ir "liaudies rašytojo" titulą, bet, deja, juo toliau, juo vis akivaizdžiau savo gamybiniu produktyvumu teliudijęs grafomaninį sterilumą.

Sukaktys. — 70 metų amžiaus kovo 13 sulaukė buv. Lietuvos kariuomenės majoras Simas Narušis, nuo 1965 pirmininkaująs Australijos LE krašto valdybai.

— 60 metų amžiaus gegužės  12 sulaukė dailininkas Alfonsas Dargis. Kauno meno mokykloj 1936 jis baigė dekoracijų klasę   (pas S. Ušins-ką  ir Ad.  Smetoną).   1936-40  gilinosi Austrijoj Vienos dailės akademijoj  pas  profesorius  E.   Prichaną ir J. Gregorą. Teatro dekoratoriaus dailininku   1940-51   dirbo   Vokietijos teatruose   (Berlyno   Schillerio,   Tep-litz-Schonau, Eisenacho, Gothos, Got-tingeno, Hannoverio teatruose). Nuo 1951 gyvena JAV Rochesteryje. Dalyvavo  parodose   Lietuvoj,   Latvijoj, Estijoj, Vokietijoj, Austrijoj, Italijoj ir JAV. Pereitą vasarą buvo surengęs individualinę parodą Kendall galerijoj   Cape   Code.   Jo   darbų   turi įsigiję New Yorko Moderniojo meno muziejus, Filadelfijos meno muziejus, Delaware un-to meno muziejus, Kongreso   biblioteka,   Rochesterio   The Memorial Art Gallery ir kt. Anksčiau daugiausia dirbo grafikos srityje pasižymėdamas dekoratyvumu — konstruktyvine kompozicija, kuri, V. Vizgirdos    žodžiais,    buvo    artima tiek kubizmui, tiek ir mūsų liaudies meno primityvizmui. Pastaruoju metu daugiau yra perėjęs į tapybą. Gal būt, neatsitiktinai. Jau seniau, Lietuvių Enciklopedijoje rašydamas apie A.  Dargį,  V.  Vizgirda buvo pastebėjęs, kad jis, "vartodamas grafikos meno    technines    priemones    (...), sprendžia ne tiek juodo-balto piešinio,   kiek  tapybines  problemas,   jas suvesdamas   į   darnias   spalvines   ir tamsių-šviesių   dėmių   kompozicijas" (LE IV, 331). Pastaruoju metu savo daugiau mažiau abstraktines kompo-
 
zicijas tapo ant šilko. Dar ankstėliau vienas New Yorko kritikų buvo rašęs, kad "nors jo darbai savo spalva yra tamsoki, tačiau įgyja spindinčią kokybę savo mediumu". Iš tikro kas matė A. Dargio kūrinius ne tik iš reprodukcijų, turėjo būti pagautas jų didelio spalvinio subtilumo, nors tie kūriniai ir yra koloritiškai santūrūs. Paskutiniuoju metu yra pradėjęs vartoti šviesesnes spalvas, kaip tai bent iš dalies galima matyti ir iš šiame numeryje dedamų jo darbų nuotraukų. Amerikiečių dailės kritikas Jean Walrath yra su pagrindu pastebėjęs: kai dauguma dabarties dailininkų pirmiausia yra susirūpinę šviesa ir erdve, tai A. Dargiui "meno kūrinys visų pirma yra forma ir tik paskui spalva". Vidinis kūrinio ritmas, jo ritminis plėtojimasis yra svarbiausias A. Dargio kūrybinis rūpestis. Paties dailininko žodžiais, jo kompozicijų kairiosios pusės formos yra stipresnės, nes čia prasideda kūrinio kūrimas: "paveikslo kairė yra 'sveiki gyvi', o dešinė — 'sudiev' ".

— Taip pat 60 metų amžiaus pastaruoju metu sulaukė ištisa eilė įvairių mūsų visuomeninio gyvenimo sričių darbuotojų: IV.19 — inž. Jurgis Mikaila (Lietuvoje Vytauto D. un-to dėstytojas, Vokietijoje Mem-mingeno liet. gimnazijos direktorius, JAV Detroite General Motors Corp. tyrimų vyr. inžinierius ir veiklus visuomenininkas, pirmasis Dainavos stovyklos statybos komiteto pirm., prof. K. Pakšto monografijai ir paminklui lėšų sutelkimo komisijos pirm. etc), IV.25 — miškininkas dr. Antanas skėrys (įsigijęs daktaro laipsnį 1947 Freiburgo un-te už disertaciją "Entwicklung und Umfang des  Holzmarktes   in  Litauen   1918-1940" ir pernai LKMA Metrašty IV, 1968, psl. 163-303 paskelbęs studiją "Lietuvos miškai ir jų ūkis", VLIKo ir Tautos fondo narys, BALFo direktorius, New Yorko liet. ir kat. organizacijų veikėjas), V.l — kun. Petras Patlaba (kunigu įšventintas 1934, Skuodo ir Telšių gimnazijų kapelionas, vėliau Pikelių ir Rietavo klebonas, Vokietijoj — Moksleivių ateitininkų s-gos dvasios vadas, JAV Baltimores, vėliau Cicero liet. parapijų vikaras ir kurį laiką Dainavos stovyklos administratorius, Cicero lituanistinės m-los direktorius), V. 13 — teisininkas dr. Aleksandras Mauragis (skautų, ateitininkų, Australijos LB veikėjas, nuo 1953 ilgametis Liet. kat. kultūros d-jos pirm., vienas žymiųjų Australijos lietuviškosios spaudos bendradarbių).

—    50 metų amžiaus gegužės 3 sulaukė kun. dr. Viktoras Skilandžiū-nas, klebonaująs vienoj Ottawos kanadiečių parapijoj ir jau 15 metų einąs Ottawos liet. kapeliono pareigas. Drauge V. 4 jis atšventė ir 25 metų kunigystės sukaktį.

—    Lietuvoj buvo atšvęsta rašytojų J. Paukštelio 70 metų (III.3) ir J. Baltušio 60 metų (IV.14) sukaktis. Pirmojo šiemet pasirodė paskutinioji romanų trilogijos knyga "čia mūsų namai" (ankstesnės knygos: "Jaunystė" 1959 ir 'Netekėk, saulele!" 1963), antrojo — "Parduotų vasarų" antroji dalis. 70 metų sukaktis taip pat minėjo Justas Paleckis (ligi 1967 Lietuvos "aukščiausios tarybos" prezidiumo pirmininkas, nuo 1966 Sovietų S-gos "tautybių tarybos" pirmininkas, neseniai išleidęs atsiminimus "Žingsniai smėly") ir Mokslų akademijos ilgametis prezidentas prof. J. Matulis (šia proga apdovanotas Lenino ordinu). Taip pat 60 metų sukaktį minėjo kompozitorius prof. S. Vainiūnas. Tylomis praleista keturvėjininko J. žlabio 70 metų sukaktis (IV.20).

Literatūra. — Rašytojų d-jos 1968 m. premija (1000 dol., mecenatas — Lietuvių fondas) paskirta Mykolui Vaitkui už atsiminimų knygas 'Nepriklausomybės saulėj" (2 tomai). Jury komisiją sudarė pirm. K. Bradūnas, P. Gaučys, N. Jankutė-Užubalienė, dr. A. šešplaukis ir dr. P. Kisielius (LF atstovas)
—   Literatūros  vakarai.    New Yorke IV.13 J. Petrėnas (P. Tarulis) kalbėjo apie K. Binkį, o K.Binkio poezijos paskaitė A. Dauguvietytė Ir V. Žukauskas. - Rochesteryje IV. 19 savo poeziją skaitė V. Bogutuitė-Keblienė. — Bostone IV.20 V. Volerto parengtą dailiojo žodžio ir dainų pynę atliko filadelfiečiaii A. Mačiulaitytė, V. Majausklene, Br. Balčiū-

   
Kan. M. Vaitkus — L R D 1968 premijos laureatas

nas ir solistė O. Pliuškonienė. — Clevelande IV.27 savo kūrybą skaitė vietiniai rašytojai B. Auginąs, A. Balašaitienė, K. Gaidžiūnas. V. Kavaliūnas ir M. Venclauskas.
— A. Landsbergis dramos ir teatro temomis kalbėjo Toronte (IV. 26) ir Detroite (IV.27).

Teatras. — Čikagos Scenos darbuotojų s-gos dešimtmečiui minėti 1.4-5 pastatytas A. Rūko Bubulis ir Dundulis vaidintas Detroite IV.19, Filadelfijoj V.3.
—    Antras Kaimas su savo nauja programa gastroliavo Detroite IV.12, Clevelande IV.26.
—    Australijoj Melbourne III.30 kultūrinės popietės programoj suvaidinta Vydūno Vėtra (iš "Probočių šešėlių"), kurią režisavo P. Rūtenis. Apie išlikimą tautoje kalbėjo A. Zubras.

