Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVA IR JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kajeckas   
Kiekvienam lietuviui patriotui savaime gali kilti klausimas, kas ligi šiol padaryta Jungtinėse Tautose Lietuvą liečiančiais opiais reikalais ir kokie darytųjų žygių rezultatai.

Smulkiai neminėsim visko, kas ligi šiol padaryta. Vien tik Lietuvos pasiuntinybės Washingtone perduota Jungtinių Tautų pilnaties pirmininkams, sekretoriato generaliniam sekretoriui ar jo pavaduotojui bei žmogaus Teisių skyriui jos pačios, Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir kai kurių organizacijų tremtyje apie 11 memorandumų bei atsišaukimų, kurie sudaro virš šimto ilgų, mašinėle rašytų puslapių. Be to, pora memorandumų persiųsta Jungtinėms Tautoms Pabaltijo pasiuntinybių Londone. Kai kurie memorandumai buvo visų trijų Pabaltijo tautų paruošti ir kolektyviai trijų Pabaltijo valstybių pasiuntinių Jungtinėms Tautoms įteikti. Vienas memorandumas Įteiktas net vienuolikos tautų, Sovietų pavergtų, vardu.

Be Lietuvos pasiuntinybės, į San Francisco Jungtinių Tautų konferenciją ar J. T. pilnatį raštais dar yra kreipęsi Amerikos lietuvių centrinės organizacijos, Amerikos Lietuvių Taryba ir Dr. K. Grinius, buvęs Lietuvos prezidentas. Siame rašinyje apsi-ribuojama trumpa apžvalga tik Lietuvos pasiuntinybių arba per jas įteiktos ar persiųstos Jungtinėms Tautoms dokumentacijos.

San  Francisco  Jungtinių    Tautų konferencijai 1945 m. mūsų pasiuntinybė Washingtone pasiuntė atitinkamą   memorandumą   "Lietuva   ir Tarptautine Organizacija". Jame pateikta istorinė Lietuvos apžvalga iki Nepriklausomybės  atgavimo  lr vėliau tarp abiejų   pasaulinių    karų. Memorandumas baigiamas taip: "Lietuva stipriai tiki, kad jos rekordas, kaip taikingos lr progresyvios tautos, jos pastangos už nepriklausomą egzistenciją,    ir jos dabartinė kančia nepaliks   neda-vertintos ir kad jos laisvė nebus paaukota jokiai svetimai   valstybei    vadinamaisiais   strateginiais interesais,   praktišku   parankumu ar bet kuriais kitais sumetimais. Pasikliaudama    Jungtinių   Tautų teisingumo bei moralės principais, Lietuva su pasitikėjimu laukia pabaigos neskrupulingo kaimyno dabartinio viešpatavimo ir atstatymo jos nepriklausomybės bei pagrindinių teisių pagal   Atlanto Carterio principus."

Pirmosios J. T. sesijos antroj dalyj, 1946 m. rudenį, Lietuvos ministeris P. Žadeikis įteikė asmeniškai J. T. generaliniam sekretoriui Trygve Lie Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto memorandumą iš rugsėjo 30 d. lietuvius tremtinius Vakarų Europoje liečiančiais reikalais. Ilgokame memorandume aprašytos priežastys masinių tremtinių iš Pabaltijo valstybių, nurodytas jų skaičius įvairiose Vokietijos zonose lr kitose valstybėse, jų teisinė padėtis Vokietijoje ir Austrijoje, jų materialine padėtis, kultūriniai reikalavimai lr būdai Lietuvos tremtinių problemai išspręsti. Tą pat rudenį, spalių men 30 d., memorandumu VLIKas atkreipė J. T. dėmesį į vykstančius Sovietų oku-puotoj Lietuvoj areštus ir lietuvių deportacijas į Sovietų gilumą. Prašyta šis klausimas svarstyti, norint "apsaugoti lietuvių po Sovietų okupacija žmogaus teises ir pagrindines laisves, J. T. Čarterio garantuotas."

Ryšium su J. T. žmogaus Teisių komisijos nutarimu rinkti medžiagą Tarptautinio Teisių Diliaus projektui sudaryti, Lietuvos pasiuntinybe Washingtone 1947 m. balandžio mėn. 25 d. pasiuntė tai komisijai atitinkamą dokumentaciją: ištraukas, liečiančias žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip jos atspindi Lietuvos 1922 m. rugp. mėn. 6 d. ir 1938 •m. gegužes mėn. 12 d. konstitucijose. Pavaizdavimui pridėta žydų, kaip didžiausios Lietuvos mažumos, atsiliepimas apie jų traktavimą Nepriklausomoj Lietuvoj ir po Sovietų okupacija.

J. T. pilnaties antrosios sesijos metu, 1947 m. rudenį, įteikti du atsišaukimai: vienas Lietuvos tremtinių amatininkų bei darbininkų profesinės sąjungos ir antras — Lietuvos rašytojų atsišaukimas į demokratinius viso pasaulio rašytojus. Vėliau įteiktas VLIKo raštas iš 1947 m. spalių mėn. 15 d., kuriuo atkreipiama J. T. dėmesys į Sovietų vykdomą eksterminacinę politiką Lietuvoje ir lietuvių tautos rusifikaciją. Ta proga pateikta eilė pavardžių deportuotųjų lietuvių. Prašyta imtis priemonių apsaugoti lietuvių po Sovietų okupacija teises ir pagrindines žmogaus laisves, kaip jos J. T. Čarteryje garantuotos.

Generalinės asamblėjos pirmininkui, Dr. Osvaldo Aranha, 1947 m. lapkričio mėn. 24 d. asmeniškai įteikta dar visų trijų Pabaltijo valstybių atstovų Amerikoje kolektyvinis tų tautų atsišaukimas iš lapkričio mėn. 6 d., pasirašytas VLIKo ir atitinkamų latvių bei estų atstovų. Jame aprašyta padėtis Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj po Sovietais. Prašoma rasti būdų sustabdyti Sovietų vykdomą genocidinę politiką Pabaltijo valstybėse. Tas raštas dar kartą kolektyviai pabaltiečių atstovų Amerikoje primintas Trygve Lie raštinei ir jos nuorašas įteiktas 1948 m. balandžio mėn.
1948 m. spalių mėn. 20 d. Pabaltijo pasiuntinių Londone raštas įteiktas Jungtinėms Tautoms, posėdžiavusioms tą rudenį Paryžiuje.

Dr. Herbert Evatt, trečiosios pilnaties pirmininkui, buvo adresuotas kolektyvinis VLIKo ir latvių bei estų atitinkamų išlaisvinimo veiksnių raštas iš 1949 m. gegužės mėn. d. Jis Pabaltijo pasiuntinių Amerikoje buvo įteiktas už kelių dienų. Jame dar kartą atkreipiamas Jungtinių Tautų dėmesys į Sovietų veiksmus Pabaltijo valstybėse: genocido praktiką, deportacijas, kolektivizaciją, bažnyčių padėtį. Prašyta ištirti keliami kaltinimai ir nutarti priemones atstatyti teisę bei tvarką tose valstybėse ir padaryti galą Sovietų okupacijai ir jos vykdomoms genocido baisenybėms.

Pereitų metų rugsėjo mėn. 17 d. kolektyviniu raštu kreiptasi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Raštas pasirašytas vienuolikos tautų išlaisvinimo komitetų bei tarybų su VLIKu imtinai. Jame Sovietai vėl kaltinami visa eile nusikaltimų tose šalyse, vykdomų jų komunistinių satelitų. Tą raštą pasirašiusių tarpe figūruoja, tarp kitų, ir lenkų bei gudų atstovai.

Pagaliau 1949 m. rudenį Lietuvos ministeris P. Žadeikis įteikė Trygve Lie adresuotą VLIKo raštą iš spalių mėn. 3 d. Tame rašte specifiškai ir išsamiai suminėtas Sovietų vykdomas Lietuvoje genocidas, būtent: 1944 — 49 m. deportacijos, jų vykdymo būdas, deportuotųjų likimas, individuali eksterminacija, kolektivizaciją ir panašiai. Prašoma šiuos dalykus ištirti ir daryti žygių juos sustabdyti.
Kyla klausimas, koks visų tų suminėtų raštų, memorandumų, atsišaukimų likimas?

Einant Ekonominės ir Socialinės tarybos priimta rezoliucija iš 1947 m. rugp. mėn. 5 d. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius buvo prašomas:
"Sudaryti konfidencialų sąrašą gautų raštų, liečiančių žmogaus teises, prieš kiekvieną žmogaus Teisių komisijos sesiją su trumpu kiekvieno rašto esmės nurodymu." "Pateikti šį konfidencialų sąrašą komisijai privačiam susirinkime, neatidengiant raštų autorių tapatybės..."

Vėliau suminėtoji rezoliucija buvo tos tarybos pakeista 1948 m. kovo mėn. 1 d. ta prasme, kad patvirtino Žmogaus Teisių komisiją neturint teisės "imtis bet kokių žygių, kas liečia skundus dėl žmogaus teisių." Tąja rezoliucija leidžiama atidengti raštų autorius, jei pastarieji nėra tam priešingi. Be to, vienu tos rezoliucijos punktu einant, generalinis sekretorius prašomas:
"Sudaryti galimybę komisijos nariams, jiems prašant, susipažinti su originalais raštų, kuriuose liečiama principai, susiję su ugdymu visuotinės pagarbos žmogaus teisėms ir jų prisilaikymo."

Iš to aišku, kad Jungtinėms Tautoms įteikti Lietuvos reikalais raštų tekstai nebūdavo automatiškai persiunčiami Jungtinių Tautų nariams. Tai spragai užkišti Lietuvos pasiuntinybė paprastai pati įteikdavo arba pasiųsdavo įteiktųjų raštų nuorašus J. T. prietelingoms Lietuvai delegacijoms. To pakakdavo delegacijų informacijai ir priminti Lietuvos skriaudoms. Tai suteikdavo galimybę atskiriems delegatams panaudoti Lietuvos pavyzdį, kaip iliustraciją savo kalbose. Tačiau tais raštais nepavykdavo rūpimų klausimų įnešti į Jungtinių Tautų svarstomų darbų dienotvarkę, nes Lietuva nėra Jungtinių Tautų narys. Formaliai Lietuvos bylą J. T. forume iškelti tegalėtų tik tos organizacijos narys. Surasti narį, kuris sutiktų tai padaryti, išrodo, nėra negalimas dalykas. Su tokiu formaliu klausimo iškėlimu tarptautiniame forume susiję eilė aspektų, kurių čia nesiimu svarstyti.

Nors įteiktųjų memorandumų dėka nepasiekta formalaus Lietuvą liečiančių klausimų svarstymo, jie nebuvo beprasmiai ir nepaliko be pėdsakų. Tų dokumentų dėka Lietuvos skriauda buvo nuolat pasauliui primenama. Ta medžiaga delegatai pasinaudodavo netiesiogiai savo viešose kalbose. Dokumentų nuorašai būdavo tuojau perduodami prie Jungtinių Tautų akredituotiems didesnių laikraščių korespondentams, telegrafinėms agentūroms ir radijo stotims. To pasėkoj Lietuvos skriauda ir lietuvių tautos aspiracijos nuaidėdavo po platųjį pasaulį. Memorandumų įteikimo proga turėta pasikalbėjimų su žurnalistais ir atsakinėta į jų klausimus. Greta dokumentų delegacijoms ir korespondentams perduota ir kitos literatūros apie Lietuvą: biuletenių, knygų.

Palaikytas kontaktas ir turėta pasikalbėjimų su visa eile delegacijų, tame tarpe su dabartinės pilnaties pirmininku gen. Carlos P. Romulo, ponia E. Roosevelt ir kitais. Tie pasimatymai ir pasikalbėjimai buvo ypač gausūs pereitą rudenį — atvykus į Jungtines Amerikos Valstybes Lietuvos diplomatijos šefui ministeriui Stasiui Lozoraičiui.

Nuo pat Jungtinių Tautų atsiradimo, ypač pilnaties sesijų metu, posėdžiai būdavo sekami Lietuvos pasiuntinybės Washingtone pareigūno ir Informacijos Biuro, New Yorke, atstovų.
J. Kajeckas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai