|
Parašė STASĖ ŠAKYTĖ
|
Iš ciklo
Pradingusi vasara
SUNKUMAS
Kaip sunku yr išrauti
iš skęstančių akių
medžius,
ilgai lankytus —
laistytus.
Kaip sunku atiduoti
liepsnojančius laukus
nelauktai piūčiai —
akliems
kardams.
VASARA MIRŠTA
Merdi vasara.
Auga,
keroja kraupūs erškėtynai,
užtemdydami
saulę.
Miršta vasara.
Karsta,
juoduoja dygūs erškėtynai
ir įskaudina klouną
giliai.
LAIDOTUVĖS
Paruoštos
klouno laidotuvės.
Palikite,
kurie palikote mane
vakar.
Palikite ir tie,
kurie skubėjote
į laidotuves,
nes nenoriu,
kad matytumėt,
kaip kenčia palaidoti.
Kaip tyli tie,
kuriuos užlieja skausmas.
LIKIMUI
Atiduosiu tau visą
nužudytąjį
džiaugsmą,
nes triumfuodamas, kaip karstas,
užkalei
karstą.
Pasiimsiu vien šaltą
grumstažodį —
ir be balso budėsiu,
kai merdės
gyvieji.
Kai palaidoti kelsis.
TROŠKIMAS
Jei galėčiau,
įtempčiau
įlaužtąjį lanką —
numesčiau
sukaustytų kojų
sunkumą —
atžymėtam ėjimui —
gilyn,
į gelmes
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