Muzika.  —  J.   Gaidelio   opera Dana statyta Čikagoj. Premjera įvyko IV.12, kiti trys spektakliai — IV.13, 19 ir 20. Tą patį mėnesį J. Gaidelis sulaukė ir 60 metų amžiaus. Si sukaktis paminėta Bostono kultūros klube IV.23, kur J. Gaidelio muzikinę kūrybą aptarė Iz. Vasyliū-nas. Šiame numery "Danai" ir kompozitoriui J. Gaideliui skiriamas atskiras VI. Jakubėno straipsnis.
— New Yorko Operetės choras savo 50 metų sukaktį paminėjo IV. 19 koncertu, kuriame atliko Br. Bud-riūno kantatą "Lietuvos šviesos keliu" su solistais I. Stankūnaite ir Vc. Verikaičiu. Pirmasis ir ilgametis šio choro vadovas buvo K. Strumskis; nuo 1957 (su pertrauka) chorui vadovauja M. Cibas. Savo laiku choras statė daug operečių. Iš choro dalyvių išaugo du Lietuvos operos solistai -— Ant. Sodeika ir J. Būtėnas.
—    New Yorke IV.27 Liet. kat. moterų kultūros d-ja surengė kompozitoriaus J. Naujalio 100 metų gimimo sukakties paminėjimo koncertą, kurio programoj buvo kun. VI. Bud-recko paskaita, solistai Louise Sen-ken ir St. Citvaras (akompanavo Al. Mrozinskas), rašytojai K. Grigaity te, O. B. Audronė, P. Jurkus ir L. Žitkevičius, aktorius J. Boley (paskaitė iš N. Mazalaitės kūrybos). Literatūrinė dalis nebeturėjo nieko bendra su J. Naujalio minėjimu.
—    Waukegan, 111., 111.30 šv. Baltramiejaus bažnyčioj surengtas religinės muzikos koncertas, kuriame dalyvavo vietinis choras (vadovas N. Kulys) ir Racine šv. Kazimiero parapijos choras (vadovas J. Grims-kis). Koncerte atliktos kun. G. Šukio mišios Marijos, Taikos karalienės garbei.
—    Bostono Šv. Petro parapijos choras IV.13 surengė dainos, muzikos ir poezijos vakarą. Naujosios Anglijos Konservatorijos studentų styginis kvartetas pagrojo Juliaus Juzeliūno Stygų kvartetą Nr. 1. Choras padainavo St. Sližio, J. štar-kos, V. Adomavičiaus, J. Gaubo dainų, J. Gaidelio "Žaliojoj pievelėj" iš "Danos" operos ir St. Šimkaus Pokylio chorą iš "Pagirėnų" operos. H. Kačinskas paskaitė V. Mykolaičio - Putino ir H. Radausko poezijos.
—    Cambridge Nekalto Prasidėjimo bažnyčioj IV.27 bažnytinės muzikos koncerte dalyvavo solistė St. Daugėlienė, smuikininkas Iz. Vasyliūnas ir vargonininkas V. Vasyliūnas.
—    Los Angeles IV.26 įteiktos PLB tautinių giesmių premijos Br. Bud-riūnui už "Lietuvio giesmę" (Putino žodžiai) ir "Mūsų žemė" (B. Brazdžionio žodžiai). Muzikinę Br. Budriūno kūrybą aptarė Alė Rūta. šv. Kazimiero parapijos choras atliko eilę Br. Budriūno kūrinių.
—J. Kačinsko saksofonų kvartetas IV.18 buvo atliktas Harvardo muzikos d-jos koncerte.
—    Br. Markaičio Concertino Nr. 2 (fortepijonui, orkestrui ir mušamiesiems) buvo atliktas religinės muzikos koncerte Čikagoj Marijos aukštesniosios m-los salėj III.31, autoriui diriguojant Čikagos simfoninį orkestrą.
—    Filadelfijoj IV.12 ateitininkų surengtame dainos, muzikos ir dailiojo žodžio koncerte EI. Blandytė padainavo mūsų kompozitorių dainų ir arijų iš žinomųjų operų, o taip pat padeklamavo V. Mačernio "Penktąją viziją" ir V. Tamulaičio "Sugrįžimą". Akompaniatorius pianistas A. Mrozinskas paskambino M. K. Čiurlionio Nokturną ir po vieną F. Schu-berto ir M. de Fallos kūrinį.
—    L. šukytė IV.17 koncertavo Vašingtone Pan American Union koncertų serijoj, atlikdama dainų ir operinių arijų programą. Šį sezoną tai buvo jos antrasis koncertas Vašingtone.
—    Rochesteryje IV.26 koncertavo bostoniškė solistė D. Mongirdaitė su vietiniu solistu D. Baltrumi.
—Toronte IV.19 pakartota G. B. Pergolesio "Ponia Tarnaitė", anksčiau Čikagoj pastatyta "Laiškų Lietuviams" parengime.

