|
Parašė LEONARDAS ŽITKEVIČIUS
|
NEIŠSAKYTA MEILĖ
Pakele motina mane ant rankų.
Švytavo laikrodis lėtai.
Pakėliau aš akis, rodyklei slenkant, —
Pakėlė saulę man rytai.
Ir pakilau į ją giesmėj poeto
Ir niekad meilės jai neišsakiau.
Tiek daug žiedų prasiskleidė iš lėto,
O laikrodis švytuoja vis tankiau.
NEIŠDAINUOTI METAI
Brolau, jau mes ne piemenys:
Jau mums pasaulis ne platus.
Kaip surimuoti skiemenis?
Kaip išdainuot žmogaus metus?
Akis į dangų pakeliu —
Mėnulis pateka skaistus.
Nuo tų akių apakėlių,
Nuo žvilgsnių jų patrakėlių
Apsuko Grįžulas ratus.
NEATSIŽIŪRIMI ŽIEDAI
Ieškojai sapno žemėj visokio,
Melu ir meile besigėrėjai, —
Alpsta mergaitė vidury šokio,
Ir susimąsto geri gėrėjai.
O gėlės žydi — neatsižydi,
O akys žiedo neatsižiūri.
Numeti skausmą sunkų ir didį —
Telenkia žiedą tuščiaviduri.
NESUGRĮŽIMAS
Dainuojam dieną negrįžuolę,
Dainuojam skaistų rytą.
Dainuojam seserį gražuolę —
Rytoj dainuosim kitą.
Palik jai, sese, laimės taką,
Dienų blizgučiais grįstą. Ir nebegrįžk.
O saulė teka.
Taku jaunystė grįžta.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
