|
VATIKANO SANTARYBA PRISIMINUS |
 |
 |
 |
|
Parašė M. Matukas
|
Vatikano Santarybos pagrindinis klausimas buvo šis: ar popiežius, be Bažnyčios pritarimo, t. y., be visuotinio susirinkimo, yra neklaidingas? ši mintis jau buvo teigiamai besiplėtojanti 12-13 Šimtmety, bet dėl iškilusių konciliarinių idėjų ir bažnytinio nacionalizmo, kurs ypatingai pasireiškė galikanizme, klausimas buvo atidėtas į šalį ir dėl panašių priežasčių jis nebuvo atnaujintas net Tridento Santaryboj. Bet teologiios mokslas jau seniai buvo palankus popiežiaus neklaidingumo idėjai; o bažnytinių teisių kodeksas irgi turėjo šia išraišką.
Vatikano Santaryba buvo pradėta 1869 m. gruodžio 8 d., bet popiežiaus neklaidingumo dogma buvo priimta tik 1870 m. liepos 18 d. iškilmingame posėdyje, dalyvaujant pačiam popiežiui. Iš 535 susirinkimo dalyvių, turinčių teisę balsuoti, visi pasisakė "taip", išskyrus 2, bet ir pastarieji po nutarimo priėmė šią tiesą.
Vatikano Santaryba suteikia popiežiui dvi dalyku: 1) jurisdikcijos pilnybę, t. y. popiežius turi visišką, aukščiausią, ordinarinę ir tiesioginę galią visai Bažnyčiai ir visoms bažnyčiom, visiems ganytojams, ir ne tik gali-i tikėjimo ir doros dalykuose, bet taip pat disciplinoje ir valdyme; 2) laiduoja neklaidintum0, kai popiežius kalba ex cathedra, t. y. kai popiežius, pasinaudodamas Bažnyčios tikėjimo šaltiniais ir turėdamas pilną aukščiausią valdžią žemėje, kaip Bažnyčios galva ir šv. Petro įpėdinis, paskelbia visą Bažnyčią apimantį ir įpareigojantį sprendime tikėjimo bei doros srityje.
To pasėka yra Bažnyčios valdžios centralizacija popiežiuje ir galutinis kelio užkirtimas įvairioms tendencijoms ir antipopiežiškiems judėjimams, kurie vis iškildavo per paskutiniuosius septynis šimtmečius.
Žinoma, čia, kaip ir kiekvieną objektyvią tiesą priėmus, gali kilti tam tikri pavojai, kurie gali nuvesti, sakysim, šiuo atsitikimu į per didelius griežtumus ir į vertingų individualinių jėgų bei pasireiškimų praradimą. Bet modernaus reliatyvizmo chaose dar reikalingesnė koordinacija ir saugumas amžinų tiesų atžvilgiu.
Baigiant tenka pabrėžti, kad per šiuos 80 metų nei vienas popiežius nėra ex cathedra paskelbęs jokios dogmos, o vien tik didele enciklikų ir popiežiškų pareiškimų srove išryškinę Bažnyčios mokslą, ir tai ne vien tik religinėje srityje, bet ir socialiniuose bei tarptautiniuose klausimuose. Dabar paskelbtoji dogma apie švč. Panelės Dangun paėmimą yra pirmutinė per visą šį laikotarpį.
M. Matukas
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