Dailė. — R. Viesulas Temple unto Tyler dailės m-loj pakeltas pilnu profesoriumi ir nuo rudens siunčiamas dviems metams į Italiją dėstyti šios dailės m-los Romos skyriuje. International Graphic Society New Yorke priėmė R. Viesulo spalvotą reljefą "Up-On" 100 nuospaudų tiražu platinti meno kolekcionieriams JAV, Europoj ir kt.
—    Detroito Cranbrook dailės akademijos galerijose IV.1-27 vykusioj VI tautinėj religinio meno parodoj iš lietuvių dalyvavo Br. Jameikienė ir Ad. Valeška su skaldyto stiklo vitražais. Br. Jameikienė buvo eksponavusi "Veronikos skarą", Ad. Valeška — "Taikos besiekiant".
—    J. Monkutė - Marks laimėjo premiją (už darbą "Vyras ir moteris") Barat kolegijos, Lake Forest, 111., parodoj "New Horizons in 1969". šią metinę premiją ji gavo trečią kartą.
—    M. Šileikis surengė tapybos darbų parodą Balzeko muziejuje IV.12-V.3. Buvo eksponuota 30 darbų, daugiausia peizažų (Čikagos paežerių vaizdai, primeną jo gimtinį Zarasų kraštą).
—    Bostone V.3-4 buvo rodomi V. Rato grafikos darbai (50, daugiausia spalvoti monotipai). —Cikaqoj Marquette Parko bibliotekoj balandžio men. vyko B. Morkūnienės dailės darbų paroda. — Detroite IV.20-27 savo tapybos darbus rodė Vyt. Ogilvis. — New Yorke IV.20-28 savo studiją buvo publikai atidaręs K. žoromskis. — Worcesteryje IV.12-13 vyko G. Kodatienės ir E. Štaraitės (lietuviuose pasirodžiusios pirmą kartą) darbų paroda.
—    Montrealy 111.27 - IV.27 vykusioj Kanados moterų dailininkių parodoj iš lietuvių dalyvavo Adolfina Zubienė (iš apie 500 pristatytų darbų buvo atrinkta 71). — Toronte IV. 19-27 savo darbus rodė A. Rūkš-telė.
—Paryžiuje Galerie Sud du Centre culturel international V.2-15 vyko A. Mončio skulptūros darbų, piešinių ir kolažų paroda.
— Australijoj Melbourne Macąua-rie meno galerijoj IV.30-V.12 surengė savo dvyliktąją individualinę parodą L. Urbonas.

Iš visur. — JAV LB taryba posėdžiavo Čikagoj IV.19-20. Nutarta pilnesniam religinių reikalų sprendimui bei aprūpinimui sudaryti švietimo taryboje Religinę komisiją. Pritarta JAV LB valdybos minčiai į-steigti Lietuvių informacijos centrą, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, šiaip daug laiko bergždžiai praleista sukeltiems nesusipratimams aiškinti (ar gilinti?).
—    New Havene Albertus Magnus kolegijoj IV.27 vyko tautybių padėties Sovietų S-goj simpoziumas, kuriame iš lietuvių referentu buvo dr. V. S. Vardys ir koreferentu dr. V. Mantautas.
. — Čikagoj IV.19-20 surengtas seminaras svarstyti prieškomunistinės informacijos klausimą. Paskaitas skai tė J. Daužvardienė, St. Pieža, inž. A. Rudis, inž. J. Jurkūnas, J. Jasaitis, V. Bražėnas. Bendras išvadas padare kun. V. Bagdanavičius, MIC.
—    Ateitininkų sendraugių s-gos centro valdyba sudarė vajaus komitetą sutelkti lėšų prof. Prano Dovydaičio monografijos išleidimui. Komitetą sudaro Jonas žadeikis, D. Damijonaitytė ir Ant. Tauginas. Aukas prašoma siųsti vajaus komiteto pirm. J. Žadeikio adresu: 4162 So. Fairfield Ave., Chicago, 111. 60632. Čekius rašyti: Pranas Dovydaitis Fund. Turintieji vertingesnių atsiminimų apie prof. Pr. Dovydaitį f jo buvusieji bendradarbiai, studentai, globotiniai) prašomi juos siųsti šiuo adresu: dr. J. Girnius, 27 Juliette St., Boston, Mass. 02122.
—    J. Danis, lituanistas, buvęs Lietuvoj gimnazijos direktorius, o JAV dėstęs lietuvių kalbą amerikiečių karinėj m-loj Monterey, LB Švietimo tarybos paskirtas lituanistinių mokyklų inspektoriumi JAV vakarinėse (Pacifiko pakraščio) valstybėse.
—    Čikagoj IV.27 surengta Liet. religinės spaudos diena, kurioj kalbėjo dr. V. Vygantas, o rašytojai K. Bradūnas, J. švabaitė - Gylienė ir Č. Grincevičius skaitė savo kūrybą. Per religinės parodos atidarymą kalbėjo kun. V. Bagdanavičius, MIC.
—    Dr. Antanas Sužiedėlis, dėstąs Katalikų universitete Vašingtone, universiteto senato buvo išrinktas į penkių profesorių komisiją, kuriai buvo pavesta ištirti ir nuspręsti, a,r universiteto statutams ir kitiems įsipareigojimams nusikalto tie teologai ir filosofai, kurie pernai viešai pasiskelbė nesutinką su popiežiaus Humanae Vitae enciklikos mokymu. Po kelerių mėnesių darbo, išklausiusi eilės teologų ir kitų liudininkų, komisija pakaltintuosius išteisino ir savo išvadas, patvirtintas senato, perdavė universiteto patikėtinių tarybai, kuri ir buvo klausimą iškėlusi. Profesūros nutarimams peržiūrėti taryba savo ruožtu sudarė komisiją, kuriai vadovauja Filadelfijos kardinolas Krol, ir savo sprendimą teologų reikalu pateiks birželio mėn.

Jaunimas. — Montrealyje IV.26 vyko naujai sudaryto jaunimo ansamblio Gintaro krikštynos. Ansamblį sudaro apie 40 asmenų — kanklininkai, birbynininkai, ragelininkai, šokėjai, dainininkai, deklamuotojai. Ansamblio vadovas — Z. Lapinas, tautinių šokių — M. Lapinienė, dainų — I. Kličienė, žodžio meno — M. Jonynienė.
—    develando Grandinėlės šokėjai (vadovas L. Sagys) gastroliavo IV. 19 Baltimorej, IV.26 Kanadoj Londone, V. 3 Hamiltone.
—    Čikagos Aidutės vadovė (Alice Stephens) V. 3 koncertavo Detroite.
—    Vaidinimai.Bostono moksleivių ateitininkų metinėj šventėj IV.27 suvaidintas Alės Rūtos vaidinimas žiogas ir skruzdė (parengė J. Ambra-ziejienė ir Č. Aleksonienė). O V.4 Bostone per šaulių šventę Šv. Antano gimnazijos mokiniai suvaidino jų pačių (B. Acalino, J. Ežerskio ir G. Taoro) parašytą 2 veiksmų vaidinimą "Partizano kerštas", kurį režisavo aktorius J. Daubėnas.
Moksleivinė spauda. Montrea-lio lituanistinių kursų mokiniai išleido laikraštėlį Liepsna (red. R. Lu-koševičiūtė, administratorė R.Rudins-kaitė). — Toronto moksleiviai ateitininkai savo neperiodinio laikraštėlio Pirmyn, Jaunime išleido 3 (30) nr. (red. A. Čepas). — Hamiltono moksleiviai ateitininkai savo metinei šventei išleido naują Moksleivio Balso numerį. — Filadelfijos moksleiviai ateitininkai išleido savo pirmą laikraštėlį Ateities Keliu (red. R. Ju-zaitis ir kolektyvas). — Bostono jaunesnieji moksleiviai ateitininkai išleido pirmą kartą savo laikraštėlį Žvilgsniai (red. S. Cibas, L. Navickas ir kt.).
— Baltimorej IV.19 vyko LB Pietryčių apygardos studentų suvažiavimas, kurio simpoziume dalyvavo dr. A. Sužiedėlis (moderatorius), G. Mironas, L. Garsienė ir dr. K. Almenas. "Suvažiavimo dalyvių skaičius galėjo būti žymiai gausesnis" (citata iš spaudos), bet užtat netrūko publikos to paties suvažiavimo "Grandinėlės" tautinių šokių vakare.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai