Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BERTRAND RUSSELL PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. S.   
Bertrand Russell, gavęs 1950 m. literatūros premiją, yra vienas iš žymesniųjų nelabai gausių anglosaksų filosofų tarpe. Gimęs 1872 m., jis kurį laiką daugiau domėjosi tiksliaisiais mokslais, ypač matematika. Prirašė gana daug ir apie viską: matematikos ir filosofijos santykius, pažinimo kritiką, bolševizmą, atomus, relatyvumo teoriją, religiją, vedybas, politiką ir demokratiją, auklėjimą ir kaip pasiekti laimės. O viena iš vėlesnių knygų yra — "Kodėl aš nesu krikščionis?"

Daugeliu atvejų jis pasižymėjo labai savotiškomis pažiūromis, kurias atkakliai gindavo. Per pirmą pasaulinį karą jis skelbė radikalų pacifizmą, už ką susikirto su Anglijos valdžia ir buvo uždarytas į kalėjimą. 1940 m. buvo priimtas į New Yorko City College dėstyti matematikos, bet kai jis čia bandė propaguoti bandomąsias vedybas, buvo iškelta byla teisme už nemoralumą, kurią jis pralaimėjo ir buvo atleistas. Kai neseniai vienas korespondentas paklausė Bertrand Russell apie tą nemalonų incidentą su New Yorko mokslo įstaiga, tas atsakė: "Aš ant nieko už tai nepykstu, aš tiktai įsiutęs ant Katalikų Bažnyčios".

Kad jis tikrai čia įsiutęs, kartas nuo karto nevengia pats parodyti. Neseniai jis skaitė eilę paskaitų New Yorko Columbijos universitete kultūros temomis. Paskutinėj svarstė bolševizmo pavojų, tačiau ji ištisai buvo nukreipta prieš katalikybę. Būtent, Bertrand Russell išvedžiojo, esą, visai klaidinga laukti, kaip daugelis mano, kad sėkmingiausia kovotoja prieš bolševizmą yra Katalikų Bažnyčia. Esą, ji pati nepaprastai į bolševizmą panaši: abiejose pusėse tas pats nepalenkiamas dogmatizmas, abiejose pusėse žiauri centralizuota valdžia, abiejų pusių veikliausia priemonė yra inkvizicija. Nežinia ar kas iš mažiau gilių propagandistų prieš krikščionybę galėtų kada pavartoti drąsesnes paraleles ir stipresnius posakius. O Kremliaus išminčiai, kurie laiko Romą pikčiausiu savo priešu, taip pat turėtų būti labai nustebę.
B. S.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai