Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Visose liet. kolonijose tradiciškai minėti 1941 birželio trėmimai į Sibirą.
Čikagoj VI.14 Marquette Parko liet. bažnyčioj tautos kankinių pagerbimui parapijos choras, vadovaujamas VI. Baltrušaičio, atliko Č. Sasnausko "Requiem".

Filadelfijoj baltų - amerikiečių komiteto iniciatyva Šv. Petro ir Povilo katedroj VI.15 surengtos ekumenines pamaldos už pasaulio persekiojamąsias bažnyčias, ypač už prispaustuosius Estijos, Latvijos ir Lietuvos tikinčiuosius. Per pamaldas kalbėjo kardinolas John J. Krol ir Pensilvanijos pietryčių liuteronų sinodo pirm. kun. dr. William A. Janson, Jr. Pamaldose dalyvavo ir kitų Pensilvanijos krikščioniškųjų bažnyčių galvos. Į pamaldas įvecdino Z. Nc-meikos pusvalandžio vargonų rečitalis. Šių pamaldų prasmei paaiškinti skirtame ir plačiai paskleistame lapelyje teisingai primenama, kad, besirūpinant tiesiog liečiančiais "naminiais" reikalais, pamirštama užgirsti "komunizmo pavergtųjų tautų teisybes ir laisves šauksmą". Rengimo komitetui vadovavo St. Gečys, o jame dirbo vietos lietuvių, latvių ir estų kunigai bei kiti veikėjai (J. Ardys, V. Šalčiūnas ir kt.). Komiteto garbės pirm. buvo kardinolas J. J. Krol, garbės vicepirm. Filadelfijos majoras J. J. H. Tate, Estijos gen. konsulas E. Jaakson, Latvijos atstovas A. Spekke, Lietuvos — J. Kajeckas.

— Toronte VI.l Port Credit liet. kapinėse pašventintas Lietuvos Laisvės paminklas ir kankinių koplyčia (abiejų projektas arch. Vc. Liačo).

Mirtys. New Yorke gegužės 15 mirė Kęstutis Kudžma, sulaukęs tik 41 metų. Baigęs Vokietijoj Schein-feldo liet. gimnaziją (1948), studijavo New Yorko šv. Jono univ. (B. A. 1954) ir vėliau psichologijos studijas tęsė Fordhamo universitete. Buvo kandidatu daktaro laipsniui gauti ir baigė rengti disertaciją, tarnaudamas New Yorko valstybės švietimo žinyboj. Buvo iš savo kartos pačių iškiliųjų atstovų. Studijų metu pirmininkavo Studentų Ateitininkų s-gai ir bendrinei Lietuvių studentų s-gai, o taip pat (1954) buvo Baltų studentų federacijos pirmasis pirmininkas. Veikliai reiškėsi frontininkuose, šiuo metu buvo Ateitininkų federacijos taryboj. Kaip turiningas ir patrauklus paskaitininkas, dažnai buvo kviečiamas i moksleivių ir studentų stovyklas bei kursus. Pajėgdamas valdyti plunksną, rašė Ateityje, Į Laisvę, mūsų žurnale ir kt. Pats buvo Ateities ir Studentų Gairių redakcijose. Daktaro laipsnio siekimas tarnaujant ir turint šeimą, aišku, ribojo viešąjį jo reiškimąsi. Tačiau neabejojamai jis vėl būtų visomis jėgomis įsijungęs j mūsų gyvenimą, kai tik būtų baigęs studijinį susitelkimą, reikalaujantį didesnio ar mažesnio uždarumo. Ir kaip tik tuo metu ištiko jį mirtis, kai laukėme jo brandaus išsiskleidimo ir mintimi bei raštu, ir organizaciniu talentu. Galima sakyti, kad ankstyva mirtis jį išplėšė iš pasaulio nespėjusį savo talentų objektyvuoti. Tačiau žmogiškai jis buvo save kilniai realizavęs autentišku idealizmu, visuomeniniu pareigingumu, atodai-rumu kitiems, blaiviu nuosaikumu, asmenybės giedrumu. Dėl to jo netekimą skaudžiai pergyveno savoji karta, dėl to drauge nuoširdžiai gedėjo ir visi kiti, turėję progos ji artimiau pažinti.

—    New Yorke gegužės 19 mirė geografas Antanas Bendorius. Jo asmens ir darbo įvertinimas bus atskirai kitame numeryje.
—    Čikagoj gegužės 22 mirė dr. Pijus Grigaitis. Buvo gimęs 1883. X.16, taigi, ėjo jau 86-tuosius amžiaus metus. 1905 revoliucinio sąjūdžio aktyvus dalyvis, pabėgo nuo teismo iš Lietuvos, Berne baigė teisių mokslus ir apsigyveno JAV. Kaip "Naujienų" dienraščio redaktorius nuo 1914 (su maža pertrauka) jis buvo JAV lietuvių socialistinės srovės ideologas ir vadas. O kaip Amerikos Lietuvių Tarybos vienas steigėjų ir ilgametis sekretorius, pastaraisiais metais jos vicepirmininkas, jis buvo aplamai vienas pagrindinių senosios lietuvių išeivijos šulų.
—    Lietuvoj gegužės 5 mirė rašytojas Teofilis Tilvytis, sulaukęs 65 metų amžiaus. Nepriklausomybės metais jis leido ir sumaniai redagavo satyros savaitraštį "Kuntaplį", sukūrė satyrinės poezijos ir porą jos lygio nepasiekusių romanų. Sovietinėj okupacijoj buvęs opozicionierius virto okupanto režimo nuolankiu tarnu, prisitaikiusiu ligi Stalino premijos laimėjimo (1949) už "Usnynės" poemą, išdergiančią nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Prikūrė nemaža, deja, nieko daugiau vertingesnio nesukūrė, nes satyrai reikia laisvės, gal būt, dar daugiau negu kitiems žanrams. Sukniubti prieš dienos viešpačius satyrikui lygu save palaidoti dar gyvą. Tai ir buvo T. Tilvyčio likimas.

Sukaktys. 80 amžiaus metų IV.6 sulaukė operos solistas Aleksandras Kutkus. Nuo 1922 iki pasitraukimo iš Lietuvos 1944 jis dainavo Lietuvos operos teatre pirmaeilius tenoro vaidmenis pakaitomis su K. Petrausku. Savo repertuare turėjo per 40 vaidmenų. Drauge dirbo pedagoginį darbą Kauno konservatorijoje. 1949 atvykęs į JAV, jau nebesirodė scenoj, nes kopė į septintąją dešimtį. Tik 1961 jis paskelbė savo įdomius atsiminimus "Dainininko dalia". Parašyti su jam būdingu kuklumu ir dėl to su simpatišku objektyvumu, šie atsiminimai dalinai yra lr mūsų operos istorija. Kas būtų neprisirengęs jų įsigyti, tebūnie primenamas, jog jie verti įsigijimo. Kukliai iš viešumos pasitraukusio vieno pagrindinių mūsų operos kūrėjų sukaktis praėjo nepastebėta, kol L. Baltrušaitienė ją priminė "Drauge".

— 75 metų amžiaus 1.23 sulaukęs Inž. Antanas Novickis buvo New Yorke V.16 pagerbtas vietinio inžinierių skyriaus surengtame pobūvyje. 1919 stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, išėjo atsargon 1930 pulkininko leitenanto laipsniu ir dirbo vyr. statybos valdybos inspektoriumi. 1941 laikinojoj vyriausybėj buvo susisiekimo ministras, vėliau statybos valdybos valdytojas. Vienas kūrybingųjų nepriklausomos Lietuvos architektų. Bene žymiausias jo projektuotas statinys — Darbo rūmai. Jų modeliu ir buvo minėtame pagerbime apdovanotas.

Rašytojai. — Detroite V.10 surengtas A. Škėmos kūrybos vakaras. Pagrindinis dėmesys skirtas jo draminei kūrybai. J. Pusdešris surežisavo inscenizuotą vienaveiksmę "Šventąją Ingą", o D. Juknevičiūtė — "Živilės" trečiąjį veiksmą. Iš A. Škėmos dailiosios prozos paskaitė D. Jankienė ir V. Ogilvis. Paskaitą apie A. Škėmos kūrybą skaitė J. Kiznis.
—    Bostono kultūros klube V. 24 apie B. Sruogą kalbėjo J. Blekaitis,
0    iš jo "Dievų miško" paskaitė F. Kontautas.
—    Čikagoj V.25 pristatytas Vytauto Karoso pomirtinis poezijos leidinys "Poilsis ant laiptų" ir drauge paminėtas prieš du metus miręs autorius. Apie velionį kalbėjo kun. A. Grauslys ir kun. J. Prunskis, gi jo
1    ileraščių paskaitė A. Dubauskienė ir L. Barauskas. G. Mažeikienė padainavo brolio kompozitoriaus J. Karoso dainų.
—    Clevelande V.25 koncerte — literatūros vakare savo kūrybą skaitė J. Jankus, o EI. Blandytė padeklamavo ir padainavo.
—    J. Karvelis Čikagoj išleido plokštelę Trečias literatūros vakaras, kurioj savo kūrybą skaito Al. Baronas, K. Bradūnas, H. Nagys, B. Pūke-levičiūtė ir L. Sutema.

Teatras. — ČIKAGOJ Marijos aukštesniosios mokyklos salėj V.17 Ir 18 D. Lapinskas pastatė ir reži-aavo J. Gruodžio baletą Jūratę ir Kastytį. Jis dirigavo ir Emil Vandas simfoniniam orkestrui. Visą pastatymo choreografiją parengė Birutė Nagienė-Vaitkūnaitė, šokio dėstytoja Montrealio ir Toronto universitetuose. Ji atliko pagrindinį Jūratės vaidmenį ir baletui pasitelkė savo vadovaujamą Toronto universiteto modernaus šokio ansamblį (iš lietuvių jame šoko R. Kryžanauskaitė ir A. Baukus). Kastytį šoko kanadietis Garry Gilbert. Režisierius D. Lapinskas, statydamas šį baletą, jam suteikė ir "totalinio teatro" pobūdi — įvesdino aktorių L. Barauską Maironio baladės tekstams perteikti ir solistę A. Stempužienę J. Gruodžio raudoms bei dainoms padainuoti. Be to, buvo įjungtas A. Kezio, SJ, filmas ir skaidrės. Čikagos Jaunimo teatro dalyviai buvo pasitelkti kalbančiojo choro ir "gyvų dekoracijų" vaidmeniui. Tuo būdu iš viso buvo įjungti apie 70 asmenų, šviesą tvarkė St. Gasiūnas ir J. Liškevičiūtė. Dekoracijas sukūrė Br. Mačiukevičius. Pastatymo priežiūrą vykdė D. Bylai-tienė. šio išraiškos šokio būdu J. Gruodžio baleto "Jūratės ir Kastyčio" pastatymas — vienas stambiųjų šių metų scenos įvykių. Rengė —■ Margučio radijo valanda.
—    Bostono liet. dramos sambūris V.ll pastatė du įdomius vienaveiksmius. A. J. Strindbergo vienaveiksmį dialogą "Stipresnioji" išvertė ir vaidino Ponią X R. Ausiejūtė (bežodi nį Panelės Y vaidmenį atliko B. Vaičjurgytė). Antrasis vienaveiksmis buvo K. Sajos satyrinė tragikomedija Maniakas, kuriame ypač savo vaidyba Mašinisto vaidmenyje išsiskyrė J. Jašinskas. Abu vienaveiksmius režisavo Al. Gustaitienė. Dekoracijas darė V. Vizgirda. Šviesas tvarkė R. Šležas.
—    Detroite V.17 Hamiltono dramos mėgėjai gastroliavo su V. Krėvės Mindaugo mirtimi; pajėgiai Mindaugą  vaidina Alb.  Stasevičius.
—    Čikagoj VI.6-7 Antrasis Kaimas kartojo savo anksčiau jau 5 kartus vaidintą programą.

Muzika. — Bostono Tautinės s-gos kultūriniame subatvakaryje 60 metų amžiaus sukakties proga pagerbtas kompozitorius J. Gaidelis (Kultūros klube ši sukaktis buvo anksčiau atšvęsta, kaip pereitame numery informavome). Glaustai, bet turiningai J. Gaidelio kūrybą aptarė kompozitorius J. Kačinskas. Iš magnetofono juostos išklausyta "Danos" operos ištraukų. Drauge paminėtas šių kultūrinių subatvakarių dešimtmetis (ilgametis jų komisijos pirm. inž. E. Cibas, programų vedėjas — rašytojas St. Santvaras).
—    Kompozitorius ir pianistas V. Bacevičius atstovavo lietuviams baltų muzikos koncerte V.3 per New Yorko radijo stotį WNYC. Buvo atlikta jo Capriccio Meditation ir dvi groteskos. Be to, 15 minučių pasikalbėjime jis supažindino radijo klausytojus su savo kosmine muzika. Moderniųjų kompozitorių s-ga ASCAP už išleistus kūrinius V. Bacevičiui paskyrė 500 dol. premiją.
—    New Yorko Town Hall V. 24 surengė rečitalį pianistė A. Kepalai-tė. Programoj buvo Brahmso Capriccio in F Sharp Minor, Opus 76, Intermezzo in B Flat Major, Opus 76, Capriccio in D Minor, Opus 116, Mozarto — Sonata in C Major, K. 330, Chopino — Sonata in B Flat Minor, Opus 35, Debussy—dvylika preliudų ir Toccata. Savo teigiamą recenziją New York Times (V.25) muzikos kritikas Allen Hughes įvardijo antrašte "Aldona Kepalaitė A Vigorous Pianist".
—    Clevelando Music School Settlement salėj VI.3 pianistas A. Kuprevičius su smuikininke A. Perry ir violenčelistu R. Perry surengė koncertą, kuriame buvo atliktos trys Mozarto sonatos smuikui ir fortepijonui ir trys Čaikovskio trio fortepijonui, smuikui ir violončelei.
—    Čikagoj Orchestra Hall V.4 surengė dainų rečitalį Valentina Kojelienė (koloratūrinis sopranas). Programą sudarė Glucko, Pergolesio, Schuberto, Schumanno, Faure, Du-parc, Boito, Respighi ir kt., iš lietuvių K. V Banaičio (Atsiminimas, Obelių žiedai, Tulpės) dainos. Koncertą recenzavo visi keturi Čikagos dienraščiai. Chicago Tribune kritikas P. Gorner pripažino jos "stiprų balsą"; Chicago Daily News kritikui A. Darack solistė geriausiai patiko švelniosiose dainose; Sun Times ir Chicago Today dienraščiai pabrėžė Banaičio dainų įdomų interpretavimą ir atlikimą.

—    Rochesteryje V.10 ateitininkų rengtame vakare dalyvavo solistė A. Stempužienę, pianistas komp. D. Lapinskas ir aktorius L. Barauskas.
—    Worcesteryje V. 23 Šv. Kazimiero parapija, švęsdama savo 75 metų sukaktį, surengė iš jos kilusių operos solistų Lilijos Mernik-Mic-kevičiūtės ir R. K. Jakučio koncertą.
—Los Angeles Lietuvių dienoj VI. 15 koncertinę programą atliko bos-toniškė solistė D. Mongirdaitė ir vietiniai solistai A. Pavasaris, B. ir R. Dabšiai, pianistė R. Apeikytė, parapijos choras.
—    Montrealio Šv. Kazimiero parapijos choras (vadovas A. Ambrozai-tis) savo metinį koncertą surengė V.3., Aušros Vartų parapijos choras (vadovai prancūzė Roch ir A. Keb-lys) — V. 10.
 
— Toronto Ryerson instituto teatro salėj V.31 surengtas A. Mikulskio vadovaujamo Čiurlionio ansamblio koncertas. Ansamblis buvo pakviestas koncertui Lietuvos Laisvės paminklo ir kankinių koplyčios pašventinimo iškilmių proga.

Daile. — Romas Viesulas trečią kartą gavo Guggenheimo stipendinę premiją (anksčiau ją buvo gavęs 1958 ir 1964). Ligi šiolei triskart ši premija buvo paskirta tik trims dailininkams (amerikiečiams M. La-sansky ir R. Lebrun ir vienam P. Amerikos dailininkui). Savo trečiąją Guggenheimo premiją R. Viesulas gavo sukurti numatytai serijai grafikos darbų, kuriuose ryškins vaizdo ir garso santykius.
—    Čikagoj Čiurlionio galerijoj V. 18 - 25 vyko Dailės grupės paroda. Šiemet ji sutelkė 17 dalyvių (eilė naujų vardų) ir aplamai buvo įvairesnė. Tris kompozicijas išstačiusi Z. Sodeikienė laimėjo I tapybos premiją už savo "Metafizinę išraišką". II tapybos premija paskirta O. Bau-žienei už abstraktinę "Kompoziciją". Skulptūros I premija paskirta P. Aleksai už "Sąžinės fragmentą" (šios skulptūros vidun įėjusiam žiūrovui parodomi jo įvairūs veidai įtaisytuose veidrodžiuose). Grafikos I premiją gavo Dalia Rėklytė. Jury komisiją sudarė K. Varnelis, R. Loe-ving (iš Čikagos meno instituto) ir V. Arcilesi (iš Bogan kolegijos).
—    Al. Kašubienė Kalifornijos banko San Francisco laukiamąja! salei sukūrė mozaiką, vaizduojančią Jungtines Amerikos Valstybes.
—    Br. Murinas už akvarelę "Malonus šešėlis" laimėjo vieno pramonininko skirtą 200 dol. premiją Čikagos Union League parodoj V.ll-18 (iš 627 prisiųstų darbų parodai buvo atrinkti 93).
—    Čikagos kolegijų parodoj, kurioj buvo išstatyti 165 studentų darbai, I premiją laimėjo M. Stankūnienė už medžio raižinį "Geguže" ir Aid. Valienė už savo mišrios medžiagos darbą. III premiją už akverelę gavo Severiną Juškus (-utė ar -ienė?).
—    Clevelande V.31-VI.1 savo darbus rodė vietiniai dailininkai R. La-niauskas, Eglė Muliolienė, Alg. Mu-liolis, N. Palubinskienė ir A. Vaikš-noras. VI.l vyko prieš metus žuvusio skulptoriaus Vytauto Raulinaičio pagerbimas, per kurį buvo eksponuoti jo darbai.
—    Kitos parodos. Brooklyne VI.6-8 apie 70 (!) naujausių tapybos darbų rodė J. Bagdonas. — Clevelande
VI.13-15 surengta tapytojo Ant. Petrikonio kūrinių paroda. — Los Angeles Lietuvių dienoj VI.15 buvo eksponavusios savo darbus skulptorė EI. Kepalaitė ir vietinė dailininkė Ilona Peterienė-Avižonyte (pernai baigusi dailės studijas UCLA), kuri rodė tapybos darbus ir metalinius reljefus.
—    Santa Monicos (Kalifornijoj) viešojoj bibliotekoj per gegužės mėnesį savo 47 tapybos darbus buvo išstačiusi jaunametė Rasa Arbaite.
—    Iš kovo mėn. New Yorke vykusios Algimanto Kezio, SJ,    foto nuotraukų parodos vyčiai 3 foto    nuotraukas įgijo Moderniojo meno    muziejui.
—    Čikagoj Balzeko muziejuj    birželio mėn. vyko Alg. Grigaičio    foto darbų paroda.

Jaunime. — šv. Antano gimn.
Kennebunkporte šiemet baigė 18 abiturientų: P. Bean, R. Dalangaus-kas, J. Ežerskis, R. Gavelis, A. Gedrimas, G. Geldys, M. Karalius, J. Kazakevičius, V. Klimas, J. Leonaitis, J. Milavickas, B. Mitkus, A. Pašilys, E. Pesys, R. Stanėnas, A. Supronas, J. Šniokaitis ir J. Vaičiūnas. Tai dešimtoji šiios gimnazijos laida. Deja, tai ir paskutinioji laida. Nesulaukus lietuvių tėvų pakankamo dėmesio, gimnazija, uždaroma.
—    Čikagos ir apylinkių 11 lituanistinių mokyklų dainų šventė surengta Jaunimo centre V.4. Pabaigoj, kelių mokyklų chorus diriguojant F. Stroliai, atlikta J. Bertulio kantata "Sugrįžimo giesmė".
—    Detroito tautinių šokių ansamblis šilainė V. 24 atšventė savo dvidešimtmetį. Per 20 metų įvairiomis progomis amerikiečiuose šokta per 160 kartų, lietuviuose — per 120. Repsrtuare turima apie 50 tautinių šokių. Vadovauja Galina Go-bienė.
—    Čikagoj Jaunimo centre V.9 surengtas Jaunimo žygio už tikėjimo laisvę simpoziumas. Moderatorius J. šoliūnas, dalyviai: kun. K. Trimakas. E. Juodvalkytė, R. Laniauskas (centrinio komiteto pirm.) ir Alg. Aglinskas.
—    New Yorke VI.7-8 įvyko VLI-Ko surengtas Politinis seminaras jaunimui. Paskaitas skaitė VLIKo pirm. dr. K. Valiūnas, dr. S. A. Bačkis, dr. J. Puzinas, J. Audėnas ir dr. A. Budreckis.
—    Dainavos stovykloj V.29 - VI.l vyko studentų ateitininkų kursai, svarstę studento padėtį dabarties problemų kryžkelėje. Kursų paskaitininkai: kun. V. Bagdanavičius, MIC, dr. V. Vygantas, ir inž. A. Sabalis.
Iš visur. — Skautų ir aplamai jaunimo veikloj plačiai pasireiškęs Antanas V. Saulaitis, SJ, Waterbury V.17 įšventintas kunigu. Gi Vašingtone VI.7 į kunigus įšventintas Tadas Jonas Degutis, OFM.
—    Čikagoj Jaunimo centre V.ll minėti komunistų ir nacių koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose žuvusieji kankiniai. Pagrindinę paskaitą skaitė kun. St. Yla. Pedagoginio lituanistikos instituto klausytojai, parengti D. Veličkos, atliko "Epitafiją Dievų miškų", sudarytą iš St. Ylos ir B. Sruogos kacetinių atsiminimų. Atitinkamoj parodoj pavaizduota bolševikų ir nacių genocidas. Tos pačios dienos priešpietę ten pat vyko Čikagos kūrėjų - savanorių surengtas Lietuvos kariuomenės pirmosios priesaikos 50 metų sukakties minėjimas. Išvakarėse paskaitą apie komunizmo grėsmę skaitė A. J. Kasulaitis, krikščionių demokratų centro komiteto pirm.
—    New Yorke V.17 surengtame Lietuvių fondo baliuje surinkta šiam fondui 30.000 dol. Iš Čikagos buvo atvykęs LF pirm. dr. A. Razma. Taip pat iškalbingai dalyvius "minkštino" LF vietinio komiteto pirm. dr. J. Kazickas. Meninėj programoj buvo dainininkai V. Bendžiūtė ir St. Citvaras.
—    III pasauliniame Jaunųjų krikščionių demokratų kongrese, vykusiame Uragvajuje Montevideo V.ll-18, lietuvių delegacijai vadovavo iš Vokietijos atskridęs dr. J. Norkaitis. Garbės svečiu pakviestas liet. krikščionių demokratų centro komiteto pirm. A. J. Kasulaitis pasiųstame kongresui sveikinimo žodyje kelė Lietuvos laisvės klausimą ir ragino išeiti aktyvion ofenzyvinėn kovon prieš komunizmą.
—    Liet. jūrų skautijos korespon-denciniuose rinkimuose vyr. skautininke išrinkta Zuzana Juškevičienė (iš Čikagos), vyr. skautininku Mykolas Manomaitis (iš Bostono). LJS Inkaro taryba išrinkta iš čikagiečių, jos pirm. tapo A. Gasnerienė, vice-pirm. E. Vengianskas.
—    Prasidėję įvairių organizacijų suvažiavimai bus kitame numeryje drauge aptarti vasarinio sambrūzdžio apžvalgoj.

ŽEMAIČIŲ TVOROS
šio straipsnio (gegužės nr., 226 psl.) trečioji pastraipa, betaisant paskutinę korektūrą, nebeatpažįstamai sumaišyta. Ji turi būti tokia:
Pati originaliausia žemaičių tvora yra statinė, šitoks tvoros tipas populiarus skandinavuose, taip pat žinomas ir Ukrainoje. Statinės tvoros pavyzdys buvo Parodos aikštėj Kaune...

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai